images_phocagallery_3995_kaspa_damb_1508_3995_tit-3_arena_nemune famb_15

UPEIVIŲ SOSTINĖS AMNEZIJA:// NEGI KAUNAS VISAI UŽMIRŠ SAVO LAIVYBINĘ KILMĘ?

Dešiniajame Nemuno ir Neries santakos krante kylant grėsmingo aukščio dambai, nerimas dėl tokio statinio logikos, funkcionalumo ir bent kiek padorios dermės su Kauno pilies, senamiesčio ir Santakos kontekstu auga. Gediminas Kasparavičius teigia, kad Kaunas šiuo atveju elgiasi tarsi praradęs orientaciją ir apimtas gilios amnezijos – o juk dar visai neseniai miestas puikiai suvokė ir išnaudojo „savo“ upių svarbą, galimybes ir naudą.

Augant apsauginės dambos kalnui dešiniajame Neries krante Kaune, atminty iškyla 1947-ieji, kuomet toje pačioje vietoje buvo numatytas įrengti krovininis uostas. Laimei, tuometinei valdžiai užteko sveiko proto, jog tokioje istorinėje ir sakralioje vietoje miesto darkyti nevalia. Kaip nutiks šiandien? Ar krantinė atkirs miestą nuo upės, ar visgi kada nors taps reprezentacine, miestiečių reikmėms skirta miesto erdve?

KAUNO UOSTAS BUVO SVARBUS ŠIMTMEČIAIS

Turtinga Kauno – uostamiesčio istorija ir tuometiniai kauniečių ritualai šiandien retam yra žinomi. Beje, kaip ir šiandieniai verslo sprendimai, susiję su statybomis krantinėje…

Kiekvienas miestas savaip unikalus, Kauno unikalumo savybė – per miestą tekančios dvi didžiausios Lietuvos upės, kurios šimtmečius buvo miesto egzistencijos ir gyvasties pagrindas. Prie Nemuno ir Neries kūrėsi pirmosios gyvenvietės regione, o vėliau miesto ekonominis, kultūrinis ir socialinis gyvenimas buvo nulemtas laivybos kelio iš Kauno į Karaliaučių bei Dancigą.

Beje, pati gyvenamoji vieta buvo viena svarbiausių miestiečių mentaliteto ir jų gyvenimo būdo formuotojų, leidusi kauniečiams išsiskirti savo verslumu ir prekybos sugebėjimais visame regione.

1855 m. Krymo karo metais, dėl Britų laivyno Rusijos imperijos uostų blokados, Kauno uostas buvo bene vienintelis uostas visoje Rusijos imperijoje, palaikantis prekybą su užsieniu. Tada iš Kauno nenutrūkstama srove vyko krovinių judėjimas į Prūsijos uostus. Per metus čia apsilankydavo apie 5.000 laivų, o keliautojų memuaruose Kaunas vadinamas netgi jūrų uostu.

Prekybos uosto prieplauka tada buvo prie Vytauto bažnyčios. Tik 1917 m. vokiečiai įrengė prekybos ir žiemos uostą Karmelituose, Nemuno saloje.

UOSTAMIESČIO ATMINTIS IŠBARSTYTA

1919 m. tuometė Lietuvos Susisiekimo ministerija iš vokiečių okupacinės valdžios organų paveldėjo nepilnai įrengtą uostą, kuris bėgant metams buvo galutinai įrengtas ir sutvarkytas.

XX a. 3–4 dešimtmečiuose prekybos ir žiemos uostas, įsiliejęs į pramoninį Karmelitų rajoną, kuriame veikė kelios stambios pramonės įmonės, Nemuno pakrantę stipriai įtakojo, suformavo savitą jos gyvenimą. Anuomet Kauno centre galėjai išvysti sumažintą Londono dokų variantą, kuriame virė uosto darbininkų bei upeivių gyvenimas.

Be perstojo uosto teritorijoje ir Šančiuose inžinieriaus Rėklaičio dirbtuvėse kaukšėjo plaktukai – buvo statomi „Lietuvos Baltijos Lloydo“ baidokai ir vilkikai. Žiemojantys upeiviai dažnai užplūsdavo šalimais esančius barus, matyt, mėgo naudotis ir Nemuno gatvėje teikiamomis paslaugomis…

Miestiečiai taip pat išnaudodavo pramoninį Karmelitų rajoną savo poreikiams. Dažnai rinkdavosi į jachtklubo organizuojamas šventes, naudojosi šalimais esančiu pliažu ir rado bendrą kalbą su upe, atrodytų, šiandien mums neįprastoje vietoje.

