tenis_po_200900_e01_xxx

MUODRIS TENISONAS (1945 – 2020): Išėjo Kauno pantomimos teatro legenda

2020-09-17
PILOTAS.LT

Rugsėjo 16 dieną Rygoje mirė žinomas režisierius, scenografas ir profesionalaus pantomimos teatro Lietuvoje pradininkas Muodris Tenisonas (Modris Tenisons). Legendinė pantomimos asmenybė įspaudė gilų pėdsaką Kauno tuometiniame kultūros ir teatro gyvenime bei sovietmečiu buvo tapusi ryškiu laisvosios kūrybos bei taikaus priešinimosi sovietinei valdžiai simboliu.

Muodris Tenisonas gimė 1945 metų kovo 19 dieną Rygoje. Tačiau savo profesionalią karjerą jis pradėjo bei išgarsėjo Lietuvoje. Baigęs Taikomosios dailės mokyklą Rygoje, Muodris pantomimos meno mokėsi pas Robertą Ligerą. Vėliau, tarnaudamas armijoje, įsimylėjo lietuvaitę ir persikėlė į Lietuvą. 1966 metais, būdamas vos 21 metų, paragintas Aurelijos Ragauskaitės, jis įkūrė pirmą profesionalią pantomimos trupę visoje Sovietų Sąjungoje. Į Kauno dramos teatrą atkelta nuolat eksperimentavusi bei pažangių idėjų niekada nestokojusi pantomimos trupė iš karto tapo beprotiškai populiari. Tai buvo retas šviežio oro gūsis meninės laisvės stokojančioje ir prisitaikyti linkusioje sovietinėje kultūros ir meno aplinkoje.
M.Tenisonas režisavo keletą profesionalių pantomimos spektaklių: „Ecce homo!“ (1967 m.), „Sapnų sapnai“ (1968 m.), „Saugokit peteliškę!“ (1969 m.), „XX amžiaus capriccio“ (1970 m.), „Koliažas“, (1971 m.) ir kt. Jis dalyvavo ir dramos spektakliuose (pavyzdžiui, K.Sajos „Mamutų medžioklė“, 1968 m., rež. J.Jurašas). Fotografas Vitas Luckus trupę įamžino savo savo nepakartojamoje fotografijų serijoje „Mimai“.
Tačiau taip sėkmingai besiklosčiusi M.Tenisono  karjera Kaune staiga nutrūko. Legendinės Kauno pantomimos trupės įkūrėjas savo akimis regėjo kaip Muzikinio teatro sodelyje 1972 metų gegužės 14 dieną gyvuoju fakelu virto Romas Kalanta, vėliau tapęs Lietuvos laisvės simboliu. Būtent įvykiai po R.Kalantos tragiškojo protesto prieš sovietinį režimą tapo pretekstu iš teatro, kartu su kitais dviem trupės aktoriais, atleisti sovietinės valdžios nemėgtąjį jos vadovą M.Tenisoną. Laiške tuometiniam Lietuvos kultūros ministrui apie teatre buvusias negeroves bei būtinybę keistis tuomet išdėstęs pantomimos teatro pradininkas buvo priverstas grįžti į gimtąją Rygą.
Latvijos teatruose M.Tenisonas dirbo judesio konsultantu, režisieriumi ir scenografu. Taip pat – tyrinėjo baltų tautinius ornamentus. Su A.Strazdu jis net sukūrė projektą „Ženklas“ Latvijos paviljonui pasaulinėje parodoje „EXPO 2000“ Hanoveryje (Vokietija). Lietuvoje jis dažnokai lankydavosi privačiai. 2002 metais apie Kauno pantomimos legendą buvo susuktas filmas „Modris“ (rež. S.Baltakis, A.Lebeliūnas),  2003-aisiais M.Tenisonas apdovanotas Lietuvos Gedimino ordino Riterio kryžiumi, o 2016-aisiais Kaune – 2-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu. Lietuvių akyse jis visada išliks ne tik pantomimos legenda, bet ir  jaunatviškojo maksimalizmo, pasipriešinimo  ir laisvos kūrybos simboliu.
Parengta pagal PILOTAS.LT informaciją.
Titulinė nuotrauka M.Tenisono.
Mimai, V.Luckus

