Kauno paveikslų galerijoje rengiama paroda „Pasaka“. Vaikystė Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu“. Keturi muziejuje saugomi Filomenos Ušinskaitės vitražai iš legendinės sovietmečio vaikų kavinės eksponuojami kartu su dokumentine medžiaga, kasdieniais daiktais ir gyvais žmonių pasakojimais.
PARODOS VINIS – RESTAURUOTI LEGENDINĖS „PASAKOS“ VITRAŽAI
Gruodžio 12 dieną (ketvirtadienį) 18 val. Kauno paveikslų galerijoje (įvyks parodos „Pasaka“. Vaikystė Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu“ atidarymas.
4 muziejuje saugomi Filomenos Ušinskaitės vitražai iš legendinės vaikų kavinės „Pasaka“, veikusios Kaune 1960–1996 m., tapo parodos portalu į prieštaravimų ir kontrastų pilną vaikystės pasaulį vėlyvuoju sovietmečiu. Meno ir dizaino objektai, eksponuojami kartu su dokumentine medžiaga, kasdieniais daiktais ir gyvais žmonių pasakojimais, kviečia perkratyti asmeninių prisiminimų archyvą ir sugretinti jį su sudėtinga kolektyvine istorine atmintimi.
Trys galerijos aukštai – konceptualūs parodos sluoksniai, sudarantys vientisą patirtinę kelionę nuo didmiesčio mikrorajono daugiabučių kiemo iki mažo provincijos miestelio. Pirmajame aukšte pristatoma legendinės vaikų kavinės „Pasaka“ istorija ir restauruoti vitražai, kurių siužetai kaip simbolinės nuorodos tiek į linksmas (atostogų prie jūros, mėgstamiausių saldumynų), tiek niūresnes (gyvenimas vaikų namuose, tremties prisiminimai) patirtis.
SOVIETINĖ SISTEMA IR ALTERNATYVŪS PASAKOJIMAI
Antrasis aukštas skirtas „Disciplinos maršui“. Čia tyrinėjama sovietinė sistema, kontroliavusi vaikystę švietimo, medicinos, sporto srityse. Vaikas šiuose gniaužtuose tėra ateities projektas, būsimas tobulas pilietis.
Trečiame aukšte pasitinka laisvų nuo propagandos menininkų, dizainerių ir rašytojų kūriniai vaikams, taip pat vaikystės refleksijos meno kūriniuose. Vaikiškų knygų personažai, žaislai, šiuolaikinio meno instaliacija ir rekonstruotas niekam nematytas milžiniškas begemotas siūlo alternatyvios vaikystės pasakojimą, pabėgusį nuo absurdiškų, sovietinio mąstymo šablonų.
Parodos kuratoriai: Auksė Petrulienė, Vaiva Mikelionytė, Aidas Kulbokas, dr. Karolina Jakaitė. Grafinis dizainas: Julija Tolvaišytė-Leonavičienė. Parodos architektūra: Jautra Bernotaitė, Paulius Vaitiekūnas, Andrius Ropolas („Office de Architectura“). Parodos organizatorius: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.
Titulinė nuotrauka: V.Šontos, 1982 m. PILOTAS.LT archyvas.