tenis_po_200900_e01_xxx

MUODRIS TENISONAS (1945 – 2020): Išėjo Kauno pantomimos teatro legenda

2020-09-17
PILOTAS.LT

Rugsėjo 16 dieną Rygoje mirė žinomas režisierius, scenografas ir profesionalaus pantomimos teatro Lietuvoje pradininkas Muodris Tenisonas (Modris Tenisons). Legendinė pantomimos asmenybė įspaudė gilų pėdsaką Kauno tuometiniame kultūros ir teatro gyvenime bei sovietmečiu buvo tapusi ryškiu laisvosios kūrybos bei taikaus priešinimosi sovietinei valdžiai simboliu.

Muodris Tenisonas gimė 1945 metų kovo 19 dieną Rygoje. Tačiau savo profesionalią karjerą jis pradėjo bei išgarsėjo Lietuvoje. Baigęs Taikomosios dailės mokyklą Rygoje, Muodris pantomimos meno mokėsi pas Robertą Ligerą. Vėliau, tarnaudamas armijoje, įsimylėjo lietuvaitę ir persikėlė į Lietuvą. 1966 metais, būdamas vos 21 metų, paragintas Aurelijos Ragauskaitės, jis įkūrė pirmą profesionalią pantomimos trupę visoje Sovietų Sąjungoje. Į Kauno dramos teatrą atkelta nuolat eksperimentavusi bei pažangių idėjų niekada nestokojusi pantomimos trupė iš karto tapo beprotiškai populiari. Tai buvo retas šviežio oro gūsis meninės laisvės stokojančioje ir prisitaikyti linkusioje sovietinėje kultūros ir meno aplinkoje.
M.Tenisonas režisavo keletą profesionalių pantomimos spektaklių: „Ecce homo!“ (1967 m.), „Sapnų sapnai“ (1968 m.), „Saugokit peteliškę!“ (1969 m.), „XX amžiaus capriccio“ (1970 m.), „Koliažas“, (1971 m.) ir kt. Jis dalyvavo ir dramos spektakliuose (pavyzdžiui, K.Sajos „Mamutų medžioklė“, 1968 m., rež. J.Jurašas). Fotografas Vitas Luckus trupę įamžino savo savo nepakartojamoje fotografijų serijoje „Mimai“.
Tačiau taip sėkmingai besiklosčiusi M.Tenisono  karjera Kaune staiga nutrūko. Legendinės Kauno pantomimos trupės įkūrėjas savo akimis regėjo kaip Muzikinio teatro sodelyje 1972 metų gegužės 14 dieną gyvuoju fakelu virto Romas Kalanta, vėliau tapęs Lietuvos laisvės simboliu. Būtent įvykiai po R.Kalantos tragiškojo protesto prieš sovietinį režimą tapo pretekstu iš teatro, kartu su kitais dviem trupės aktoriais, atleisti sovietinės valdžios nemėgtąjį jos vadovą M.Tenisoną. Laiške tuometiniam Lietuvos kultūros ministrui apie teatre buvusias negeroves bei būtinybę keistis tuomet išdėstęs pantomimos teatro pradininkas buvo priverstas grįžti į gimtąją Rygą.
Latvijos teatruose M.Tenisonas dirbo judesio konsultantu, režisieriumi ir scenografu. Taip pat – tyrinėjo baltų tautinius ornamentus. Su A.Strazdu jis net sukūrė projektą „Ženklas“ Latvijos paviljonui pasaulinėje parodoje „EXPO 2000“ Hanoveryje (Vokietija). Lietuvoje jis dažnokai lankydavosi privačiai. 2002 metais apie Kauno pantomimos legendą buvo susuktas filmas „Modris“ (rež. S.Baltakis, A.Lebeliūnas),  2003-aisiais M.Tenisonas apdovanotas Lietuvos Gedimino ordino Riterio kryžiumi, o 2016-aisiais Kaune – 2-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu. Lietuvių akyse jis visada išliks ne tik pantomimos legenda, bet ir  jaunatviškojo maksimalizmo, pasipriešinimo  ir laisvos kūrybos simboliu.
Parengta pagal PILOTAS.LT informaciją.
Titulinė nuotrauka M.Tenisono.
Mimai, V.Luckus

