„Vilkamirgės“ galerijoje, Ukmergėje atidaroma menininko Vincento Vasiliausko tapybos ir piešinių paroda. Tik tapus pensininku pradėjusio piešti V.Vasiliausko kūryba – išskirtinis atvejis. Nutolusi nuo savamoksliams artimos tautodailės ar naiviojo meno, ši kūryba priartėja prie profesionalios modernios tapybos.
Kovo 20 dieną (penktadienį) 16 val. „Vilkamirgės“ galerijoje (Kęstučio a. 8-8, Ukmergė) įvyks parodos „Vincentas Vasiliauskas (1895-1989): šaulys, prekybininkas, tapytojas“ atidarymas. Parodą pristatys menininko anūkai – filologas, leidyklos „Baltos lankos“ įkūrėjas dr. Saulius Žukas, menininkas ir žurnalistas Vaidotas Žukas, taip pat V.Vasiliausko kūrybą tiriančios menotyrininkės. Paroda veiks iki balandžio 24 dienos.
V.Vasiliausko kūryba – tai ne liaudies menas ir ne naivizmas. Savo esme tai moderni kūryba, kuri – tarsi išimties tvarka – randa kelią ir savo vietą meno pasaulyje, yra vertinama. V.Vasiliausko atveju tą liudija menininko darbai M.K.Čiurlionio muziejaus kolekcijoje, išleistas solidus kūrybos albumas su žinomų menotyrininkų tekstais. Apie V.Vasiliauską rašė Birutė Pankūnaitė, Vilma Kilinskienė, dr. Giedrė Jankevičiūtė.
Vincentas Vasiliauskas gimė 1895 m. Vilkijos parapijoje Padauguvos kaime. Mokėsi skaityti ir rašyti pas kaimo daraktorius, nuo jaunystės grojo ir darė smuikus. 1915 m. Vincentą paėmė į caro kariuomenę. Kariavo fronte prie Varšuvos, sprogdino tiltus, pagarsėjo kaip taiklus šaulys, už tarnybą apdovanotas. Po 1917 m. perversmo Rusijoje frontui pairus, Vincentas, tarnybos draugo pakviestas, išvyko į Sibirą – Krasnojarską. Čia dirbo įvairius darbus – medžiojo sabalus, dirbo kroviku laive, buvo cirko artistės dukrelės auklėtoju. Į Lietuvą grįžo 1921 m., vedė Agotą Grigaitę-Vasiliauskienę, gyveno Kaune. Čia atidarė maisto krautuvę, kurioje lankydavosi tarpukario meno pasaulio žmonės – Ignas Šlapelis, Petras Kalpokas, Vladas Didžiokas, Jonas Buračas ir kiti. Po karo Vincentas iki pensijos dirbo parduotuvėje mėsos kapotoju.
Piešti pradėjo jau būdamas pensininku, kai susirgo žmona. Tapyti pradėjo 73-ejų. Kurti jį skatino artimieji – žentai Juozas Bastys ir Vladas Žukas, anūkas Vaidotas Žukas. Vincentas susidomėjęs skaitė knygas apie meną, piešė iš natūros (Kauno Ąžuolyne, prie marių, Petrašiūnų miške, Lampėdžiuose, Vilijampolėje, vėliau Nidoje, Preiloje, Palangoje), sekdavo kadro kompozicijas iš TV ekrano, kopijavo iš reprodukcijų. Bet viską darė savitai, kūrybiškai, laisvai.
Iki mirties 1989 m. Vincentas sukūrė apie 400 tapybos darbų ir piešinių. Dar sovietmečiu 40 jo kūrinių įsigijo M.K.Čiurlionio dailės muziejus, kita kūrybos dalis priklauso dailininko šeimai, giminei.
Parengta pagal „Vilkamirgės“ galerijos informaciją.
