Kaip jau rašė portalas PILOTAS.LT, Neringos savivaldybės surengtame Nidos kultūros centro „Agila“ rekonstrukcijos (perstatymo) architektūriniame konkurse rungiasi 28 projektai. Tai vienas sudėtingiausių pastarųjų metų konkursų, nes jo dalyviams teko išskirtinai mikrochirurginiai architektūros uždaviniai komplikuotame ir dirgliame kontekste.
Turint omeny trapų ir architektūriškai suveltą Nidos miestelio centrą, kuriame plakasi senojo kuršių žvejų kaimo likutinė struktūra ir padrikas sovietmečio planavimas su kolūkinės architektūros implantais, pagrindiniu uždaviniu konkursantams tapo – mastelio paieška. Vietos tapatumo įženklinimas – taip pat. Ko gero dar niekad architektūrinių pasiūlymų vaivorykštė nebuvo tokia marga ir dar niekad nebuvo taip akivaizdžiai aišku, kad konkursas – geriausias konstruktyvios architektūrinės diskusijos formatas.
Ketinimas rekonstruoti senstelėjusį kultūros centrą, kuris, beje, prieš dešimtmetį jau buvo rekonstruotas, iš esmės neturėtų stebinti, nes kultūrinės infrastruktūros gerinimas turėtų būti laikomas vienu iš Neringos prioritetų. Tačiau, turint omeny atominį Neringos mero charakterį ir jautrų miestelio gamtinį bei architektūrinį kontekstą, kol kas vienodai tikėtinas ir vietos pagerinimas, ir jos devalvavimas.
Tai matyti net ir konkurso programoje. Joje užkoduoti ne tik būtini nedideliam kurortiniam miesteliui modernaus kultūros centro elementai, bet ir tam tikros grėsmės. Pavyzdžiui, neargumentuotai didelė, 500 žiūrovinių vietų salė.
Taigi, šiuo atveju itin didelė atsakomybė ir atsparumas presingui pravers ne tik konkurso vertinimo komisijai, pirmininkaujamai Neringos mero Antano Vinkaus (N.Lendraitis, Neringos miesto savivaldybės kultūros skyriaus vedėjas; R.Bartkus, Neringos miesto savivaldybės architektūros skyriaus vedėjas, architektas; N.Piekienė, KNNPD kraštotvarkos skyriaus vedėja; R.Songailienė, Nidos kultūros ir informacijos centro „Agila“ direktorė; T.Balčiūnas, architektas; V.Paulionienė, architektė; M.Ramanauskienė, architektė; D.Trainauskas, architektas;),bet ir recenzentams: M.Zabarauskui, T.Grunskiui, M.Cirtautui, P.Džervui.
Architektų sąjungos Klaipėdos skyrius, organizavęs konkursą, žada projektų ekspoziciją parengti jau pirmadienį. Taigi, su 28„Agilos“ ateities scenarijais bus galima susipažinti nuo vasario 27 iki kovo 9, pačioje „Agiloje“ (darbo dienomis 8-16, šeštadieniais 10-13).
Kaip portalą PILOTAS.LT informavo konkurso koordinatorius Gintaras Čičiurka, viešas konkursinių projektų aptarimas įvyks pačioje “Agiloje” kovo 9, 14:00. Tikimasi, kad jau tą patį vakarą vertinimo komisijai pavyks sudaryti preliminarią konkursinių projektų eilę. Konkurso laureatai, anot G.Čičiurkos, turėtų būti žinomi maždaug kovo 16.
KONKURSINIAI PROJEKTAI (LIETUVOS ARCHITEKTŲ SĄJUNGOS NUOTRAUKOS)
Projektas nr. 000321
Projektas nr. 002830
Projektas nr. 010000
Projektas nr. 011880
Projektas nr. 009690
Projektas nr. 030906
Projektas nr. 078797
Projektas nr. 093121
Projektas nr. 111523
Projektas nr.113311
Projektas nr.121212
Projektas nr. 123123
Projektas nr. 137955
Projektas nr. 201202
Projektas nr. 222147
Projektas nr. 224508
Projektas nr. 259875
Projektas nr. 280816
Projektas nr. 419749
Projektas nr. 424242
Projektas nr. 442453
Projektas nr. 477364
Projektas nr. 713359
Projektas nr. 770000
Projektas nr. 793397
Projektas nr. 799835
Projektas nr. 952234
Projektas nr. 999999
mnmn
( 2012-03-08 )
kiek beziureciau konkursinius darbus, persasi viena mintis – reikalinga ne tik agila perdaryti, bet ir greta esanti prekybos centra su maxima priesakyje. be sito visos architekturines pastangos atsimusa i siena. neisvengsime tokiu atveju tik dalinai tinkamo varianto.