Mimai, V.Luckus

Mimai, V.Luckus

Mimai, V.Luckus

Mimai, V.Luckus

Mimai, V.Luckus

Mimai, V.Luckus

Mimai, V.Luckus

Foto: M.Tenisono

Tyrinėjant baltų raštus, 2010 m. Foto: M.Tenisono

2016 m., Kaune. Foto: M.Tenisono

2016 metais M.Tenisonas Kaune apdovanotas 2-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu  (2016 m.). Foto: M.Tenisono

Komentarai

  1. Malonu, kad „Pilotas“ išsamiai pristatė talentingą teatralą, kūrybingą asmenybę, tačiau turiu patikslinti. 2016 m liepos 6 d. Kaune Modris Tenisonas buvo apdovanotas 2-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu . Taip buvo pagerbtas pantomimos trupės Lietuvoje įkūrimo penkiasdešimtmetis. Nuotraukoe prie Kauno pilies M.Tenisonas įamžintas apdovanojimo dieną.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

sausi_13_240100_e02_xxx

LAISVĖS GYNĖJŲ ATMINIMUI: Fotografijų lauko paroda „Gyvasis sausio 13-osios skydas“

2024 sausio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Tuskulėnų memorialo dvaro kieme buvo atverta fotografijų paroda „Gyvasis sausio 13-osios skydas“. Paroda primena Lietuvoje vykusius tragiškus įvykius, kai 1991 metų sausio 13 dieną 14

Modris Tenisonas

JUDESYS IR ŽENKLAS: Modrio Tenisono paroda Kauno paveikslų galerijoje

2023 lapkričio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune kūręs latvių kilmės režisierius, pantomimos pradininkas, avangardistas Modris Tenisonas – pirmos profesionalios pantomimos trupės įkūrėjas buvusioje Sovietų Sąjungoje. Legendinę pantomimos asmenybę pristato Kauno paveikslų

Urtė Jasenka

ATMINTIS: Jautrūs U.Jasenkos grafiniai paminklai Klaipėdos skulptūrų parke

2023 rugsėjo 8Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos skulptūrų parke, Atminties labirinte (parko dalis prie Trilapio gatvės), eksponuojama jaunos menininkės Urtės Jasenkos grafikos paroda „Atmintis“. Ji skirta pagerbti žuvusius bei vis dar

Romualdas Požerskis

PASITINKANT LAISVĘ: Okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos fotografijų paroda

2023 rugpjūčio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Kaune ką tik atidaryta fotografo Romualdo  Požerskio fotografijų paroda „Pasitinkant Laisvę“, grąžinanti į laikus, kai Lietuvos teritoriją paliko paskutiniai okupantų kariuomenės

Marcelijus Martinaitis

6 ARAI PRIEŽIŪROS: Sugrįžimas į kolektyvinius sodus Nacionalinėje dailės galerijoje

2023 liepos 24Be komentarųPILOTAS.LT

Nacionalinėje dailės galerijoje atidaroma paroda „6 arai priežiūros. Kolektyviniai sodai“. Jos kuratoriai Goda Aksamitauskaitė ir Matas Šiupšinskas siūlo į sodų sklypelius pažvelgti kaip į alternatyvią

Sovietmečio slėptuvė

APTIKO SOVIETMEČIO SLĖPTUVĘ: Ministerijų miestelyje – šaltojo karo laikų autentika

2023 liepos 14Be komentarųPILOTAS.LT

Po būsimu ministerijų miestelio pastatu sostinėje aptikta autentiška sovietmečio laikų slėptuvė. Kam šios patalpos bus naudojamos, kai pastatas bus modernizuotas, kol kas neaišku – bus

