URBANISTINIS PAŪMĖJIMAS KAUNE://KONGRESŲ CENTRAS – PER TRIS METUS

Žiema baigiasi. Ne todėl, kad Užgavėnės jau išvarė beatodairiškai atsikalbinėjančią „žiemos pramonę“ ar šildymo katilo dujų skaitliukas nebedūzgia taip skausmingai isteriškai. Žiema baigiasi, nes pasirodė pirmieji pavasario pranašai. Greičiausiai būtent su šalį apėmusiu visuotiniu atlydžiu susijęs ir staigus urbanistinis paūmėjimas Kaune: miesto meras Andrius Kupčinskas sugalvojo Kongresų centrą

Sugalvojo taip staiga ir taip konkrečiai, jog akivaizdu, kad be aukštesniųjų pavasario jėgų įsikišimo čia neapsieita. Savaitės pradžioje meras išpyškino žiniasklaidai, kad Kaunas mikliai pasistatys Kongresų centrą, nes miestui mirtinai reikia 1.500 vietų universalios salės. Meras netgi žino, kad objektas kainuos  90 mln. Lt ir, kad „liūto dalį“, 50 mln. Lt, savivaldybė sieks gauti iš ES struktūrinių fondų, todėl skuba į 2014-2020 metų ES finansavimo „traukinį“.

POLĖKIS NAPOLEONIŠKAS

Aiškiaregystės azarto įkvėptas, A.Kupčinskas „Verslo žinioms“ netgi pareiškė, kad „realiausia vieta naujam objektui – Nemuno sala, mat čia esanti žemė priklauso savivaldybei“. Maža to. Trinktelėta, kad kitąmet numatoma parengti Kongresų rūmų techninį projektą, 2014-aisiais pradėti statybas, o už kokių trijų metelių, 2015-2016-aisiais, pakviesti į premjerą naujuosiuose, moderniuosiuose Kauno kongresų rūmuose greta „Žalgirio“ arenos…

Po tokių pareiškimų, anot rusų klasiko, kai kuriose Dūmos narių šukuosenose tarakonai plodavo atsistoję. Ar tik nebus Kauno savivaldybėje, besirengiančioje jos manymu svarbiausiam metų įvykiui, Napoleono vojažo per Kauną 200 metinėms, įsimetęs apyrimtis napoleoniškas polėkis…?

LYGTIS SU DVIEM NUTYLĖJIMAIS

Kaip galėjo atsitikti, kad niekad architektūros ir statybos reikaluose nesusivokdavęs A.Kupčinskas vienu ypu ištransliavo tokį maštabišką urbanistinį sapną, kurio galėtų pavydėti net didysis Kauno „akropolintojas“ A.Garbaravičius? Stebina ir tai, meras tapo napoleoniškai konkretus. Pranešta: kas yra Kauno prioritetas (Kongresų centras); kokio dydžio (1.500 vietų salė); kur statysimas (šalia Arenos, Nemuno saloje); kada (2013 – projektas, iki 2015-2016 – pastatas); kiek kainuos (90 mln.Lt).

Liko neištartas tik projektuotojo ir statybininko vardas… Kodėl gi užsikirto piarinis A.Kupčinsko „kalašnikovas“? Ak, tiesa, dar reikia prasukti Viešųjų pirkimų dūmų mašiną.

Tam reikalui 2012-ųjų metų Kauno savivaldybės biudžete, kuris šiandien turėtų būti patvirtintas, nupiešta 50.000 litų. Kodinis pavadinimas „Kongresų ir parodų rūmų urbanistiniam konkursui organizuoti“. Kadangi meras planuojamo fušeto meniu jau paskelbė, tai konkursantams bus paprasčiau. Gal net ir visai paprasta. Turint omeny, kaip meistriškai 2011-ųjų pabaigoje per tris savaites buvo prasuktas Kauno piliavietės ir gretimų teritorijų „konkursas“, kurį netikėtai (!?) laimėjo etatinis tos pačios piliavietės projektuotojas arba, kaip prieš Kalėdas Steigiamojo Seimo aikštės rekonstrukcijos ir A.Mackevičiaus paminklo nugalėtoju paskelbtas vienintelis, jokių profesionalumo kriterijų neatitinkantis, konkurso dalyvis, didelio vargo „konkursinėje logistikoje“ Kauno savivaldybei ir šįkart neturėtų kilti.