SOVIETMEČIU KAUNAS TAPO UPEIVIŲ SOSTINE

Sovietų okupacijos metais Kaune, laikantis centralizuotos vieno miesto politikos, okupacinė valdžia Kaune sutelkė upeivių teisinius ir administracinius valdžios organus. Mieste veikė upeivių milicija, prokuratūra, teismas, kalėjimas, ligoninė, spaustuvė, laisvalaikio klubas, parduotuvė, o „Nemuno laivininkystė“ administravo vandens kelią ne tik Lietuvos, bet ir Gardino bei Kaliningrado (Karaliaučiaus) srityse.

Upeivių profesinę bendruomenę sudarė apie 1000 žmonių. Pokario metais Nemuno saloje, prekybos ir žiemos uoste virė intensyvūs laivų statybos darbai. Pagal Maskvos ir Gomelio institutų projektus buvo pastatyta 18 ,,Moskvič“ klasės keleivinių laivų, 23 upių vilkikai, 70 žvejybinių botų, 1 keltas ,,Neringa“, žemsiurbė bei keletas brandvachtų ir kitų plaukiojančių įrenginių.

Aštuntajame dešimtmetyje iš Nemuno salos laivų statykla ir uostas buvo iškelti į Vilijampolę, miestas neteko romantiškų spalvų… Vėliau, įrenginėjant aukštas betonines krantines, miestiečiai apskritai nuo upės buvo atskirti. Sunyko miesto centre buvę pliažai, o kauniečiai prarado ne tik fizinį, bet ir emocinį ryšį su upe ir istorinę uostamiesčio atmintį.

LAIVYBOS PAVELDAS NYKSTA BE DĖMESIO

Šiandien apie praeitį mums gali papasakoti ne tik vyresnieji upeiviai, bet ir vis dar naudojamas Vilijampolės žiemos uostas. Uosto teritorijoje veikusi Kauno laivų remonto įmonė iki 1990 m. pastatė apie 80 laivų. (Iš viso per sovietmetį Kaune buvo pastatyti 235  laivai). Didžioji dalis laivų dėl sumenkusių laivybos mastų nebesulaukė šiandienos, tačiau yra laivų, kurių amžius siekia beveik 60 metų. Tarp jų – ,,techniko“ tipo vilkikai: ,,Žuvėdra“ ir ,,Vandenis“ arba keleivinis upių tramvajus ,,Tolstojus“.

Krovininės flotilės apogėjų mena ir savo keturiasdešimtmetį skaičiuojantys ,,Alantas“ bei ,,Aitra“. Verti dėmesio ir vilkikai-buksyrai. Belieka apgailestauti, jog ir toliau mažėjant vidaus vandens laivybos mastams, šie technikos paminklai gali virsti metalo laužu ir Kaunas netektų dar vieno savo naratyvo, galinčio papasakoti apie miesto kaip uostamiesčio istoriją ir upę, kuri ilgą laiką formavo unikalų žmonių gyvenimo būdą Kaune.

Į SALĄ GALĖTŲ SUGRĮŽTI LAIVAI

Visgi, net iš pasenusių laivų miestas galėtų gauti ir reprezentacinės, ir komercinės naudos. Kosmetiškai suremontavus laivų išorę, kai kuriuos jų būtų galima eksponuoti krante po atviru dangumi jau susiformavusioje viešoje miesto erdvėje – Nemuno saloje. Kaip minėjau, čia iki 1974 m. veikė senasis žiemos ir prekybos uostas bei laivų statykla. Ypatingas šios vietos patrauklumas – strategiškai patogi vieta, miesto centras ir arti esantys traukos objektai: salos parkas ir ,,Žalgirio arena“.

Įrengus ten nedidelį elingą ar konstrukciją su naktiniu apšvietimu, šalia arenos, būtų galima laivus eksponuoti ant pakylos ar salos kanale. Visa tai sukurtų unikalų miesto postindustrinį charakterį, kadangi jokiame Baltijos šalių mieste nėra tokių analogų.

ŽIEMOS UOSTO DAMBA – NEIŠNAUDOTA GALIMYBĖ

Kita galima laivų ekspozicijos vieta – Vilijampolės žiemos uostas. 500 metro ilgio damba, skirianti uosto akvatoriją nuo Nemuno, galėtų pasitarnauti ne tik apsaugai nuo ledonešio – tai viena geriausių vietų, kur būtų galima eksponuoti laivus. Įrengus atskirą įėjimą nuo uosto teritorijos, miesto svečiai ir miestiečiai galėtų patekti ant dambos ir pasigrožėti laivais.