Juozas Lukša-Daumantas

LAISVĖS ARCHITEKTAS: Panevėžyje atidaroma J.Lukšai-Daumantui skirta paroda

2023 liepos 13Be komentarųPILOTAS.LT

Rytoj Panevėžio kraštotyros muziejuje atidaroma paroda „Laisvės architektas“. Paroda skirta Juozo Albino Lukšos (Daumanto) 100-osioms gimimo ir 70-osioms žūties metinėms paminėti. Architektas J.A.Lukša (geriausiai žinomas

images_pulsas_foto_3770_kalan_kn_130514_e02_bra

51-OSIOS „KALANTINĖS“ KAUNE: Miesto sode pagarbą atiduos 150 atlikėjų

2023 gegužės 11Be komentarųPILOTAS.LT

Prabėgus 51 metams po Romo Kalantos žūties, jo didvyrišką auką laisvės vardan ir Kauno pavasario antitarybinių protestų dvasią kauniečiai jau šį sekmadienį prisimins Muzikinio teatro

Šarūnas Šlektavičius

NETEKOME ŠARŪNO ŠLEKTAVIČIAUS: Kolegos gedi VDA pedagogo, dizainerio, architekto

2023 balandžio 21Be komentarųPILOTAS.LT

Balandžio 19 dieną netikėtai mirė Vilniaus dailės akademijos Senato pirmininkas, Dizaino katedros vedėjas ir dėstytojas doc. Šarūnas Šlektavičius (g. 1977). Žinomo pedagogo, dizainerio ir architekto

Vilniaus Pokeris

VILNIAUS POKERIS: Atidaroma vieną svarbiausių sostinės tekstų permąstanti paroda

2023 balandžio 17Be komentarųPILOTAS.LT

MO muziejuje ryškiausias šių metų įvykis – atidaroma didžioji paroda „Vilniaus pokeris“, skirta Vilniaus 700-ajam jubiliejui. Naujoje parodoje vieną svarbiausių Vilniaus tekstų, Ričardo Gavelio romaną

Antakalnio  sovietinių karių stelos

KELIAUS Į GRŪTO PARKĄ: Vilniaus miesto taryba nusprendė sovietinių stelų likimą

2023 kovo 30Be komentarųPILOTAS.LT

Pernai metų pabaigoje Vilniuje išardytas Antakalnio kapinių memorialas, skirtas sovietinių karių atminimui. Ką tik nuspręsta jo sovietų karius vaizduojančias stelas perduoti Grūto parkui. Vilniaus miesto

Jauno žmogaus memuarai

AUKSINIAI SCENOS KRYŽIAI 2022: Pagerbti geriausi metų scenos menininkai

2023 kovo 27Be komentarųPILOTAS.LT

Tarptautinės teatro dienos išvakarėse geriausi 2022 metų scenos menininkai apdovanoti Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai –

karių palaidojimo vieta

IDĖJOS KONKURSAS KLAIPĖDOJE: II Pasaulinio karo sovietų karių palaidojimo pertvarkymas

2023 vasario 24Be komentarųPILOTAS.LT

Paskelbtas Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos, esančios S.Daukanto gatvėje, Klaipėdoje, pertvarkymo supaprastinto projekto idėjos konkursas. Projekto konkurso užsakovas – Klaipėdos miesto savivaldybės

sovietmečio daugiabučiai

SOVIETMEČIO DAUGIABUČIAI: Transformacijos kompleksinių strategijų pristatymas

2022 gruodžio 7Be komentarųPILOTAS.LT

Firmos „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“ urbanistai nesenai atliko sovietmečio daugiabučių urbanistinę ir architektūrinę analizę bei parengė transformacijos strategijų viziją. Su atliktu darbu bus galima

Rotonda

PRIKĖLĖ VILNIAUS „ROTONDĄ“: Nostalgiją žadinantis sovietmečio pastatas vėl laukia

2022 lapkričio 24Be komentarųPILOTAS.LT

Po kelių dešimtmečių pertraukos Vilniuje vėl duris atveria Sereikiškių parko „Rotonda“. 6-ajame dešimtmetyje Gedimino kalno papėdėje pastatytą ir iki 1992 metų čia veikusią kavinę-ledainę buvo

Sovietinės stelos

VILNIAUS MERAS RYŽTINGAS: Sovietinės stelos bus nukeltos nepaisant prorusiškų argumentų

2022 lapkričio 221 KomentarasPILOTAS.LT

Nepaisant Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto sprendimo, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius tikina – netrukus bus pradėti Antakalnio kapinių sovietinių stelų nukėlimo darbai. Meras įsitikinęs,

