BONAPARTISTAI DEMONSTRUOJA JĖGĄ//PO TAIKIAIS KAUNO SAVIVALDYBĖS LANGAIS

Vakar vidudienį Kauno Laisvės alėją užtvindė napoleoniškomis kepurėmis iki dantų ginkluoti demonstrantai, bandę įbauginti Kauno savivaldybę ir, akivaizdžiai remiami laikraštininkų, psichologinio šantažo priemonėmis siekę, kad būtų padidintas jų hedonistinės-kultūrinės veiklos finansavimas. Biurokratinį miesto centrą paralyžiavę bonapArtistų būriai, nesikuklindami reikalavo savo kultūrinėms priklausomybėms išskirtinio dėmesio ir privilegijų, bandydami atitraukti Kauno Savivaldybę nuo Svarbių Reikalų.

Grėsmingas marširavimas po taikiai Svarbius Reikalus dirbusios Savivaldybės langais, kaip ir reikėjo tikėtis, savo kėslų nepasiekė. Nė vienas išrinktasis, nė vienas karjeros biurokratas neprarado savitvardos, neapleido savo posto ir neišėjo pas dirbtinai besišypsančią minią, tuo išvengdamas bonapArtistų pasalų Laisvės alėjoje, gretimuose kvartaluose ir, anot informuoto šaltinio, „Taške A“.

187 poros kaustytų batų negailestingai trypė Laisvės alėją (kaip 1944, 1941, 1940, 1914, 1863, 1812, anot pagyvenusio Laisvės alėjos gyventojo), bet miestas tylėjo. Akivaizdu, kad dar įžūlesnių bonapArtistų atakų išvengta tik dėka pasiaukojančiai ir profesionaliai savo pareigas ėjusio mobilaus policijos vieneto „Šešetas“ ir gatvės eksperto Vytauto Šustausko, drąsiai ir netausojant savęs, stebėjusio iš priedangos pavojingus procesus. Anot informuoto šaltinio, V.Šustauskas, valdęs Kauną 2000-aisiais, būtent ir nustatė, kad pavojingiausias Svarbiems Reikalams yra kultūrinę priklausomybę turintis kaunietis, todėl sėkmingai su minėta problema kovojo ir pasiekė iki šiol apčiuopiamų rezultatų.

EKSTREMIZMO TRUMPOS KOJOS IR NE TIK

Grįžtant į neseną priešistoriją būtina priminti, kad antra pagal dydį Savivaldybė, turėjo patikimos informacijos apie augančias bonapArtisų ambicijas ir iš anksto paskelbė Napoleono Bonaparto vienintelio ir nepakartojamo vizito Kaune 200 metines amžiaus įvykiu. Be to, skyrė šio performanso restauracijai net 250.000 LT, manydama, kad mieste pagaliau įsivyraus taika ir paklusnumas. Tačiau gerumo pritvinkusi ranka buvo atstumta. Pasipylė gatvės priekaištai, smulkmeniški išsišokimai, o Savivaldybės geradariai netgi išpravardžiuoti „napoleonais“.

Simptomatiška – bonapArtistų ekstremizmo smaigalyje užfiksuoti artistai, pradėję triukšmauti prieš patį Buškevičių ir jo Balsį, kad nesutinka, jog būtų sujungti Pantomimos ir Modernaus šokio „Aura“ teatrai bei Mažasis teatras su Didžiąja kino studija, kuri, nors įkurta tik pernai, jau dabar sugeba gauti dvigubą finansavimą ir turi labai didelių pažadų dėl ateities. Ekstremizmas po vieną nevaikšto – pirmųjų pėdomis netruko pasekti muzikantai, trimituojantys, kad džiazo Bigbendas, pučiamųjų orkestras „Ąžuolynas“ ir liaudininkų grupė „Ainiai“ neva negali groti kartu, po vienu stogu.

BonapArtistų kultūrinis egoizmas išsiūbavo netgi tradiciškai ramius įvairių meno mėgėjų ir šiaip choristų sluoksnius, piktai nenorinčius mažinti savo poreikius 99 nuošimčiais. Galiausiai pasipylė paviršutiniški gatvės priekaištai netgi dėl tokių smulkmenų, kaip 60 nuošimčių sumažintas visų Kauno kultūrininkų finansavimas arba pvz. Kultūros skyriaus sujungimas su Turizmo skyriumi.

