Paradoksalu, bet profesionaliosios architektūros eroje bene daugiausiai problemų kyla ir nesėkmių randasi būtent tradicinės statybos zonose, kur modernus individualizmas sunkiai randa formas, proporcijas ir medžiagas, kurios padėtų nesugriauti istoriškai nusistovėjusios architektūrinės ramybės. Būtent šiuos uždavinius ir
Patinė situacija, kurioje atsidūrė du metus trunkanti „Kauno stiklainio“ byla, įgrįso stebėtojams ir nualino abi proceso puses. Nė viena iš jų nesugeba ir, atrodo, nebeturi vilties įveikti viena kitą atvirame teismų lauke. Skandalingojo viešbučio savininkas neseniai viešai
Jau daugiau nei dešimtmetį Lietuvos meno kūrėjų asociacija skiria kasmetines premijas iškiliausiems valstybės menininkams. 2012-aisiais gana netikėtai laimės valanda išmušė ir Menų Motinos vaikams – premija pirmą kartą paskirta architektams.
Bokštiniai kranai su žvaigždėtomis Europos sąjungos vėliavomis – kol kas bene vieninteliai palaiko „budintį“ statybinio pulso minimumą, kantriai laukdami, kol statistinis optimizmas persikels iš ministerijų ataskaitų į Lietuvos miestovaizdžius. Neseniai tarp bokštinių euro-kranų radosi džentelmenas, kuris užsitęsusio
Kultūros ministerija paskelbė 48 žymius Lietuvos kultūros ir meno žmones, kurie įvairių organizacijų ir asmenų buvo pasiūlyti pretendentais 2013-ųjų Vyriausybės kultūros ir meno premijoms gauti.
Ilgai lauktas ir dar ilgiau įvairiausiose instancijose styguotas konkursas Lietuvos laisvės kovų monumentui Vilniaus Lukiškių aikštėje sukurti prieš kelias dienas pasiekė bejausmes Centrinio viešųjų pirkimų portalo lentynas. Skelbimas apie Kultūros ministerijos vykdomą Laisvės monumento idėjos „pirkimą“ tyliai,
Anot Normano Fosterio, architektas visų pirma turi būti optimistas. Kitaip jis negali įkvėpti jokiam pastatui gyvybės ir prasmės. Negali pagerinti vietos, sukurti erdvės, kurioje vyktų tam tikri procesai pagal architektūrinį scenarijų. Dažnai to scenarijaus įmedžiaginimas netgi tampa
Lietuviškos architektūros geografija gal ir ne itin įspūdingai, bet plečiasi – ką tik iš Tbilisio grįžo architektas Audrius Ambrasas su stambiausio Gruzijos banko TBC būstinės ir verslo centro tarptautinio konkurso diplomu ir pirmąja premija. Anot Gruzijos architektų,
Šiandien Panevėžio miesto taryba, susirinkusi į pirmąjį posedį po vasaros atostogų, 21-uoju klausimu diskutuos „dėl pritarimo Panevėžio miesto didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo specialiojo plano keitimui“. Prieš 6 metus patvirtintą urbanistinį dokumentą prireikė keisti, nes jis esą varžo
Architektų diena po truputį tampa ne tik euforišku cecho brolių atlaidu bei parodiniu festivaliu, bet ir diena altruistinėms misijoms, gydančioms architektūrinėmis idėjomis negaluojančias urbanistines ląsteles. Jaunieji Kauno architektai Liepos 1-ąją nutarė ištraukti iš gerontologinio šešėlio kūrybingiausias, jauniausiųjų
Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus valdyba nutarė tradicinę Architektų dieną atšvęsti prekybos centre „Akropolis“. Čia jaukiai urbanizuotoje aplinkoje bus sakomos šventinės kalbos, dalinamasi profesine patirtimi ir eksponuojama ataskaitinė kauniečių paroda „Architektūra: Kaunas 2012“.
Trintis tarp architektų ir paveldo sargų sena, kaip Lietuva. Atrodo, kad šias, atvirai viena kitai nesimpatizuojančias stovyklas, kaitina kaži koks religinis susipriešinimas, kurį nebus per drąsu palyginti su šimtamete žydų ir arabų nemeile, generuojančia neišsenkamus nuolatinės įtampos
Krizė, anot senovės kinų išminčių, yra dvilypė – ji reiškia ir negandas, ir naujas galimybes. Galbūt tai, kad vis dažniau tarptautiniame kontekste mirga lietuviškos architektų pavardės,- būtent ir yra šviesioji krizės pusė, didinanti lietuviško architektūros genomo aktyvumą
“Tenka pripažinti – kultūros paveldo srityje pavyko nuveikti labai nedaug. Paveldosaugos sistema, deja, netapo nei aiškesnė, nei atviresnė visuomenei, nei efektyvesnė,“- prisipažino kultūros ministras Arūnas Gelūnas antradienį Kultūros ministerijoje įvykusiame susitikime su Kauno architektais. Anot ministro, paveldosaugos
Ką tik iš Maskvos grįžo ARCHitektūros Estetikos Studijos ARCHES trijulė su prabangiai švytinčia statulėle „ArchiP“. Ji pelnyta X Tarptautinio architektūrinio apdovanojimo konkurse, kuriame į septynias nominacijas pretendavo architektai iš daugiau nei dvidešimties valstybių. Lietuviai pripažinti geriausiais individualaus
Kauno Žaliakalnis yra, ko gero, vertingiausias tarpukario urbanistinis gyvenamojo rajono kūrinys, iki šių dienų išsaugojęs didelę dalį autentiškumo ir net sovietmečiu išvengęs žudančių invazijų. Iš tų laikų, kai akropoliai dar nepuldinėjo miestų, yra išlikusi ir autentiška krautuvėlė
Jausdama tam tikras įtampas architektų ceche ir visuomenėje bei stebėdama architekto profesijos devalvaciją XXI amžiaus socialinių ir ekonominių ūkų sumaištyje, redakcija mano, jog išaušo diena, kai nebekalbėti apie tai – nemandagu. Metas kasdieninę rutiną, skandinančią aukštesnes idėjas
Vakar vidudienį Kauno Laisvės alėją užtvindė napoleoniškomis kepurėmis iki dantų ginkluoti demonstrantai, bandę įbauginti Kauno savivaldybę ir, akivaizdžiai remiami laikraštininkų, psichologinio šantažo priemonėmis siekę, kad būtų padidintas jų hedonistinės-kultūrinės veiklos finansavimas. Biurokratinį miesto centrą paralyžiavę bonapArtistų būriai,
Urbanistinis anonimiškumas žudo Vietą. Sparti šiuolaikinių miestų plėtra ir racionalūs, ekonomiški, standartizuoti urbanizuojamų teritorijų sprendimai suniveliuoja jas ir silpnina bet kokią gyventojų sąsają su Vieta. Miestai tampa modernių klajoklių stovyklomis, kur mobilumas visai nebūtinai laikytinas komplimentu.