KODĖL 2008 KONKURSAS NEĮVYKO?

Įvertinus mero A.Kupčinsko pavydėtinai konkrečiai, iš anksto bet kokiems svarstymams, apibūdintus Kongresų centro parametrus ir jo dislokaciją, galima daryti išvadą, kad tie 50.000 Lt paprasčiausiai skiriami „demokratijos sąnaudoms“ arba, kaip meras sakė per Kauno piliavietės „konkurso“ aptarimą – „architektams patreniruoti“.

Nenuoseklus ir padrikas Kauno savivaldybės urbanistinis elgesys vis labiau tampa panašus į ilgose pagiriose snūduriuojančio „lūzerio“, bandančio retais perdėto aktyvumo blykstelėjimais pasivyti kaimynus ir demonstratyviai susigrąžinti pirmtakų turėtą šlovę, pastangas.

Kas galėtų atsakyti, kodėl, nors apie Kongresų rūmų reikalingumą Kaune kalbama jau 10 metų, iki šiol nebuvo jokio rimtesnio tyrimo, diskusijos ar urbanistinio konkurso – kur, kokiame derinyje su esamu urbanistiniu audiniu ir kokių parametrų tas kompleksas galėtų būti?

Kodėl prieš 4 metus organizuotam urbanistiniam konkursui „Kongresų ir koncertų rūmų statybos vietos parinkimo studija“ nebuvo skirtas finansavimas ir, neįvykus konkursui, savivaldybė prarado elementarią galimybę surinkti įvairias urbanistines koncepcijas ir pasitikrinus jų gyvybingumą, išsirinkti optimalią (ar pvz 3 alternatyvas)?

URBANIZMAS AMŽINO CEITNOTO SĄLYGOMIS

Kodėl Kaune urbanizmas nuolat daromas ceitnoto sąlygomis? Kodėl niekada nėra laiko ir pinigų galvojimui, bet visad jų sukišama apščiai į betoną ir dumblą?

Meras mato Kongresų centrą saloje. Merui sala patinka – geras kąsnelis (urbanistikos praktiko A.Garbaravičiaus terminas). Bet ar meras A.Kupčinskas jau užmiršo, kad 2009-aisiais jis pats teisėjavo urbanistinio konkurso „Nemuno salos urbanistinės idėjos ir raidos programos paieška“ vertinimo komisijoje ir labai palaikė laimėjusį žaliąjį projektą „Sala, jungianti krantus“, nesiūlantį saloje jokių stambių statinių?

Tiesa, tuometiniame konkurse būta ir siūlymų statyti saloje Kongresų rūmus, tačiau, kadangi savivaldybė konkursui nesugebėjo suformuluoti jokio apčiuopiamo socialinio užsakymo, tai  Kongresai tiesiog malėsi tarp dangoraižių, sodybinių kvartalų, ezoterinių parko ir kito dubajiško futurizmo, paskandinusio konkursą nederlingoje abstraktybėje. Ir po konkurso nebuvo jokios konkretesnės salos analizės ar perspektyvių urbanistinių scenarijų modeliavimo.

KAS VALDŽIOJE, TAS IR ARCHITEKTAS

Maža to. Juk ir „Žalgirio“ arena nukrito į salą lyg iš dangaus. 8 metus pastumdyta po įvairius miesto užkaborius, galiausiai ji, it kokia „Akropolio“ sugyventinė, buvo įmesta į salą. Be jokios urbanistinės analizės, be jokių darnos ieškojimų su kontekstu. Nenuostabu, kad dabar ji ir pūpso pati sau viena ir svarbi. Prieigos prie Nemuno neišspręstos, aplinka nesutvarkyta, santykis su sala atsitiktinis. Netgi dumblas iš kanalo neišgabentas.

Todėl, kai šiandien iš Kauno mero burnos byra į vienintelio-teisingo-varianto popierėlį įvyniota „blickryginio“ Kongresų centro programa, džiugesio nėra. Nes deklaruojamas skubos, nesismulkinimo, konteksto ignoravimo ir primityvaus biurokratinio požiūrio kursas. O jis veda nebent į trumpalaikį triumfą, o ne į ilgalaikį vietos, vardu Kaunas, pagerinimą.