PAVELDO PROBLEMOS: //KULTŪROS MINISTERIJA JAU MATO, RYTOJ IMSIS SPRENDIMŲ

“Tenka pripažinti – kultūros paveldo srityje pavyko nuveikti labai nedaug. Paveldosaugos sistema, deja, netapo nei aiškesnė, nei atviresnė visuomenei, nei efektyvesnė,“- prisipažino kultūros ministras Arūnas Gelūnas antradienį Kultūros ministerijoje įvykusiame susitikime su Kauno architektais.

Anot ministro, paveldosaugos sistemoje daug ką keisti būtina iš esmės, valstybiniu lygiu, o tai yra imlus ir negreitas procesas, reikalaujantis ne vienos žinybos geranoriško bendradarbiavimo.

„KAUNIETIŠKOS“ PROBLEMOS BŪDINGOS VISAI LIETUVAI

Susitikimas su Kauno architektais įvyko ministro A.Gelūno iniciatyva, siekiant išsiaiškinti pastaruoju metu padidėjusios įtampos tarp Kauno architektų ir Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos esmines priežastis. Susitikime taip pat dalyvavo viceministras Gediminas Rutkauskas, kuruojantis paveldosaugos sritį (nuo 2011 gruodžio). Jis teigė, kad problemos dėl paveldosaugos ir šiandieninių plėtros procesų derinimo, kurios pasiekė virimo temperatūrą Kaune, yra aktualios visai Lietuvai ir neduoda ramybės jau ne vienerius metus. Problemą, anot viceministro, gilina ir nepakankamas paveldosaugos ekspertų bendravimas su šiuolaikiniais urbanistais ir architektais.

Kauno architektai išsakė virtinę problemų, kurios bet kokį sąlytį su KPD struktūra paverčia neprognozuojamu ir įklampina į subjektyvų ir beribį projekto derinimo procesą.

Buvo akcentuota, kad KPD veikla pernelyg dažnai grindžiama įtarumo, bausmės,  nepasitikėjimo ir nebendradarbiavimo principais, kitus architektūros ir statybos proceso dalyvius iš anksto laikant pažeidėjais ir paveldo niokotojais. Architektų manymu, derėtų peržiūrėti KPD-ui priskirtas funkcijas ir užtikrinti Departamento padalinių konstruktyvų bendradarbiavimą su miestų architektūrą ir urbanistiką formuojančiais architektais bei savivaldybių Paveldosaugos ir Urbanistikos skyriais. Išsakyta kritikos ir dėl centralizuoto projektų derinimo Vilniuje, kas iš principo deformuoja savivaldos sampratą.

„PASKUTINIS KARTAS“ ĮKALINS KAUNO NAUJAMIESTĮ

Galiausiai Kultūros ministerijos vadovai supažindinti su ydingu Kauno Naujamiesčio (kodas 22149) „Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano, teritorijos bei apsaugos zonos ribų plano“ rengimo ir aprobavimo procesu, iliustruojančiu absoliutų KPD struktūrų „urbanistinį rasizmą“. Kauno architektai priminė, kad Naujamiesčio „Specialusis ribų planas“ buvo svarstytas Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje praeitą rugsėjį ir sulaukė vienbalsio nepritarimo. Greta aibės trūkumų tuomet buvo įvardintas esminis – specialusis ribų planas negali būti priskirtas teritorijai be reglamento. Architektai teigė, kad toks neskaidrus ir užslaptintas (neįvardinus žaidimo taisyklių) milžiniškos Kauno centro teritorijos „įkalinimas“ KPD paragrafuose ne tik pasmerkia miestą neapibrėžtai urbanistinei nežinomybei, bet ir sudaro terpę korupcijai.

Architektų nuostabai, ministras A.Gelūnas ir viceministras G.Rutkauskas patvirtino, kad sutinka su išdėstytais argumentais, tačiau… praeitą savaitę patvirtino minėtą Naujamiesčio „Specialiųjį, ribų planą“, nes formaliai visi reikalingi derinimai buvo projektuotojų (VĮ „Lietuvos paminklai“) gauti ir ministerija esą neturėjo motyvų KPD inicijuoto dokumento netvirtinti. Ir nors iš karto buvo patikinta, jog tai – „paskutinis kartas“, pasitikėjimas Kultūros ministerijos savarankiška ir nuoseklia laikysena paveldosaugos politikoje, turėjo pagrindo sušlubuoti.

MINISTERIJA SIEKS DIDESNIO KPD BENDRADARBIAVIMO

Kad išvengti panašių kazusų, viceministras G.Rutkauskas sakė vis labiau suprantąs tam tikro kolegialaus strateginio lygmens ekspertų organo būtinybę. Jis padėtų ministerijai operatyviai ir kompetetingai spręsti aktualius paveldosaugos klausimus ir aktyviau dalyvauti kultūros paveldo politikoje. Anot viceministro, nėra gerai, kai KPD rankose sukoncentruota ir paveldosaugos politikos formavimo, ir finansavimo, ir ekspertavimo, ir specialistų atestavimo funkcijos, nes tai ir atvedė sistemą į uždarumą ir vengimą bendradarbiauti.

Baigdamas susitikimą ministras A.Gelūnas pakvietė Kauno architektus (A.Kančą, A.Karalių, G.Prikockį, D.Šarakauską, L.Tuleikį) ir toliau aktyviai bendradarbiauti su Kultūros ministerija ir tęsti konstruktyvų dialogą, ieškant istorinės ir naujosios architektūros sąveikos sureguliavimo.

TAŠKUS BANDYS SUDĖLIOTI KONFERENCIJA

Kaip žinia, šiandieną, Dailės akademijos rūmuose vyksta Lietuvos architektų sąjungos konferencija „Kultūros vertybių apsaugos ir projektavimo konfliktas: priežastys ir galimi sprendimo būdai”. Čia ketinama įvardinti esmines įsisenėjusio pilietinio karo tarp architektų ir paveldosaugininkų priežastis ir aptarti santykių sureguliavimo būdus.

Ketinama sutarti, kad naujas saugomas teritorijas apibrėžti tik nustačius tų teritorijų vertingąsias savybes, vertingus ir saugotinus objektus nustčius objektų vertės eiliškumą teritorijoje, apibrėžus saugojimo reglamentus, įteisinant  prielaidas naujai architektūrai atsirasti.

Taip pat,- revizuoti nekilnojamo kultūros vertybių registrą, įvertinant saugojimo apimtis pagal valstybės galimybes. Akcentuojama, kad būtina nedubliuoti  priežiūros institucijų veiklos ir parengti nekilnojamų kultūros vertybių, įrašytų registre, vertingųjų savybių aprašus bei suaktyvinti vertinimo intitucijų veiklą.

Ketinama siekti suderinti įstatyminę bazę, reguliuojančią  projektų rengimą kultūros vertybėse ir teritorijose šalia jų bei sudaryti prielaidas investicijų atėjimui į saugomus objektus. Ketinama akcentuoti ir architektų „paveldinio” atestavimo problemą, siekiant, kad visą architektų atestavimą vykdytų Architektų rūmai, kurie tam ir buvo sukurti.

Išsamesnė informacija apie konferencijos „Kultūros vertybių apsaugos ir projektavimo konfliktas: priežastys ir galimi sprendimo būdai” nutarimus,- jau netrukus.