Mimai, V.Luckus

Mimai, V.Luckus

Mimai, V.Luckus

Mimai, V.Luckus

Mimai, V.Luckus

Mimai, V.Luckus

Mimai, V.Luckus

Foto: M.Tenisono

Tyrinėjant baltų raštus, 2010 m. Foto: M.Tenisono

2016 m., Kaune. Foto: M.Tenisono

2016 metais M.Tenisonas Kaune apdovanotas 2-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu  (2016 m.). Foto: M.Tenisono

2-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu

Komentarai

  1. Malonu, kad „Pilotas“ išsamiai pristatė talentingą teatralą, kūrybingą asmenybę, tačiau turiu patikslinti. 2016 m liepos 6 d. Kaune Modris Tenisonas buvo apdovanotas 2-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu . Taip buvo pagerbtas pantomimos trupės Lietuvoje įkūrimo penkiasdešimtmetis. Nuotraukoe prie Kauno pilies M.Tenisonas įamžintas apdovanojimo dieną.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Ukrainos nepriklausomybės diena

LAISVĖS MUZIKA KLAIPĖDOJE: Džiazo koncertas Ukrainos nepriklausomybės dieną

2022 rugpjūčio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Su Ukrainos džiazo muzikantais glaudžiai bendradarbiaujantis Klaipėdos pilies džiazo festivalis pakvietė koncertu paminėti Ukrainos nepriklausomybės dieną. Rytoj kartu koncertuos vienas garsiausių džiazo saksofonininkų iš Ukrainos

kalantinės

PASIPRIEŠINIMO DIDVYRIS: Romas Kalanta paskelbtas Kauno miesto garbės piliečiu

2022 birželio 22Be komentarųPILOTAS.LT

1972-ųjų gegužės 14 dieną Kauno muzikinio teatro sodelyje susideginęs Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo didvyris ir laisvės šauklys Romas Kalanta po mirties paskelbtas Kauno miesto garbės piliečiu.

Jonas Piparas

JONAS PIPARAS (1948-2022)

2022 birželio 171 KomentarasRomas Gailius

Po kovos su klastinga liga, eidamas 75-uosius metus, 2022 metų birželio 16 dieną Klaipėdoje mirė architektas Jonas Piparas. 1965-1970 m. mokėsi Kauno politechnikos institute, įgijo

Okupantų paminklas Merkinėje

KULTŪROS PAVELDO KOMISIJA: Sovietinės karių kapinės – ne paveldo objektai

2022 birželio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Rusijos karinės agresijos fone Lietuvoje netyla diskusijos dėl sovietmečio paminklų ir karių kapinių. Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau – Paveldo komisija) neseniai apsvarstė užsienio šalių karių

Dmytro Solovjov

MODERNIZMAS UKRAINOJE: Nuotolinė D.Solovjovo paskaita apie gyvenamuosius rajonus

2022 gegužės 30Be komentarųPILOTAS.LT

Fotografas, architektūros tyrinėtojas, paveldosaugos aktyvistas ir gidas iš Ukrainos Dmytro Solovjovas rengia paskaitą apie sovietmečiu pastatytus Ukrainos gyvenamuosius rajonus ir kodėl juos reikėtų išsaugoti bei

kalantinės

50-OSIOS KALANTINĖS: Romo Kalantos aukos jubiliejinis paminėjimas Kaune

2022 gegužės 9Be komentarųPILOTAS.LT

Šiemet sukanka penkiasdešimt metų, kai Kaune, protestuodamas prieš sovietų valdžią, susidegino 19-metis Romas Kalanta. Gegužės 13–15 dienomis Kaune sukvies specialūs Kalantines minintys renginiai, prabilsiantys apie

Laisvė

ŠIUOLAIKINĖ AFRIKOS DAILĖ: Dėmesį kausto paveikslas dedikuotas Ukrainos kovai

2022 gegužės 3Be komentarųPILOTAS.LT

Baltijos šalyse pirmą kartą pristatoma šiuolaikinė Afrikos dailė. Parodos flagmanas – Obou Gbais paveikslas „La Liberté“ (liet. „Laisvė“), dedikuotas Ukrainai, ir kartu – pasaulinei taikai.

