Kaune kūręs latvių kilmės režisierius, pantomimos pradininkas, avangardistas Modris Tenisonas – pirmos profesionalios pantomimos trupės įkūrėjas buvusioje Sovietų Sąjungoje. Legendinę pantomimos asmenybę pristato Kauno paveikslų galerijoje atidaroma paroda „Modris Tenisonas: judesys ir ženklas“.
Modris Tenisonas (1945–2020) – latvių kilmės režisierius, pantomimos pradininkas, avangardistas, 7-ojo dešimtmečio legenda. 21-erių metų likimo atblokštas į Lietuvą padarė didžiulę įtaką mūsų šalies teatralams, šokėjams bei baltiškos kultūros tyrinėtojams. Lapkričio 16 dieną (ketvirtadienį) 18 val. Kauno paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16, Kaunas) įvyks parodos „Modris Tenisonas: judesys ir ženklas“ atidarymas. Renginyje bus galima pamatyti Simonos Orinskos, Skaidros Jančaitės ir šokio studijos „BUTŌ LAB“ atliekamą performansą, kuriame atlikėjai, pasitelkę savo vaizduotę, žiūrovus ves Modrio kūrybos labirintais.
Parodos „Modris Tenisonas: judesys ir ženklas“ idėjos autorius, architektas ir dizaineris yra Modrio Tenisono sūnus Peteris, ilgą laiką dirbęs kartu su tėvu ir tapęs jo veiklos tęsėju. Ekspozicijoje atsiskleidžia pantomimos judesio ir baltiškų ženklų ryšys: judesio paprastumas ir minties gilumas pereina į supaprastintą baltišką ženklo formą. Tai atsispindi M. Tenisono piešiniuose, baltiškų ženklų sistemos „Zime“ (Ženklas) brėžiniuose, sistemos prototipuose bei Simonos Orinskos šokio studijos „Buto“ vaizdo įrašuose ir nuotraukose. Parodą papildo ir paties M.Tenisono vedami edukaciniai užsiėmimai: vaizdo įrašuose jis pasakoja ir rodo, kaip galima susikurti individualias baltiškas juostas.
PRASILENKĖ SU SOVIETMEČIO MENO SUPRATIMU
Modrį Tenisoną išgarsinusiuose spektakliuose „Ecce homo!“ (1967), „Sapnų sapnai“ (1968), „Saugokit peteliškę!“ (1969), „XX amžiaus capriccio“, (1970), „Koliažas“ (1971) tik triko aprengti aktorių kūnai judesiu išreiškė mintį apie bendražmogiškas, humanistines vertybes. Tokia spektaklių forma prasilenkė su tuometinės valdžios formuojamu meno supratimu, o trupės pasirodymai neatitiko nei teatro, nei šokio koncepcijos. Akstinu uždaryti trupę tapo 1972 m. Romo Kalantos susideginimas Muzikinio teatro sodelyje. (Tuo metu kaip tik vyko Modrio Tenisono trupės spektaklis Muzikiniame teatre.) Režisierius turėjo palikti Lietuvą ir grįžti į gimtąją Rygą. Tačiau jis vis atvykdavo į Lietuvą ir į Kauną, stebėdavo savo buvusių mokinių – Stanislovo Rubinovo, Giedriaus Kuprevičiaus, Astos Urbanavičiūtės, įkūrusių Jaunimo muzikinę studiją, spektaklių repeticijas. Tuo pat metu jis pradėjo domėtis baltiškais simboliais ir ženklais. Išstudijavęs latviškus, atvyko nagrinėti lietuviškų. Sukūrė baltiškų ornamento ženklų konstravimo sistemą, pavadintą „Zime” (Ženklas), kurią vėliau kartu su kolega architektu Armandu Strazdu įkėlė į internetą.
2008 m. M.Tenisonas pradėjo bendradarbiauti su performansų atlikėja Simona Orinska, ir XX a. II pusėje jo puoselėti pantomimos judesiai įgavo naują formą. Jie sintezavosi su baltų juostų raštais. M. Tenisono ir S. Orinskos kartu kuriamuose performansuose humanistinė idėja ne tik išliko, bet dar ir sustiprėjo.
Paroda veiks iki 2024 metų vasario 18 dienos.
Parengta pagal Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus informaciją.
