Tomo Grunskio ir Dariaus Čiutos dinaminė instaliacija su garsine tikrovės projekcija “Parametras – paraarchitektūrinė rykštė” savo metinę kelionę baigia Kaune. Architektai šį projektą dedikavo prieš metus mus palikusiam kolegai Valdui Ozarinskui.
Su “Parametru” jau turėjo galimybę susipažinti Vilnius, Klaipėda, Palanga ir Šiauliai. Kaune “Parametras – paraarchitektūrinė rykštė” atidaromas rytoj, penktadienį, gruodžio 11-tą, 18:00, įspūdingame istorinio uosto sandėlyje (Muziejaus g. 8).
Anot autorių – tai V.Ozarinskui dedikuoto projekto pabaigos renginys. Kitus konceptualius projektus ir renginius T.Grunskis siūlo lankyti Architektūros galerijoje Nulinis laipsnis (Šv. Stepono g. 14, Vilnius), įsteigtoje buvusioje V.Ozarinsko dirbtuvėje.
PARAMETRAS – ALTERNATYVAUS LAUKO DIMENSIJA
Anot autorių, projektas Parametras – pararchitektūrinė rykštė – tai garso ir architektūros menus bei kitas tarpdalykines eksperimentines praktikas apjungianti interaktyvi erdvinė ir garso instaliacija. Projektu siekiama išreikšti alternatyvius architektūros kultūros bei meno laukus, sąsajas bei praktikas, kurios yra ne ką mažiau reikšmingos, nei konvencionali komercinė architektūrinė kūryba bei jos reprezentacijos medijose.
T.Grunskis ir D.Čiuta teigia, jog projektas “Parametras – paraarchitektūrinė rykštė” yra skirtas tai aktyvios visuomenės daliai, kuri domisi architektūra ir šiuolaikinėmis meno bei garso eksperimentų formomis. Autoriai bando praplėsti egzistuojančią, tačiau gerokai susiaurintą šiuolaikinės architektūros ir jos kultūros sampratą, aktualizuojant jos prigimtinį ryšį su koncepcine menine kūryba bei tarpdalykiškumu. Taip pat projektu rodoma ir inspiruojama alternatyvi architektūrios kultūros raiška bei aktyvi konceptualioji architektūrinės kūrybos pusė.
PARA =NEVA TAI
Anot T.Grunskio, priešdėlis “para” reiškia šėšėlinio panašumo, buvimą šalia kažko tikro, bet ne tikrą kažko šaltinį.
Tai sinoniminio panašumo, bet prasminės skirtybės būvio apibrėžtis, kuri parodo kažko, esančio šalia tikrojo nepilnavertiškumą ar net klastotę. “Para” mokslai, reiškiniai ir daiktai dažniausiai neperžengia kritinės tikrovės ribų ir nėra priimami rimtai, jie nėra laikomi normaliais. Kintančios dogmatinės ribos per kažkurį laiką dažnai “Para” sferas “legalizuoja”. Taip palaipsniui kinta dogmos…
PARAARCHITEKTŪROS METRAI IR PARAMETRAI
Architektūra paprastai “verčiama” į paprastam žmogui ir statybininlui suprantamą kalbą ir išreiškiama metrais: tiesiniais, kvadratiniais ar kubiniais.
Anot T.Grunskio ir D.Čiutos, labai panašiai architektūra apibrėžiama ir įstatyminiuose aktuose – STR. Šių apibrėžimų esmė – parametrinis statybos procesų ir rezultatų reguliavimas, kuriuose yra paskendusi ir pati architektūra. Toks vienpusis architektūros traktavimas esmingai nuskurdino jos tapatybę bei kokybę, galimai eliminuojant kultūrinę – kūrybinę dimensiją iš jos. Tokia – metrinė architektūros samprata dominuoja šiandien ne tik Lietuvoje ir tai esmingai niveliuoja jos kokybės kriterijus, panaikina kokybinio vertinimo galimybes. Visa tokia nekonvencionalioji ir nerealizuojama bei finansinės išraiškos neturinti architektūra ir jos sampratos yra, anot T.Grunskio ir D.Čiutos, “para” lygmenyje – užribyje.
Nes negali būti išreiškiama kvadratiniais metrais ir daugumoje atveju vertinama kaip “kažkas”.
Anot “Parametro” autorių, metro sampratą perkėlus į “para” lygmenį, gauname prieštarą: para-metrai = nematerija – tai “ex nihilo”. Kitaip tariant, kūryba iš nieko. Kaip ir architektūros kilmė iš idėjos kaip pirmapradžio kūrybinio impulso.
Ši T.Grunskio ir D.Čiutos nuoroda į filosofinį, gal net teologinį kontekstą, atveria horizontą, kuriame viena vertus slypi pati kūrybos esmė, kita vertus, naujosios pradžios idėjų laukas. Ir viena, ir kita idealistiniame lygmenyje ir yra siejama su Architektūra – ta, kuri nėra tik statybos menas.