Okupantų paminklas Merkinėje

SOVIETINĖ IDEOLOGIJA KAPINĖSE: Atveriamos galimybės nukelti paminklus

2022 balandžio 20Be komentarųPILOTAS.LT

Kultūros ministras Simonas Kairys vakar pasirašė įsakymą, keičiantį kriterijus, kuriais remiantis sovietiniai paminklai kapinėse iki šiol buvo saugomi paveldą reglamentuojančių įstatymų. Atnaujintas Nekilnojamųjų kultūros vertybių

Okupantų paminklas Merkinėje

A.TAPINAS NEABEJOJA: Gegužės 9-ąją okupantų paminklai turi griūti

2022 balandžio 5Be komentarųPILOTAS.LT

Gegužės 9-ąją siūloma paskirti apsivalymui nuo okupantų paminklų. Pasak idėjos autoriaus Andriaus Tapino, šią dieną okupantų paminklai turi griūti nuo Merkinės iki Neringos. „Tegu tą

Auksiniai scenos kryžiai

TEATRO DIENA KAUNE: Scenos meistrams įteikti Auksiniai scenos kryžiai

2022 kovo 28Be komentarųPILOTAS.LT

Tarptautinę teatro dieną geriausi 2021 metų scenos menininkai apdovanoti Nacionaliniame Kauno dramos teatre. Jiems įteiktos Kultūros ministerijos Profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijos ir atminimo

Zenonas Bulgakovas

URBANISTINĖS MODERNYBĖS PEIZAŽAI: Dr. Marijos Drėmaitės paskaita Kaune

2022 kovo 23Be komentarųPILOTAS.LT

Architektūros istorikė Marija Drėmaitė Kaune, paskutinę parodos „Zenonas Bulgakovas. Fotografijos“ dieną skaitys paskaitą „Urbanististinės modernybės peizažai: Koks tai laikas ir kokia vieta?“. Žvelgiant į Zenono Bulgakovo

„Deganti Lietuva“, V.Žukas, 1976–1977 m., fragmentas. Drobė, aliejus. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.

DEGANTI LIETUVA: Nepaklusnumo metų Vaidoto Žuko kūrybos paroda

2022 vasario 14Be komentarųPILOTAS.LT

Radvilų rūmų dailės muziejuje atidaroma paroda „Vaidotas Žukas. Deganti Lietuva: nepaklusnumo metų kūryba (1975–1983)“. Iš viešojo parodinio gyvenimo tuomet išstumto, tačiau intensyviai kūrusio dailininko paroda skirta

Sausio 13

SAUSIO 13-OSIOS LIUDININKAS PROF. R.DAUGELAVIČIUS: „Iššovus tankui, supranti, ką reiškia tyla“

2022 sausio 13Be komentarųPILOTAS.LT

„Pamenu, žmonės skanduodami „Lietuva“, „Laisvė“ ėjo link šalia Radijo ir televizijos komiteto pastato stovėjusio tanko. Tankui iššovus, nors ir ne į žmones, garsas buvo toks,

Laisvės gynėjų diena

LAISVĖS GYNĖJŲ DIENA: Sausio 13-osios renginių programa Vilniuje

2022 sausio 12Be komentarųPILOTAS.LT

1991 metų sausį Lietuvai patyrus sovietų karinę agresiją, tūkstančiai Lietuvos žmonių drąsiai gynė atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę. Dvasios stiprybės ir nenugalimo ryžto kupini beginkliai žmonės stojo

Brigitos Adomonienės minkštieji svetainės baldai ir kavos staliukas-Lygijos Marijos-Stapulionienės sukurta sekcija

KASDIENYBĖS ARCHITEKTĖS: Lietuviškų baldų dizaino paroda

2021 gruodžio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atidaroma žymių Lietuvos baldų dizainerių paroda „Kasdienybės architektės. Gyvenamųjų interjerų baldų dizainas. 1959–1984“.Parodos lankytojai susipažins su pirmųjų profesionalaus dizaino kartų

Cvirkos paminklas

NELIKS DAR VIENO OKUPACIJOS SIMBOLIO: Vilniuje nukeliamas P.Cvirkos paminklas

2021 lapkričio 19Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien pradedami rašytojo Petro Cvirkos paminklo Vilniuje nukėlimo darbai. Daug šaršalo visuomenėje kėlusio sovietinės propagandos simboliu dažnai  įvardinamo paminklo erdvę numatyta apželdinti ir pritaikyti miestiečių poilsiui.

