Neseniai antruoju pataisytu “Vilnius 1900 – 2012. Naujosios architektūros gido” leidimu nudžiuginęs Architektūros Fondas, imasi iniciatyvos išleisti ir vadovą po architektūrinį Kauną. Gavus Kultūros rėmimo fondo dalinį finansavimą, pradėti parengiamieji leidybiniai darbai. Vienas pirmųjų – susitikimas su Kauno architektais, siekiant išsiaiškinti, kokį architektūrinį gidą įsivaizduoja pati architektų bendruomenė.
Kavinė “Kultūra” vakar buvo pripildyta ankštai ir tai, matyt, reikštų, kad susidomėjimas būsimu leidiniu nemažas. Deja, nepaisant moderatoriaus A.Bružo pastangų, diskutuojančių nebuvo daug. Nors neformali kavinės aplinka tarsi ir nevaržė socialinės drąsos, tačiau renginyje dominavusi architektūrinė jaunuomenė, matyt, labiau linkusi keistis nuomonėmis užstalės formatu, laikėsi šįkart pavydėtino seminaristinio santūrumo.
Apšilimui pristatytas “Vilnius 1900 – 2012. Naujosios architektūros gidas”, kurį atlydėjo visa kūrybinė grupė, sulaukė gausių komplimentų ir miniatiūrinės kritikos. Profesorė N.Lukšionytė ir jaunieji architektūrologijos daktarai – J.Tutlytė, R.Leitanaitė, V.Petrulis – supažindino su savo autorinėmis nuostatomis rengiant Vilniaus gidą ir pabandė improvizuoti, koks galėtų būti Kauno architektūrinis vadovas.
Sulaukta pastebėjimų, kad leidinyje pristatomas periodas galėtų turėti logiškesnes istorines ribas, taip pat pasiūlyta nebijoti publikuoti, su atatinkamais komentarais, ir kontraversiškų objektų, kurių nestinga ir šiais laikais, ir nemažai pastatyta sovietmečiu. Pasiūlyta į leidinį įtraukti ne tik charakteringus Kaunui pastatus, bet ir viešąsias erdves. Taip pat – lakoniškai pristatyti kaunietiškąjį “miesto folklorą” – Žemuosius Šančius, Brazilką, Garliavą. Minėta ir būtinybė leisti “Naujosios Kauno architektūros gidą” su anglišku vertimu.
Architektūros fondo direktorė Julija Reklaitė sakė portalui PILOTAS.LT, kad į racionalius Kauno architektų siūlymus bus atsižvelgta, nes siekiama, kad gidas maksimaliai atspindėtų miesto sąvastį. Be to, anot direktorės, fondas yra pasiryžęs gido struktūrą ir stilių tobulinti, kad vadovas būtų patrauklus ir architektams, ir šiaip architektūra besidomintiems. Anot J.Reklaitės, iki pavasario turėtų būti suformuota Kauno gido kūrybinė grupė, į kurią jau dabar pakviesti: profesorė N.Lukšionytė, J.Kančienė, M.Drėmaitė, V.Petrulis ir A.Bružas. Gidą planuojama išleisti per porą metų.
Leidyklos “Baltos lankos” projektų vadovė Ūla Ambrasaitė, kuravusi “Vilnius 1900 – 2012. Naujosios architektūros gido“ leidybą, sakė portalui PILOTAS.LT, kad leidinys yra sėkmingas, o pusantro tūkstančio tiražas gana sparčiai tirpsta. Ji neabejojanti, kad nemažiau sėkmingas turėtų būti ir Kauno naujosios architektūros vadovas, tačiau kol kas negalinti patvirtinti dėl „Baltų lankų“ dalyvavimo projekte.
Kol „Naujosios Kauno architektūros gido“ komanda skirstosi vaidmenis ir rengiasi leidybiniam startui, architektams būtų pravartu pakedenti savo kaunietiškus archyvus, dar kartą ir mieste paieškoti įdomių objektų, kuriuos būtų verta įtraukti į Kauno lankytinų architektūrinių vietų sąvadą ir, studentiškai nesivaržant, brūkštelėti tiesiai Architektūros Fondui – arch@archfondas.lt
Arnoldas Asauskas
( 2012-02-08 )
Nenoriu veltis į diskusijas kokie pastatai ar jų grupės turėtų būti būsimajame „Kauno gide“, bet norėčiau atkreipti dėmesį į patį leidinio formatą, o tiksliau – dizainą. Jei nebūtų esamas „Vilniaus gidas“ įvardintas kaip ‘gidas’, manyčiau, kad tai sumažinto formato knygos leidinys-santrauka apie reikšmingesnius Vilniaus arch.objektus.
Gidą, ypač architektūrinį, suprantu kaip kažką, kas pakliuvęs į kultūringo užsieniečio rankas jį sudomintų ar paskatintų susidomėti konkretaus miesto architektūra, jo raida ir pan. Todėl pirmiausia ir pagalvojau kas galėtų sukelti užsieniečiui architektūrinį dėmesį konkrečiam leidiniui? Kas pirmiausia atėjo į galvą, – tai pačio leidinio grafinis dizzaineriškas apipavidalinimas; tai tarsi žvilgsnis iš modernios, kompiuterizuotos, progresyvios (bla bla bla…) XXIa. šiandienos į istorinę architektūrinę miesto retrospektyvą. Manau surinktos medžiagos perteikimas ir įsisavinimas ar sudominimas to, kas pirmą kartą atsivers šį leidinį ir yra svarbiausias. Manau svarbiausias (vienas iš svarbesnių) šio leidinio tikslas turėtų būti ne knygos, sumažintu formatu (A5) išleidimas, o Miesto Architektūrini Gido sukūrimas. Konceptualaus XXIa. gido išleidimas; norėtusi, pasikartosiu, kad tai būtu gidas, o ne sumažinta knyga su koncentruotai atrinkta arch.informacija. Ir manau, kad be informacijos surinkimo bus ir sunkiausia ją šiuolaigiškai „gidiškai“ apiforminti. Nežinau tik ar kas to imsis ir ar aplamai, bus kreipiamas į tai dėmesys.
Sėkmės.
Vilmantas Rutkauskas
( 2012-02-02 )
–
Nesu jūsų visuotinių formų kūrėjas ar kažkoks žinovas, tačiau manau, kad albume galėtų būti daugiau nespalvotų nuotraukų – siekiant pirmiausia pasirgrožėjimui parodyti kažkokias tektūrines formas, o ne nuotraukose įkyriai nenatūraliai spindinčią skaitmeninę ryškią kvarbą.
Nebūtinai albumas gali būti prigražintai mielas akiai, o verčiau tikroviškas.
Kaip kakokiu blogu (tortinių spalvų) pavyzdžiu paminėčiau kadais (gal Sutkaus, gal klystu) išleistą garsų albumą „Lietuva iš paukščio skrydžio).
Rezus
( 2012-02-02 )
Neparasyta koki perioda turetu apimti Kauno gidas. Gal galite patikslinti? Is tiesu, teisingai pastebeta, periodas 1900-2012 atrodo lauztas is pirsto. Nebent koks svarbus architektas baige koki nors didziai reiksminga sostinei kurini.
mnmn
( 2012-02-02 )
dziugu, kad archfondas pasirupino kaunu. cia lyg ir nebloga architektu bendruomene, bet labai jau savo interesu ziuri.
K.Ritikas
( 2012-02-02 )
Puiku,kad Archfondo atstovai pagaliau konstruktyviai sureagavo į kritiką dėl architektūros gidų leidimo politikos.