Išskirtinė ši vieta ir dėl savo matomumo, ne tik nuo Marvelės pusės, bet ir nuo Česlovo Radzinausko tilto, jungiančio Lampėdžius ir Marvelę. Kiekvieną dieną šiuo tiltu pravažiuoja tūkstančiai automobilių, o vaizdas nuo tilto atsiveria tiesiai į žiemos uosto teritoriją. Įrengus apšvietimą, eksponuojami laivai galėtų sukurti jaukų ir patrauklų uostamiesčio vaizdą ir ryškiai išskirti Kauną iš kitų miestų.

NET SOVIETAI NEDRĮSO GADINTI SANTAKOS ERDVĖS

Trečia ir šiandien aktualiausia vieta – dešinysis Neries krantas, kuriame neseniai buvo pradėta sovietinio tipo dambos gyvenamųjų namų kvartalui statyba. Kaip minėjau, čia dar 1947 m. buvo parengtas krovininio uosto projektas. Laimei, sovietinei valdžiai užteko sveiko proto, jog tokioje istoriškai ir sakraliai svarbioje vietoje miesto darkyti nevalia.

Manyčiau, kad ant statomos krantinės įrengus nesudėtingą elingą su naktiniu apšvietimu, būtų galima bent iš dalies sušvelninti atsiveriantį vaizdą į dambą nuo Pilies pusės. Juolab, kad ir krantinės pusėje laivai turėtų deramai įsipaišyti ir sukurti romantikos dvelksmą. Galbūt laivuose būtų galima įrengti nedideles parodų galerijas – visa tai nereikalautų didelių lėšų ar sudėtingų architektūrinių sprendimų.

Žinoma, būtų didžiulė nuodėmė šioje vietoje neįrengti mažųjų laivų prieplaukos. Kauniečiams vien jau pakaktų prisiminti, kad kadaise mieste veikė 5-6 prieplaukos, kuriuose švartavosi plaukiojančios parduotuvės, keltai, garlaiviai ir miestiečių valtys.

KAUNUI METAS SUSIGRĄŽINTI UPEIVIŲ SOSTINĖS VARDĄ

Galbūt ateityje vienoje iš minėtų miesto vietų turėtų atsirasti ne tik eksponuojami laivai, tačiau ir kurtis upeivystės muziejus, kuriame vyktų turistinės, edukacinės ir pažintinės programos. Interaktyviame muziejuje galėtų būti eksponuojami įvairūs reliktai nuo LDK laikotarpį menančių atkurtų laivų, kaip pavyzdžiui, vytinės, strugai, iki XX a. nuotraukų ir filmuotos archyvinės medžiagos.

Turėtų būti sukurta speciali ekspozicija, skirta upeiviams ir jų tradicijoms apžvelgti. Kadangi šiandien ne tik paprastiems miestiečiams, bet ir istorikams yra dar daug neatsakytų klausimų apie upeivius ir jų gyvenimo būdą.

Ir galiausiai, kad vieną dieną visa tai įgautų apčiuopiamą pavidalą, būtinas dialogas su miestiečiais, miesto verslininkais, taip pat iniciatyva iš miesto valdžios ir Susisiekimo ministerijos, kurios padalinys yra net dažnam kauniečiui negirdėta Vidaus vandens kelių direkcija.

Šaltinis: Kauno žinios

Titulinė foto: A.Ambrasas.

Komentarai

  1. Tai, kad ne viskas tik investicijomis matuojama, ponas Užpelki. Jeigu miestas išbetonuoja aukštas krantines, o už jų įrengia aukštus betoninių struktūrų šlaitus, o dar už jų išasvaltuoja 8 eilių gatvę – tai aišku, kaip dieną, kad kranto prieinamumas sunaikinamas.
    Ir iš vandens pusės, upeiviams. Ir iš kranto pusės, žmonėms, mėgstantiems vandenį.
    Matau problemą ne milijonuose, kurių niekada nebus per daug, o tame, kad tie milijonai taip kvailai sukišami į Kauno krantines, kad sekantys milijonai nebegali ateiti, nes jiems paprasčiausiai užkirstas kelias.