Vilniaus oro uostas

KULTŪROS PAVELDO KOMISIJA GRIEŽTA: Oro uosto pastato griauti nevalia

2021 spalio 85 KomentaraiPILOTAS.LT

Reaguodama į LR Susisiekimo ministro Mariaus Skuožio viešus pareiškimus nugriauti Vilniaus oro uosto pokarinį pastatą, ką tik savo poziciją paviešino Valstybinė kultūros paveldo komisija. Jos

Marius Skuodis

KRATOSI STALININIO PAVELDO: Vilniaus oro uostas nori atsinaujinti

2021 rugsėjo 201 KomentarasPILOTAS.LT

LR Susisiekimo ministras Marius Skuodis siūlo sparčiau atnaujinti ir plėtoti Vilniaus oro uosto terminalus, apsisprendžiant ir atsisakant beveik 70 metų senumo ir nemažų išlaikymo kaštų

Petro Cvirkos paminklas

VILNIUS APSISPRENDĖ: Nutarta nukelti aistras kėlusį P.Cvirkos paminklą

2021 rugsėjo 15Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus miesto savivaldybės Taryba šiandien priėmė rezoliuciją, kuria pritarė, kad Petro Cvirkos paminklas turi būti nukeltas ir teisės aktų nustatyta tvarka perduotas Lietuvos Respublikos valstybės

Petro Cvirkos paminklas

PANAIKINO APSAUGĄ: Paveldosaugininkai nusprendė P.Cvirkos paminklo nebesaugoti

2021 rugpjūčio 256 KomentaraiPILOTAS.LT

Vakar, rugpjūčio 24 dieną įvyko nuotolinis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdis. Jame buvo svarstomi pastaruoju metu daug

Baltijos kelias

LAISVĖS KELIAS: Prieš 32 metus per Baltijos šalis nuvilnijo taiki žmonių grandinė

2021 rugpjūčio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Šią dieną prieš 32 metus nuo Talino iki Vilniaus nuvilnijo rankomis susikibusių žmonių grandinė – taip Baltijos valstybių gyventojai išreiškė savo laisvės ir nepriklausomybės siekį.

Juozas Kėdainis

NUKELS SKULPTŪRĄ: Druskininkai restauruos Juozo Kėdainio „Poilsį“

2021 liepos 19Be komentarųPILOTAS.LT

Druskininkų savivaldybė planuoja nukelti Gydyklų parke esančią dekoratyvinę skulptūrą „Poilsis“. Pranešama, kad ši, žinomo sovietmečio skulptoriaus Juozo Kėdainio sukurta, skulptūra bus išvežta restauruoti. Beje, J.Kėdainis

Mūzų šventė

FUTURISTINIO SEZONO ĮŽANGA: Atidengta LNDT skulptūra „Mūzų šventė“

2021 liepos 15Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) po trejų metų atidengtas teatro simbolis – skulptūra „Mūzų šventė“. Taip pat paskelbta naujo – futuristinio – sezono pradžia. Žiūrovai

Banga

MAŽOSIOS ISTORIJOS: Kauno radijo gamyklos „Banga“ bendruomenė

2021 liepos 14Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno paveikslų galerijoje atidaroma paroda „BANGA“: žmonių balsų kanalas“. Parodą rengia bendruomenių platforma „Mažosios istorijos“. PAVERSTI TYLIA SISTEMOS DALIMI NEPAVYKO Liepos 16 dieną (penktadienį) 18

Petras Cvirka

NEPATOGUS PAVELDAS: Vertinimo taryba spręs paminklo P.Cvirkai ateitį

2021 birželio 2Be komentarųPILOTAS.LT

Visuomenėje jau kuris laikas keliamas paminklo rašytojui Petrui Cvirkai sostinėje klausimas: kaip jį traktuoti, saugoti ar ne, naikinti kultūros paveldo objekto statusą, ar palikti. Kritika