Neris
( 2012-03-08 )
Na, tai klausimas kaip ir issemtas. Rytoj aptarimas Nidoje, bus meras ir ko. Tai reikia atspausdinti Agilos analogus ir iteikti komisijai viesai. Tegu neignoruoja tokiu faktu.
to JonasF
( 2012-03-07 )
Mano nuomone, jeigu „architektas“ savo „kūrybiniame procese“ naudoja plagijavimą, tai toks žmogus pažeidžia įstatymą ir turi būti ne tik diskvalifikuojamas iš konkurso, bet ir teisiamas:
Autorių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnis. Autorių teisių objektai
1. Autorių teisių objektai – originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas.
2. Autorių teisių objektai:
…
9) architektūros kūriniai (pastatų ir kitų statinių projektai, brėžiniai, eskizai ir modeliai, taip pat pastatai ir kiti statiniai);
…
JonuiF
( 2012-03-07 )
„Kam labai kliūva tas plagijavimas, tas ko gero pats nelabai yra susidūręs su kūrybiniu procesu.. “ – jei tai jūsų apgalvota mintis, tai tenka pastebėti, kad jūsų „kūrybinis procesas“ labai supuvęs – jo nederėtų vadinti „kūrybiniu“, tai veikiau gamybinis procesas.
JonuiF
( 2012-03-07 )
Kažkokie skiedalai !!! Baikit aiškinti, kad galima imti kitų architektų sprendinius ir pristatyti juos kaip savo, nes žmonės nematė originalų. Pasaulis seniai susitarė – vogti negalima jokiais atvejais. Arba yra tokios moralinės nuostatos, arba, jei jų nėra – tai tamstos vieta kalėjime. Ir baikite tampyti architekto etiką, kaip guminę – iki savo iškrypusio supratimo. Vagystė yra vagystė ir taškas. Tie, kurie čia bando tokį elgesį pateisinti yra žymiai blogesni už tuos, kurių darbai čia panašūs į žinomus pastatus – ten bent dar lieka mažytė prielaida, kad tai minčių sutapimas.
JonasF
( 2012-03-07 )
Paskaičius komentarus galima susidaryt nuomonę jog Nidoje visa esmė būtų pastatyti niekur nematytą neregėtą statinį…
Nematau nieko blogo kad egzistuoja panašių projektų pasaulyje. Anie gi irgi išsivystė iš savų analogų, kuriuos atradus jau vėl tektų nusivilt taip vertinamu „unikalumu“.
Kam labai kliūva tas plagijavimas, tas ko gero pats nelabai yra susidūręs su kūrybiniu procesu..
Be to, normalus žmonės, ne taip glaudžiai susiję su projektavimu tikrai neskanuoja kiekvieno projektinio pasiūlymo pasirodžiusio internete, ir jiems nemaža dalis konkurso darbų būtų pakankamai unikalūs.
to unikalumas
( 2012-03-07 )
Jus esate visiskai teisus. Deja, Architektu sajunga nei pirsto nepajudina tuo klausimu, nors visiems skelbiasi, kad vieninteliai gali uztikrinti architekturos konkursu profesionalu vertinima.
Reiketu, kad vietoj surinktu is vienos Katedros stazuotoju bent vienam butu pavestas techninis darbas – surinkti zinomus pasaulio analogus ir pateikti per viesa aptarima ir per ziuri posedi. Be to, uzfiksuoti plagijavimo atvejai turetu buti skelbiami viesai, isslaptinant konkurso autorius.
Esu tikras, tokie „atsitiktiniai“ panasumai greitai baigtusi.
kuku
( 2012-03-07 )
kad butu pilnesnis vaizdas pasižvalgom po maketus
http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=12925
Unikalumas?