  2. Dirbtinai sukurti dalykai ilgai neegzistuos. Kad ir ta Upių direkcija. Jei ji neturi greitaeigių laivų, kurie per tris valandas nuplukdytu žmogų į Nidą, ji nereikalinga. Ir dar tą žmogų reikia pavalgdinti, duoti išgerti. Nebe tie laikai. Įsidėmekit, kad šiandien visos investicijos Lietuvoje daromos arba ES paramos, arba skolintais iš bankų pinigais. Ir tai dar didžiulės sumos skolinamos, kad būtu išmokamos pensijos, pašalpos. 1990 m. Lietuva neturėjo skolų, o šiandien virš 45 mlrd. litų. Taip kad svajoti apie kažkokias prieplaukas, laivų muziejus yra naivu. Pažiūrėkit į ką panašus Jachtklubas prie Kauno marių. Siaubingas šabakštynas. Vieno nėra kam išvystyti, o jūs kalbate apie kitus. Nusileiskim ant žemės.

  3. kai atvaziuoju i Kauna, mano ispudis toks, kad upes miestui yra tik svetimo vandens tranzitas.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

„Rygos pakrančių“ projekto pristatymo momentas. Foto: „Eagle Hills“.

BALTIJOS DUBAJUS LATVIJOJE: Rygos pakrantėje arabai sprogdina 3 milijardų eurų investiciją

2024 birželio 31 KomentarasPILOTAS.LT

Abu Dabyje įsikūrusi arabų kompanija „Eagle Hills“ Rygai paruošė ambicingą 3 milijardų eurų investiciją, kuri jai atvertų prašmatnumo sostinės perspektyvas.  57 ha uostamiesčio teritorijos su

Konkursas santakoje

KONKURSAS DIEVO AKY: Nemuno ir Neries santakoje planuojamas 5 ha kvartalas

2021 lapkričio 513 KomentarųAudrys Karalius

Kaune ką tik paskelbtas architektūrinis urbanistinis konkursas, kuriuo siekiama išrinkti geriausią idėją 5 hektarų teritorijai užstatyti dešiniąjame Nemuno ir Neries santakos krante. Kaip žinia, šią

Zaha Hadid Architects

SKULPTŪRIŠKA DAMBA: Nauja „Zaha Hadid Architects“ viešoji erdvė Hamburge

2019 rugpjūčio 27Be komentarųPILOTAS.LT

„Zaha Hadid Architects“ projektuotojų kolektyvas Hamburge ką tik įgyvendino įspūdingos 625 metrų ilgio dambos projektą. Skulptūriškas statinys ne tik padės apsaugoti miestą nuo Elbės upės

Nemunas ir Nevėžis

ATVERS NEMUNO IR NEVĖŽIO SANTAKĄ: Takai, apžvalgos aikštelės, išvalyti šabakštynai

2018 liepos 193 KomentaraiPILOTAS.LT

Žaliąsias miesto erdves itin intensyviai tvarkantis Kaunas planuoja imtis dar vienos – Nemuno ir Nevėžio upių santakos. Su Lampėdžio ežeru besiribojančią pastarąją miesto teritoriją dar

santa_kn_171000_e01_xxx

KAUNO SAVIVALDYBĖ: Rengiamas Santakos projekto pakartotinas pristatymas

2017 gruodžio 14Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno savivaldybė ir toliau įsitikinusi, kad prieškalėdinis metas ypač tinka pristatyti miesto visuomenei svarbius projektus. Nors į neseniai įvykusį Dainų slėnio rekonstrukcijos projekto pristatymą neatėjo

Kėdainių tiltas

KONTRAVERSIŠKAS TILTAS GRETA SANTAKOS: Konkursas sulaukė 12 projektų

2017 lapkričio 2013 KomentarųPILOTAS.LT

Kauno savivaldybei nutarus statyti tiltą prie pat Nemuno ir Neries santakos, suorganizuotas atviras architektūrinis konkursas, kuriam pateikta 12 projektų. Nuo antradienio konkursinių projektų ekspoziciją bus

santa_kn_171000_e02_xxx

KAUNO PARKŲ TVARKYMO VAJUS: Pristatomas Santakos parko sutvarkymo projektas

2017 spalio 308 KomentaraiPILOTAS.LT

Kalniečių bei Draugystės parkus intensyviai pertvarkantis bei istorinį Ąžuolyno parką  skandalingai perplanuojantis Kaunas ketina imtis ir dar vienos istorinės viešosios erdvės – Senamiestyje, Nemuno ir

