Kiek laiko reikia „prisimatuoti“ miestą? Pažinti jo specifiką, įsilieti į sociumą, užsiauginti prisiminimus… Šešeri metai – tiek laiko menininkų pora gyvena ir kuria Kaune (gr. hexametron < hex – šeši + metron –matas). Miglė Kosinskaitė ir Peeteris Krosmannas dėlioja savo patirtis, rašo dailininko dienoraštį, savotišką epą su specifiniu ritmu, pasikartojimais ir pauzėmis, pasakodami savo istoriją.
Rytoj, lapkričio 9 dieną (ketvirtadienį) A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje (V.Putvinskio g. 64, Kaunas) pradės veikti Miglės Kosinskaitės ir Peeterio Krosmanno paroda „Miesto hegzametras”.
„Kaip eilėraštis yra daugiau nei žodžiai jame, arba partitūra yra daugiau nei taškų ir linijų junginys, taip paveikslas yra daugiau nei dažų dėmėmis padengta drobė. Kiek muzikos toje partitūroje įžvelgs žiūrovas, priklausys nuo jo įgūdžių, pasirinkimo ir atsakomybės“, – sako P.Krosmannas, kurio paveiksluose gerai pažįstami ir visai nematyti miestovaizdžiai įgauna kažkokią metafizinę prasmę ir skambesį. M.Kosinskaitė savo hegzametrą raizgo tarp sociumo ir abstrakcijos, nuo užaštrėjusių žmonių santykių reflektavimo iki noro visiškai užsidaryti nuo išorinio pasaulio, persikelti į kitą epochą ir užrakinti duris.
Miglė Kosinskaitė (gim. 1965 m. Vilniuje, Lietuva) – tapytoja, pastaruosius tris dešimtmečius gyvenanti ir dirbanti Kaune. Tapybos mokslus baigė 1989 m. Vilniaus dailės akademijoje, nuo 2001 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Personalines parodas yra surengusi Olandijoje, Švedijoje, Danijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Ukrainoje. Kosinskaitės darbai įprastai siurrealistiniai savo prigimtimi, jungia realistinį žmogaus figūros ar gyvūno vaizdavimą su dekoratyvia forma, geometriniu raštu. Paveikslų temos dažnai teatrališkos ar kinematografiškos, šį įspūdį dar labiau sustiprina autorės mėgstamos vaizduoti kaukės ir kostiumai. Mistiniai, išgalvoti veikėjai realiame peizaže ar realūs miesto peizažo elementai, tirpstantys išgalvotoje erdvėje, kaitina žiūrovo vaizduotę, neretai pagrindiniu paveikslo veikėju tampa įvairios dizaino, architektūros ar popkultūros ikonos.
Peeteris Krosmannas – menininkas iš Tartu (Estija), šiuo metu gyvenantis ir kuriantis Lietuvoje. Dailės studijas pradėjo Konrado Mägi studijoje 1989 m., vėliau įgijo tapybos bakalauro laipsnį Tartu universitete. Nuo 2000 m. dėsto tapybą, iliustraciją, animaciją ir komikso meną Tartu dailės mokykloje. Daugiausia žinomas kaip tradicinės tapybos žanrų – portreto ir peizažo – puoselėtojas, daug dirbantis iš natūros, taip pat litografijos ir sgrafito meistras, komiksų autorius. P.Krosmannas begalę laiko praleidžia piešdamas įvairiomis technikomis. Tai gali būti nedideli eskizai iš natūros, vaizduojantys aplinką, peizažą, ar škicai, fiksuojantys figūros judesius, taip pat dienos įspūdžius, būsenas. Autoriaus kūriniuose galime matyti ir abstrakčias ar beveik abstrakčias, fantasmagorines kompozicijas, kurios gali egzistuoti kaip savarankiški kūriniai, taip pat kaip idėjos būsimiems grafikos ar tapybos darbams, autoriniams komiksams.
Paroda veiks iki 2024 metų sausio 7 dienos.
Parengta pagal Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus informaciją.
Titulinis pav.: Aleksotas, P.Krosmannas.
Pav.: M.K.Čiurlionio muziejus, P.Krosmannas.
Pav.: Green Orbit, M.Kosinskaitė.