( 2012-03-07 )
Dėkoju visiems prisidėjusiems prie diskusijos. Primenu, jog šiuo konkrečiu atveju, tai nėra konkursas išrinkti tiesiog gražų pastatą. Konkurso sąlygos yra suformuluotos griežtai ir tiksliai. Atmetant akivaizdų plagijavimą, remiantis minimomis sąlygomis, aš iškėliau viešą klausimą: ar gali pastatas būti unikalus ir novatoriškas (ir dar tikti specifiniam Nidos kontekstui), jei lengvai galima įvardinti bent tris stulbinančiai panašius, „madingus“ ir naujai išpublikuotus pastatus skirtingose pasaulio šalyse?
kitas dalyvis
( 2012-03-04 )
to Promo
Jūsų moralinės nuostatos visiškai nesusiformavusios, arba smarkiai supuvusios, jei taip pateisinate sprendinių vagystes:
„Per trumpi konkurso terminai ,per didelė būtinos pateikti medžiagos apimtis verčia dalyvius griebtis tarptautinių konkursinių darbų citavimo.“
vienas
( 2012-03-03 )
STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.01.08:2002 STATINIO STATYBOS RŪŠYS
VI. STATINIO REKONSTRAVIMAS
9. Statinio rekonstravimo tikslas – iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukuriant jo naują kokybę. Naują kokybę esamas statinys įgauna, kai atliekamas bet kuris iš šių darbų:
9.1. pastatomi nauji aukštai (aukštas, mansarda);
–
9.4. nugriaunama dalis esamų aukštų;
–
9.6. pašalinamos ar naujai įrengiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos ar jų dalys;
9.7. pakeičiami pamatai, karkasas, laikančios sienos (ar dalis šių konstrukcijų) to paties ar kito tipo konstrukcijomis;
9.8. pakeičiamos laikančiosios konstrukcijos, išskyrus išvardytas 9.7 punkte, kito tipo konstrukcijomis;
9.9. iš esmės pakeičiama fasadų (vieno ar kelių) išvaizda. Laikoma, kad fasado išvaizda pasikeičia iš esmės, kai:
9.9.1. apšiltinamas bet kuris pastato fasadas;
9.9.2. pakeičiama fasado ar šlaitinio stogo danga (apdaila) kito tipo danga (apdaila);
9.9.3. pakeičiamos išorės architektūros detalės į kitokias; įrengiamos naujos (šalinamos esamos) išorės architektūros detalės;
9.9.4. išorinėje atitvaroje įrengiami nauji (pašalinami esami) fasado (stogo) elementai;
9.9.5. keičiami fasado elementai, kai nauji elementai skiriasi nuo esamų savo išmatavimais (daugiau kaip 20%) ar savo išvaizda (fasado paviršiaus grafiniu suskaidymu, spalva ir kt.). Spalvos keitimas įvertinamas, vadovaujantis 14.10.4 punkto nuostatomis;
IX. STATINIO NUGRIOVIMAS
15. Statinio nugriovimas– statybos rūšis, kurios tikslas – suardyti arba išardyti (išmontuoti) VISAS statinio (jo dalies) konstrukcijas bei elementus, paverčiant juos atliekomis arba panaudojant statybos produktus kitiems statiniams statyti, rekonstruoti ar remontuoti.
Algimantas
( 2012-03-03 )
Konkursas rekonstrukcijai, tačiau pusėje darbų esamas statinys yra visiškai nugriaunamas. Tai prieštarauja konkurso sąlygoms ir tokie projektai turėtų būti pašalinti.
promo
( 2012-03-03 )
Per trumpi konkurso terminai ,per didelė būtinos pateikti medžiagos apimtis verčia dalyvius griebtis tarptautinių konkursinių darbų citavimo.
to pastebejimai
( 2012-03-02 )
pritariu jums visu 100%
pastebejimai
( 2012-03-02 )
labai nuostabus analogu rinkinys isties. puikiai pasidarbuota. vienas pavyzdys yra ideali kopija. ir tai nepanasu i atsitiktinuma. ir tai matosi paciame darbe. jis gigantiskas, nemastelyje. del kitu pavyzdziu as sutikciau kad tai yra tiesiog siu dienu mados. manau i architektura reiktu ziureti giliau, negu i ruba-fasada. galvoti apie Nidos erdves ir zmogu, gamta, savituma. ir nekurti vienadieniu imantriu formu, ar tiesmukai kartoti slaitiniu stogu kompozicijas ir sakyti kad tai kontekstualu. reikia eiti toliau ir bandyti nors truputi atsiremti i tikrasias Neringos vertybes ir kurti erdve zmogaus veikloms. sis kelias nepalyginamai sunkesnis ir ilgesnis, bet rezultatas ilgaamziskesnis.