SIKON XXIX

SIKON XXIX MIESTO UPĖ: Architektūros studentų konkursas skelbia pradžią

2017 birželio 7Be komentarųPILOTAS.LT

Seniausią tradiciją Rytų Europoje turintis Architektūros studentų idėjų konkursas SIKON imasi sunkiai įveikiamos lietuviui temos – upė mieste. Metinis entuziastingų būsimųjų architektų idėjų turnyras nuo

images_phocagallery_4849_mvrdv_reno_1611_4849_mvrdv_fr_161100_e01_xxx

URBANISTINIAI KALNAI: MVRDV laimėjo architektūros konkursą Prancūzijoje

Neseniai Vilniuje vešėjusio olandų architekto Viny Maaso (Winy Maas) vadovaujama žinoma olandų architektų grupė MVRDV su kolegomis Prancūzijos Reno mieste laimėjo gyvenamojo projekto Ilot de

images_straipsniu_foto_4303_tit_3_ledones

LAIVŲ AVARIJA NERYJE://PAMOKA LAIVYBOS ATEIČIAI AR PRETEKSTAS ISTERIJAI?

Antradienį patvinusia Nerimi plaukiantys ledai nuplėšė ties Baltuoju tiltu žiemai prišvartuotą baržą-restoraną ir grupę laivų bei sukūrė puikią progą parketinei isterijai apie laivavimo beprasmybę, nemokšas

images_phocagallery_4285_avena_laiv_1601_4285_tit3_laivas_avenas_16

MOTORINĖ JACHTA “REI”://DIZAINERIO LUKO AVĖNO INSTRUMENTAS UPĖMS MASAŽUOTI

Jeigu reikėtųrasti temą, kurios garbei perpiltas didžiausias kiekis tuščio vandens,- neabejotinai tai būtų laivyba Lietuvos vidaus vandenyse. Galbūt todėl kiekvienas, net ir menkiausias, konkretus krustelėjimas

images_phocagallery_4226_karal_poli_1512_4226_tit_karaleviciene

TRUMPAREGIŲ BALETAS://PAVELDO KOMISIJOS VADO KĖDĘ MATUOJASI KARALEVIČIENĖ

[2015.12.21]Mūsų paveldo apsaugos sistema pasižymi aktyvia Tėvynės meile, kilniais ketinimais, atkaklumu ir rikiuotės darna. Tačiau paveldosaugą vis dar kankina ir viena kita sisteminė yda: perteklinis

images_phocagallery_3995_kaspa_damb_1508_3995_tit-3_arena_nemune famb_15

UPEIVIŲ SOSTINĖS AMNEZIJA:// NEGI KAUNAS VISAI UŽMIRŠ SAVO LAIVYBINĘ KILMĘ?

Dešiniajame Nemuno ir Neries santakos krante kylant grėsmingo aukščio dambai, nerimas dėl tokio statinio logikos, funkcionalumo ir bent kiek padorios dermės su Kauno pilies, senamiesčio

images_phocagallery_3886_Svento Reikalo sala_3886_tit-2_sala okup (92)

ŠVENTO REIKALO SALA:// HUMANITARINĖ OKUPACIJA LIEPOS 1 ATGRĘŽĖ KAUNĄ Į VANDENĮ

Liepos 1-ąją, minint Tarptautinę Architektų dieną, Kaune įvyko humanitarinė okupacija. Grupė architektų ir menininkų užėmė bevardę niekieno salą Neries upėje ir paskelbė salos nepriklausomybę, suteikdami

images_phocagallery_3872_Kauno LAS pas mera__tit-3_santaka statybu

ARCHITEKTAI NEBUVO IŠGIRSTI:// KAUNO MERAS PATENKINTAS STATYBOMIS SANTAKOJE

Kauno architektai, sunerimę dėl sparčių ir miglotų statybų Nemuno ir Neries santakoje, aplankė naująjį miesto merą Visvaldą Matijošaitį, siekdami atkreipti mero ir atsakingų Kauno miesto

images_straipsniu_foto_3849_VDU Butkeviciene_3849_tit-3_Butkeviciene

FATALIŠKAS IŠBANDYMAS KAUNUI:// AR UPĖS BUS IŠTRINTOS IŠ MIESTO IDENTITETO?