Kiekvienas muziejus ar meno centras yra tarsi akupunktūrinis dūris, išryškinantis miestovaizdyje kultūrinį matmenį ir suteikiantis urbanistiniam miesto kūnui individualių bruožų bei kūrybinės potencijos ženklų. Turbūt todėl moderni urbanistika kultūros objektus, kaip savotišką nekasdienybės koncentratą, gana uoliai naudoja,
Kaip jau rašė portalas PILOTAS.LT, Neringos savivaldybės surengtame Nidos kultūros centro „Agila“ rekonstrukcijos (perstatymo) architektūriniame konkurse rungiasi 28 projektai. Tai vienas sudėtingiausių pastarųjų metų konkursų, nes jo dalyviams teko išskirtinai mikrochirurginiai architektūros uždaviniai komplikuotame ir dirgliame kontekste.
Žiema baigiasi. Ne todėl, kad Užgavėnės jau išvarė beatodairiškai atsikalbinėjančią „žiemos pramonę“ ar šildymo katilo dujų skaitliukas nebedūzgia taip skausmingai isteriškai. Žiema baigiasi, nes pasirodė pirmieji pavasario pranašai. Greičiausiai būtent su šalį apėmusiu visuotiniu atlydžiu susijęs ir
Vienas ištvermingiausių architektūrinių leidinių, žurnalas „Archiforma“, net ir architektūriniu sunkmečiu netaupo geros architektūros sąskaita. 2011-ųjų metų architektūrinė žurnalo premija ką tik paskirta, renkant nugalėtoją iš trijų premijai nominuotų pastatų, kurie, žurnalo redakcijos nuomone, 2011-aisiais labiausiai išsiskyrė Lietuvos
Saporo Sniego festivalis laikomas vienu svarbiausių žiemos renginių Japonijoje. Malonu, kad šiemetiniame festivalyje ir vėl gana ryškiai mirga lietuviškos pavardės. Šiandien tarptautinė žiuri paskyrė trečiąją vietą tarptautiniame sniego skulptūrų konkurse dalyvavusiai kauniečių komandai už darbą „Atsargiai: grožis
Šešiolika žinomų dizainerių iš Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos, Islandijos, Estijos, Lietuvos ir Latvijos parodoje „16 žingsnių artyn“ pristato po vieną projektą, kuriuos jungia bendras tikslas – švari ir graži Baltijos jūra.
Neseniai antruoju pataisytu “Vilnius 1900 – 2012. Naujosios architektūros gido” leidimu nudžiuginęs Architektūros Fondas, imasi iniciatyvos išleisti ir vadovą po architektūrinį Kauną. Gavus Kultūros rėmimo fondo dalinį finansavimą, pradėti parengiamieji leidybiniai darbai. Vienas pirmųjų – susitikimas su
Galerija „Vartai“ atidaro Antano Sutkaus (Vilnius), Romualdo Rakausko (Kaunas) ir Frédérico Chaubino (Paryžius) parodą „Sovietinės architektūros fotografijų albumai“. Parodoje galerija pateikia skirtingus fotografų požiūrius, laiko, geografijos ir istorijos aspektu, atsiskleidžiančius sovietmečio architektūros fotografijų albumuose.
Didžiųjų LDK praradimų išvakarėse, 1633-aisiais, pastatytas ankstyvojo baroko perlas, Tytuvėnų Švenčiausios Mergelės Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis, nuo pat pradžių buvo siaubiamas švedų, rusų, vėliau vokiečių ir vėl rusų kariuomenių. Sovietinės realybės eksperimentai taip pat „ėdė“
Sausio 21-ąją sukako 120 metų, kai Kauno teatre buvo parodytas pirmasis spektaklis. Kauno teatras (dabar Kauno muzikinis teatras) pastatytas 1891-ųjų gruodį, miesto tarybos rūpesčiu, pagal Kauno gubernijos architekto Ustino Golinevičiaus projektą. Įdomu, kad Kauno miesto taryba pastatė
Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis padalinys lieka be vadovo – portalo PILOTAS.LT žiniomis, pareiškimą išeiti iš darbo vakar įteikė Irena Vaškelienė. Priimti šį sprendimą ilgametę Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėją greičiausia pastūmėjo plačiai nuskambėjusi Kauno
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001