Rugsėjo 16 dieną Rygoje mirė žinomas režisierius, scenografas ir profesionalaus pantomimos teatro Lietuvoje pradininkas Muodris Tenisonas (Modris Tenisons). Legendinė pantomimos asmenybė įspaudė gilų pėdsaką Kauno tuometiniame kultūros ir teatro gyvenime bei sovietmečiu buvo tapusi ryškiu laisvosios kūrybos bei taikaus priešinimosi sovietinei valdžiai simboliu.
Muodris Tenisonas gimė 1945 metų kovo 19 dieną Rygoje. Tačiau savo profesionalią karjerą jis pradėjo bei išgarsėjo Lietuvoje. Baigęs Taikomosios dailės mokyklą Rygoje, Muodris pantomimos meno mokėsi pas Robertą Ligerą. Vėliau, tarnaudamas armijoje, įsimylėjo lietuvaitę ir persikėlė į Lietuvą. 1966 metais, būdamas vos 21 metų, paragintas Aurelijos Ragauskaitės, jis įkūrė pirmą profesionalią pantomimos trupę visoje Sovietų Sąjungoje. Į Kauno dramos teatrą atkelta nuolat eksperimentavusi bei pažangių idėjų niekada nestokojusi pantomimos trupė iš karto tapo beprotiškai populiari. Tai buvo retas šviežio oro gūsis meninės laisvės stokojančioje ir prisitaikyti linkusioje sovietinėje kultūros ir meno aplinkoje.
M.Tenisonas režisavo keletą profesionalių pantomimos spektaklių: „Ecce homo!“ (1967 m.), „Sapnų sapnai“ (1968 m.), „Saugokit peteliškę!“ (1969 m.), „XX amžiaus capriccio“ (1970 m.), „Koliažas“, (1971 m.) ir kt. Jis dalyvavo ir dramos spektakliuose (pavyzdžiui, K.Sajos „Mamutų medžioklė“, 1968 m., rež. J.Jurašas). Fotografas Vitas Luckus trupę įamžino savo savo nepakartojamoje fotografijų serijoje „Mimai“.
Tačiau taip sėkmingai besiklosčiusi M.Tenisono karjera Kaune staiga nutrūko. Legendinės Kauno pantomimos trupės įkūrėjas savo akimis regėjo kaip Muzikinio teatro sodelyje 1972 metų gegužės 14 dieną gyvuoju fakelu virto Romas Kalanta, vėliau tapęs Lietuvos laisvės simboliu. Būtent įvykiai po R.Kalantos tragiškojo protesto prieš sovietinį režimą tapo pretekstu iš teatro, kartu su kitais dviem trupės aktoriais, atleisti sovietinės valdžios nemėgtąjį jos vadovą M.Tenisoną. Laiške tuometiniam Lietuvos kultūros ministrui apie teatre buvusias negeroves bei būtinybę keistis tuomet išdėstęs pantomimos teatro pradininkas buvo priverstas grįžti į gimtąją Rygą.
Latvijos teatruose M.Tenisonas dirbo judesio konsultantu, režisieriumi ir scenografu. Taip pat – tyrinėjo baltų tautinius ornamentus. Su A.Strazdu jis net sukūrė projektą „Ženklas“ Latvijos paviljonui pasaulinėje parodoje „EXPO 2000“ Hanoveryje (Vokietija). Lietuvoje jis dažnokai lankydavosi privačiai. 2002 metais apie Kauno pantomimos legendą buvo susuktas filmas „Modris“ (rež. S.Baltakis, A.Lebeliūnas), 2003-aisiais M.Tenisonas apdovanotas Lietuvos Gedimino ordino Riterio kryžiumi, o 2016-aisiais Kaune – 2-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu. Lietuvių akyse jis visada išliks ne tik pantomimos legenda, bet ir jaunatviškojo maksimalizmo, pasipriešinimo ir laisvos kūrybos simboliu.
Parengta pagal PILOTAS.LT informaciją.
Titulinė nuotrauka M.Tenisono.
Mimai, V.Luckus
Mimai, V.Luckus
Mimai, V.Luckus
Mimai, V.Luckus
Tyrinėjant baltų raštus, 2010 m. Foto: M.Tenisono
2016 metais M.Tenisonas Kaune apdovanotas 2-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu (2016 m.). Foto: M.Tenisono
: Išėjo Kauno pantomimos teatro legenda){kind=link}
R.V.
( 2020-09-18 )
Malonu, kad „Pilotas“ išsamiai pristatė talentingą teatralą, kūrybingą asmenybę, tačiau turiu patikslinti. 2016 m liepos 6 d. Kaune Modris Tenisonas buvo apdovanotas 2-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu . Taip buvo pagerbtas pantomimos trupės Lietuvoje įkūrimo penkiasdešimtmetis. Nuotraukoe prie Kauno pilies M.Tenisonas įamžintas apdovanojimo dieną.