Sausio 21-ąją sukako 120 metų, kai Kauno teatre buvo parodytas pirmasis spektaklis. Kauno teatras (dabar Kauno muzikinis teatras) pastatytas 1891-ųjų gruodį, miesto tarybos rūpesčiu, pagal Kauno gubernijos architekto Ustino Golinevičiaus projektą. Įdomu, kad Kauno miesto taryba pastatė teatrą toje pačioje miesto sodo vietoje, kur nuo amžiaus vidurio veikė nekokią reputaciją turėjęs pirklio O.Rudolfo kafėšantanas su vasaros teatru.
Anot šaltinių, Kauno miesto taryba dukart kreipėsi į Rusijos carą, tačiau finansavimo negavusi, teatrą ryžosi statyti kredituojama Našlaičių prieglaudų organizacijos. Pastatytas teatras iš karto gana pelningai buvo išnuomotas „koncesininkui“. Teatras turėjo beveik 500 vietų salę su dviem balkonų eilėmis. Veikė restoranas, kuris buvo ne mažiau populiarus nei pats teatras.
Kauno teatras buvo kelis kartus rekonstruotas ir perstatytas: 1916 m. buvo padidinta scena ir artistinės (vokiečių technikai), 1922–1925 m. atlikta kapitalinė rekonstrukcija, iki 763 vietų padidinta žiūrovų salė, (arch. M.Songaila ir V.Dubeneckis, inž. P.Morkūnas), 1930–1933 m. modernizuota scena, pastatyti fligeliai (arch. V. Landsbergis-Žemkalnis), 1980–1984 m. teatras dar kartą kapitaliai restauruotas, įrengta repeticijų salė, rūbinė rūsyje (arch. K.Žalnierius, A.Staskevičius, inž. V.Liaudanskas).
Nors per 120 metus Kauno teatro scena matė daug puikių artistų,- čia dainavo K.Petrauskas, F.Šaliapinas ir net garsusis E.Caruso,- tačiau likimas lėmė, kad teatro scenoje vyko ir beveik visi svarbiausi Lietuvai XX amžiaus įvykiai.
1920-aisiais, Kaunui tapus Laikinąja sostine, darbą čia pradėjo ką tik nepriklausomybę iškovojusios Lietuvos respublikos Steigiamasis Seimas. Lemtingąją 1940-ųjų liepos 21-ąją J.Paleckio Liaudies Seimas teatro salėje paskelbė Lietuvą Sovietine Socialistine Respublika. 1989-aisiais vasario 15 Kauno muzikiniame teatre vyko Sąjūdžio Seimas, priėmęs Lietuvos nepriklausomybės kelyje svarbius nutarimus.