Šimtus metų Kaunas buvo laisvas, miesto teises turėjęs miestas, kuriame buvo sklandžiai derinami visų miestiečių interesai. Deja, šiuo metu Kaunas primena didikų valdomą miestą, kur

images_straipsniu_foto_3823_Titulines_tit-A3_15.04.24_krantas Kn fKAA

ŽEMSIURBIAI ATSITRAUKĖ:// STATYBOS KAUNO SANTAKOJE NURIMO, MANEVRAI PRASIDĖJO

Po kelių portalo PILOTAS.LT straipsnių apie akvaurbanistiškai destruktyvias YIT „Kausta“ statybas dešiniajame Nemuno ir Neries santakos krante – pastebimi pirmieji manevravimo ženklai. Žemsiurbė iš Neries

images_phocagallery_3806_A_galerija_3806_tit-1_ damba-X

ATVIRAS LAIŠKAS:// YIT „KAUSTA“ VADOVUI K.VANAGUI DĖL STATYBOS KAUNO SANTAKOJE

Ponas YIT „Kausta“ generalinis direktoriau Kęstuti Vanagai, malonu, kad skaitote mūsų portalą PILOTAS.LT ir radote laiko susipažinti su mano rašiniu Parduotas krantas:Kauno santakos ateitis gula

images_phocagallery_3799_R.Palys. Damba_2_3799_tit-3_Palys damba

DVIVEIDIS KAUNAS: KODĖL MIESTAS SUKA NUGARĄ NEMUNUI IR NERIAI?

2015 gegužės 255 KomentaraiRimvydas Palys

Perskaičius "Pilote" straipsnį "Parduotas krantas" apėmė šiurpas. Net ne šiurpas, o baisus įtūžis ir neviltis. Pasirodo Kauną apėmęs kažkoks pragaištingas dviveidiškumas: vieną kalbame, o elgiamės visai

images_phocagallery_3789_Parduotas krantas_3789_tit-3 damba

PARDUOTAS KRANTAS:// KAUNO SANTAKOS ATEITIS GULA Į BETONINĮ MELIORACIJOS GRIOVĮ

Paradinė Kauno deklaracija „atsukti miestą į upes“ kiekvienam, turinčiam bent minimalų supratimą apie realų gyvenimą ant kranto, seniai skambėjo, kaip tuščiavidurė biurokratinė skanduotė. Tačiau šiandien

images_straipsniu_foto_3540_Vilnius pasiilgo upes_tit

VILNIUS VĖL PASIILGO UPĖS://TRUMPA AKVAURBANISTINĖS MEILĖS IŠKLOTINĖ

Vilnius pasiilgo upės. Tiesiog ėmė ir vieną dieną visas šis ilgesys ištryško į eterį, užtvindė žiniasklaidą ir net iki LTV „Panoramos“ atvilnijo. Kadangi tai nėra

images_pulsas_foto_1337_santa_kn_08.05.00

ŽMOGUS IR APLINKA//PASKELBTAS TRADICINIS KONKURSAS ŽURNALISTAMS

Aplinkos ministerija ir Lietuvos žurnalistų sąjunga paskelbė tradicinį kūrybinį konkursą žurnalistams „Žmogus ir aplinka“. Konkurso tikslas – skatinti kūrybiškumą ir profesionalumą supažindinant visuomenę su aplinkos

images_phocagallery_1005_pam_pop_JPII_1005_Pop_JPII_tit

KAROLIO ATSIPRAŠYMAS//POPIEŽIAUS JONO PAULIAUS II PAMINKLINIS DESANTAS

„Atleiskite man, kad prieš valią suprantančiųjų, stoviu čia valia valdančiųjų. Atleiskite galingiesiems, nes jie šiandien nesupranta, ką daro…“ Logiškas, Karolio Vojtylos mąstyseną ir gyvenimą atitinkantis

images_phocagallery_484_pamin_popie_1010_pamin_popie_kn101103_kar_ev1

pamin popie 1010 ** PAMINKLAS JONUI PAULIUI II // IŠORINIS PANAŠUMAS YRA, VIDINIO – NE

  Netrukus Kaune iškils paminklas popiežiui Jonui Pauliui II. Monumentui pasirinkta Nemuno ir Neries santakos erdvė, kur pirmasis Lietuvą aplankęs popiežius 1993-ųjų rugsėjį laikė šventas

images_earth

URBANISTIKA DAROSI PADRIKA //NEMUNO IR NERIES SANTAKA MAITINAMA SKUBOTAIS PROJEKTAIS

Prieš kelerius metus Kauno valdžia urbanistinę „Naujojo kranto“ viziją dešiniajame Nemuno ir Neries krante vežė į Kanų nekilnojamojo turto parodą ir ją vadino miesto centro