Ukrainos nepriklausomybės diena

LAISVĖS MUZIKA KLAIPĖDOJE: Džiazo koncertas Ukrainos nepriklausomybės dieną

2022 rugpjūčio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Su Ukrainos džiazo muzikantais glaudžiai bendradarbiaujantis Klaipėdos pilies džiazo festivalis pakvietė koncertu paminėti Ukrainos nepriklausomybės dieną. Rytoj kartu koncertuos vienas garsiausių džiazo saksofonininkų iš Ukrainos

kalantinės

PASIPRIEŠINIMO DIDVYRIS: Romas Kalanta paskelbtas Kauno miesto garbės piliečiu

2022 birželio 22Be komentarųPILOTAS.LT

1972-ųjų gegužės 14 dieną Kauno muzikinio teatro sodelyje susideginęs Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo didvyris ir laisvės šauklys Romas Kalanta po mirties paskelbtas Kauno miesto garbės piliečiu.

Jonas Piparas

JONAS PIPARAS (1948-2022)

2022 birželio 171 KomentarasRomas Gailius

Po kovos su klastinga liga, eidamas 75-uosius metus, 2022 metų birželio 16 dieną Klaipėdoje mirė architektas Jonas Piparas. 1965-1970 m. mokėsi Kauno politechnikos institute, įgijo

Okupantų paminklas Merkinėje

KULTŪROS PAVELDO KOMISIJA: Sovietinės karių kapinės – ne paveldo objektai

2022 birželio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Rusijos karinės agresijos fone Lietuvoje netyla diskusijos dėl sovietmečio paminklų ir karių kapinių. Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau – Paveldo komisija) neseniai apsvarstė užsienio šalių karių

Dmytro Solovjov

MODERNIZMAS UKRAINOJE: Nuotolinė D.Solovjovo paskaita apie gyvenamuosius rajonus

2022 gegužės 30Be komentarųPILOTAS.LT

Fotografas, architektūros tyrinėtojas, paveldosaugos aktyvistas ir gidas iš Ukrainos Dmytro Solovjovas rengia paskaitą apie sovietmečiu pastatytus Ukrainos gyvenamuosius rajonus ir kodėl juos reikėtų išsaugoti bei

kalantinės

50-OSIOS KALANTINĖS: Romo Kalantos aukos jubiliejinis paminėjimas Kaune

2022 gegužės 9Be komentarųPILOTAS.LT

Šiemet sukanka penkiasdešimt metų, kai Kaune, protestuodamas prieš sovietų valdžią, susidegino 19-metis Romas Kalanta. Gegužės 13–15 dienomis Kaune sukvies specialūs Kalantines minintys renginiai, prabilsiantys apie

Laisvė

ŠIUOLAIKINĖ AFRIKOS DAILĖ: Dėmesį kausto paveikslas dedikuotas Ukrainos kovai

2022 gegužės 3Be komentarųPILOTAS.LT

Baltijos šalyse pirmą kartą pristatoma šiuolaikinė Afrikos dailė. Parodos flagmanas – Obou Gbais paveikslas „La Liberté“ (liet. „Laisvė“), dedikuotas Ukrainai, ir kartu – pasaulinei taikai.

Okupantų paminklas Merkinėje

SOVIETINĖ IDEOLOGIJA KAPINĖSE: Atveriamos galimybės nukelti paminklus

2022 balandžio 20Be komentarųPILOTAS.LT

Kultūros ministras Simonas Kairys vakar pasirašė įsakymą, keičiantį kriterijus, kuriais remiantis sovietiniai paminklai kapinėse iki šiol buvo saugomi paveldą reglamentuojančių įstatymų. Atnaujintas Nekilnojamųjų kultūros vertybių

Okupantų paminklas Merkinėje

A.TAPINAS NEABEJOJA: Gegužės 9-ąją okupantų paminklai turi griūti

2022 balandžio 5Be komentarųPILOTAS.LT

Gegužės 9-ąją siūloma paskirti apsivalymui nuo okupantų paminklų. Pasak idėjos autoriaus Andriaus Tapino, šią dieną okupantų paminklai turi griūti nuo Merkinės iki Neringos. „Tegu tą