Baisiausia, kad šia dirbtine įtampa pasinaudojo ir į kultūrinę Kauno autonomiją ėmė kištis netgi Kultūros ministras Arūnas Gelūnas, laiškais pradėjęs bomborduoti Kauno merą Andrių Kupčinską, dėl savivaldybės planuojamos kultūros įstaigų pertvarkos, kuri esą „akivaizdžiai neduos planuojamų rezultatų“.

Maža to, A.Gelūnas leido sau mokinti antrą pagal dydį merą, kad „Kauno kultūros gyvenimą kurianti bendruomenė turėtų būti įtraukta į planuojamų pertvarkų planavimo procesą ir įvertinta jų ekspertinė nuomonė“.

Ir štai tada, kai išgerta kantrybės taurė jau voliojosi ant grindinio ir tirpo paskutinės minutės iki kultūrinės priklausomybės apakintų bonapArtistų žūtbūtinio susirėmimo su Kauno tėvais, savivaldybės uniformomis,- gimė genialiai paprasta idėja.

PROJEKTAS: KAUNO ZOOVALDYBĖ

Anot informuoto šaltinio, miestą pasiekė savalaikis Strateginis Projektas, kuris ne tik padės gausiai sutaupyti vardan Svarbių Reikalų, bet ir įrašys Kauno vardą į pažangiausių Europos miestų pirmąjį puslapį.

Nepriklausomų strategų grupė, anot informuoto šaltinio, iškėlė drąsią idėją: sujungti Kauno savivaldybę su greta stovinčiu Tado Ivanausko Zoologijos muziejumi. Progresyvusis darinys nuo šiol vadintųsi KAUNO ZOOVALDYBĖ ir dėka optimaliai derinamų funkcijų, mobilaus kadrų savitarpiavimo ir eksploatavimo kaštų racionalizavimo per metus sutaupytų 3,5 mln.LT. Lygiai tiek, kiek Kauno kultūrininkai reikalauja šiems metams.

Be to, preliminariais paskaičiavimais, 75 nuošimčius Kauno išrinktųjų ir karjeros biurokratų būtų galima pakeisti T.Ivanausko eksponatais, nes iš esmės jų veiklos naudingumo koeficientas yra identiškas. Pagal naująją strategiją, KAUNO ZOOVALDYBĖS naujasis T.Ivanausko korpusas būtų atsakingas už Kauno gyventojų priėmimą, kultūrą, švietimą, socialinę rūpybą ir panašiai. O senasis KAUNO ZOOVALDYBĖS korpusas būtų atsakingas už sportą ir pinigus.

Ekspertai apskaičiavo, kad T.Ivanausko korpuso pritaikymas KAUNO ZOOVALDYBEI netgi kainuotų labai nebrangiai, nes nereikėtų keisti daugumos informacinių nuorodų, kaip antai: „Nykstanti rūšis“, „Retas eksponatas“, „Klastingas plėšrūnas“, „Neišrankus maistui“, „Rankomis neliesti“, „Nešerti ir nekasyti“ ir pan.

Kol antro pagal dydį miesto galvos atsakingai įvertins projektą KAUNO ZOOVALDYBĖ ir priims sprendimą, neabejotinai palankų perspektyviam pasiūlymui, pabaigai leisiu sau priminti Kauno strateginę nuostatą, kurią galėtų dar kartą pasiskaityti ir visuomenės atskalūnai, teršiantys pavasarišką miesto įvaizdį savo nesankcionuotais demaršais.

„Kaunas – universitetinis Baltijos jūros regiono miestas, mokslo, žinių ekonomikos, inovacijų ir aukštųjų technologijų kūrimo slėnis, multimodalinio transporto ir logistikos centras koridoriuje tarp Rytų ir Vakarų, šalies kultūros židinys, sporto sostinė ir upeivystės centras.

Jame patogiai gyvena kūrybinga, veikli, dvasiškai turtinga, sveika ir saugi visuomenė. Integruotos mokslo, verslo ir studijų galimybės įtraukia kiekvieną bendruomenės narį dalyvauti atviro visiems miesto gyvenime, harmoningos aplinkos išsaugojime ir gerovės kūrime.

Tai miestas, kuriame kiekvienas gali save realizuoti.“

(Kauno miesto Strateginis planas. 2005 – 2015)