X
( 2012-03-02 )
Nu, kad tikrai pavyzdzui Mariehøj Cultural Center WE architecture + Sophus Søbye Arkitekter (konkursinis darbas 2011m) yra 1:1 panasus i 770000 konkursini darba.
Aciu uz linkus. :-)))
AG
( 2012-03-02 )
Mielas UNIKALUME, jus ir teisus ir neteisus.
Jusu tyrimas ieskant analogu yra ispudingas. Gali buti, kad ta pati kelia nuejo ir kai kurie dalyviai, sutrumpine kurybines kancias.
Bet gali buti, kad kai kurie koncepciniai panasumai gali buti atsitiktiniai. Sutikite, kad realiam laike egzistuoja tam tikros madingos formos ir tam tikros madingos kompozicijos. Taigi, ir savotiskos interpretacijos tokioje onlain informacijos sklaidoje yra neisvengiamos. Aisku, butu gerai, kad kas nors ziuri komisijai atspausdintu jusu pateiktus pavyzdzius, del informacijos.
To Unikalumas
( 2012-03-02 )
Manau kad pirma reiktu pasigyditi nuo paranojos ir pabandyt paciam sudalyvauti kazkur jei toks ekspertas esat.
Unikalumas?
( 2012-03-01 )
Du pagrindiniai ir skirtingi konkurso reikalavimai dalyviams buvo: idėjos unikalumas ir novatoriškumas.
Daugelis darbų, deja, yra šiek tiek pakeisti kitų firmų projektai:
BIG, Quebec’s Beaux-Arts Expansion (2010m):
http://www.ecofriend.com/entry/big-proposal-for-quebec-s-beaux-arts-expansion-features-a-walkable-green-roof/
Mariehøj Cultural Center WE architecture + Sophus Søbye Arkitekter (konkursinis darbas 2011m):
http://www.archdaily.com/102708/marieh%C3%B8j-cultural-center-we-architecture-sophus-s%C3%B8bye-arkitekter/
Kažkas siūlo Nidoje tradicinius Islandijos namus:
https://encrypted.google.com/search?hl=en&safe=off&biw=1366&bih=587&noj=1&tbm=isch&sa=1&q=iceland+house+traditional&oq=iceland+house+traditional&aq=f&aqi=&aql=&gs_sm=3&gs_upl=5726l7869l0l8122l12l12l0l11l11l0l134l134l0.1l1l0&gs_l=img.3…5726l7869l0l8122l12l12l0l11l11l0l134l134l0j1l1l0
Lounge MS, Vaillo + Irigaray, Navarra, Ispanija 2007:
http://www.archdaily.com/20822/lounge-ms-vaillo-irigaray/
Biblioteka ir koncertų salė, Langdon reis architects , Bodø, Norvegija (konkursinis darbas 2009m):
http://www.archdaily.com/17391/langdon-reis-architects-proposal-for-library-and-concert-hall-in-norway/
Ironiškiausia idėjas „skolintis“ nuo plagiatarizmo muziejaus (Plagiarism Museum, Reinhard Angelis, Planung Architektur Gestaltung, Solingen , Germany):
http://www.plagiarius.com/e_museum.html
Taip pat panašūs elementai naudoti The Tränenpalast Berlynas, Vokietija (1962m):
http://europein90.wordpress.com/2011/10/07/44-berlin-germany-palace-of-tears/
Daug ofisų buvo įkvėpti koncertų rūmų Bruge, Belgija:
http://www.bruges-ballooning.com/en/photos/p/image/one-flight-over-bruges/concertgebouw-brugge-concert-hall-bruges
Ir Kopų Namas Sufolk, Anglija, Jarmund/ Vigsnæs (2010m)
http://www.dezeen.com/2011/11/21/dune-house-by-jarmundvigsnaes-architects-and-mole-architects/
Vila Vals, SeARCH & CMA, Vals, Šveicarija (2009m):
http://www.archdaily.com/43187/villa-vals-search-cma/
Ir Villa Ronde, Ciel Rouge, Japonija (2010m):
http://www.designsigh.com/2011/04/villa-ronde/
Dar keletas unikalumą „paskatinusių“ projektų:
http://www.dezeen.com/2009/08/25/two-houses-in-tokyo-by-cheungvogl/
http://www.dezeen.com/2010/01/06/fujitsubo-by-archivision-hirotani-studio/
http://www.dezeen.com/2008/09/15/house-in-kohoku-by-torafu/
http://www.dezeen.com/2011/08/06/elsbethen-site-by-trint-kreuder-d-n-a/
http://travelwithfrankgehry.blogspot.com/2009/08/waterwijk-ypenburg-by-mvrdv.html
http://archpick.com/1609/favrholm-conference-center
http://www.metropolismag.com/pov/20110329/eduardo-souto-de-moura
http://www.designboom.com/weblog/cat/9/view/4435/yokohama-triennale-08-akihisa-hirata-architecture-office.html
http://www.greenroofs.com/projects/pview.php?id=846
Ką manote?
beje
( 2012-03-01 )
Kažkas sako, jog konkurso sąlygose buvo skelbiama kas vertins. Taip, buvo skelbiama komisijos sudėtis, bet recenzentai – ne.
Ir keista, minimi vienos amžiaus grupės, be realios patirties recenzentai yra iš Lietuvos, vieno miesto, vieno universiteto, vienos katedros.
Ar tai geriausias ir demokratiškas sprendimas?
Vilmantas Rutkauskas
( 2012-02-29 )
Laaaaaabai patiko čia sraipsnyje parodytas paskutiniuoju – nr. 999999. Labai pimena lietuvių tautinės ornamentikos jėgą. Tautiniai ženklai mena dar nežydkrikščionišką lietuvybės savastį.
zmona
( 2012-02-29 )
Neandartalieti – ir prasau man pasirupinti, kad mamutas butu baltosios lapes kailiu ir triusienos skonio.
Neandertalietis
( 2012-02-29 )
„Mastelio medžioklė“ – taiklus straipsnio pavadinimas.
Neandertaliečiui žmona iškėlė griežtas sąlygas sumedžioti kuo didesnį mamutą (500 vietų salė ir plius dar ale keletą salių ir keletą patalpėlių)… Taigi, konkurso sąlygose jau užprogramuotas mamuto mąstelis…
mnmn
( 2012-02-29 )
dekui uz projektus. is tiesu, variantai kaip niekada skirtingi. manau, kad bus labai sunku objektyviai isrinkti, nes konteksto visi labai mazai pateikia. realiai, tokio dydzio nama nidoje statant, neisvengiamai reiktu perprojektuoti ir visa miestelio centriuka. bukim atviri, jis gi tragiskas.
nida
( 2012-02-28 )
jeigu paziurejus truputi placiau, tai agilos konkurse ryskeja tos pacios problemos, kaip ir kituose konkursuose. kadangi organizatoriai nepasirupina, kad butu tam tikra vertintoju ir recenzentu ivairove nuomoniu ir architekturines politikos poziuriu, tai ir atrodo, kad dominuojanti jega nori procesa kontroliuoti.
o diskusija, kas geriau – jaunas ar patyres, yra apskritai beprasme, nes geriau – kompetetingas, objektyvus ir maksimaliai nepriklausomas. tai turi buti jau irodyta mazesnese varzybose.
jei varzybos yra svarbios, joks treneris neleist startiniame penkete zaisti daug zadanciam fainam jaunimui. cia ne loterija.
kitas dalyvis
( 2012-02-27 )
nors nesu sužavėtas vertinimo komisijos sudėties, bet, manau, dalyviai neturėtų ja piktintis – sudėtis paskelbta sąlygose, abejojant ja buvo galima nedalyvauti konkurse. Dalyvavimas – sutartis, kad visos sąlygos tinka (nors ir nepatinka). Grunskio recenzijos visada buvo geros, pakankamai gilios, o dėl jaunimo – bus matyt. Galima dalyvauti viešame aptarime ir, išgirdus varant pro šalį, užduoti klausimą, kuris sugražintų į vėžes. Ar verta varyti ant tų vaikinų prieš laiką, dar neišgirdus jų recenzijų? Vien dėl to, kad mes priskiriame juos kažkuriai mokyklai?
vienas
( 2012-02-27 )
Siaip su senaisiais kurejais mintis idomi, bet rizikos nemazai. Bus veliau kaip kokiam mmc konkurse kur Maciulis komisijoje dalyvavo ir nepanasu, kad kazka butu suprates. Tokiu atveju jauni geriau. Nors tikrai vienas jaunas kitam nelygus (arsiai nusiteikusiu reksniu cia maziausiai reikia).
dalyvis
( 2012-02-27 )
Grunskis yra baiges ta pacia katedra, bet tai galbut nera blogai, ir patirties jis turi, bet kiti du – zali, jauni ir i viena duda pucia. Kam reikia tokiu rezenzentu – neaisku. Patirties neturejimas labai pavojingas, nes recenzentu darbas nera VERTINTI, o perskaityti ir isversti komisijai darbus i atitinkama kalba.. tai ypac atsakinga uzduotis, nes nuo vertimo kaip zinia daug kas priklauso, o kai paskaitai vieno is busimu recenzentu bloga ir vertinimus internete, tampa aisku, kad be vertinimu neapsieisi. Apskritai kodel akcentuoti „urbanistai“, kuomet konkurse aiskiai nubreztos sklypo ribos? O jei nera is ko rinktis komisijos – laikas pradeti mastyti apie tarptautinius vertintojus. Be to, kaip zinia Lietuvoje rekreaciniu zonu architektura net sovietmeciu buvo aukstos kokybes, ir daug jos kureju gyvi, gyvibingi ir tikrai turetu ka pasakyti…
VŪ
( 2012-02-27 )
Recenzentai, manau, geri. Be patirties? Nu ir gerai, svarbu analitinis, urbanistinis, platesnis mąstymas, o ne „kapeiku“ skaičiavimas ir planinis pragmatizmas. Gal kažkas šviežio, o ne politkorektiško (racionalaus) prasimuš į „trejetuką“, bet kaip Klaipėdos skyriuje būdinga: recenzijos – sau, komisijos darbas ir rezultatai – sau..
vienas
( 2012-02-27 )
Dar karta paziurejau recenzentus. Zabarauskas juk palangiskis architektas, o Grunskis taipogi nera urbanistas.
arabas
( 2012-02-27 )
kad VGTu dominuoja visuose konkursuose ir archrenginiuose cia jau ne naujiena, o aksioma. Galima butu piktintis. Bet kodel is KTU, VDA nematyti veidu tarp recenzentu, dalyviu…. ar kompetencijos stoka. O gal gal ne, gal tikrai savotiska „mafija“ neisileidzia kitaip mastanciu.
sutinku
( 2012-02-27 )
sutinku del komisijos. nekas. recenzentai – irgi nekas. projektu dar nemaciau. butu gerai, kad pilotas sukrautu visus dalyvius
VŪ
( 2012-02-27 )
Bijau, kad šiuo atveju, komisija kelia daugiau abejonių, nei recenzentai..
mnmn
( 2012-02-26 )
kokia prasme surinkti absoliuciai vienodus recenzentus is vgtu urbanistu? kad 5 kartus pakartotu ta pacia nuomone? jau nekalbant apie tai, kai kuriems is ju, atrodo, tai bus „pirmas kartas“.
vienas
( 2012-02-26 )
Speju, kad esant 28 dalyviams nelabai liko norinciu recenzuoti. Visi norejo dalyvauti, o tie keletas kurie nedalyvavo – papuole i komisija. Todel i recenzentus beliko urbanistai. Bet gal ir klystu.
dalyvis
( 2012-02-25 )
Viskas regis puiku… bet nesuprantu tik vieno – kaip gali buti surinkti tokie vienodi recenzentai, cia ka – Urbanteam mafija? Nebera Lietuvoje autoritetingu architektu?
Sitiek konkurso dalyviu pastangu eis per niek… apskritai, gal recenzentais reiketu rinkti bent siek tiek patirties turincius zmones? Kada mes suprasim, kad konkurso sekme priklauso ne tik nuo dalyviu, bet ir nuo komisijos sugebejimo RINKTI?