ŠVENTO REIKALO SALA:// HUMANITARINĖ OKUPACIJA LIEPOS 1 ATGRĘŽĖ KAUNĄ Į VANDENĮ

Liepos 1-ąją, minint Tarptautinę Architektų dieną, Kaune įvyko humanitarinė okupacija. Grupė architektų ir menininkų užėmė bevardę niekieno salą Neries upėje ir paskelbė salos nepriklausomybę, suteikdami salai Švento Reikalo vardą.

Architektūriniai pėstininkai pripažino, kad humanitarinė okupacija – yra kraštutinė architektūrinė priemonė, siekiant atsukti Kauno miestą link vandens žygiais, nes racionalūs žodžiai Kauno savivaldybėje, seniai nebėra girdimi.

Radikalų žingsnį, anot organizatorių, detonavo Kauno mero Visvaldo Matijošaičio besąlygiška parama bukai ir necivilizuotai firmos „YIT Kausta“ statybai Kauno santakos krante, kur kyla retrogradiška, betoninė atgyvena – aukšta damba, atkertanti viešąjį gyvenimą nuo upės ir nesudaranti sąlygų net minimaliai laivybai.

Švento Reikalo sala liepos 1-ąją buvo okupuota fiziškai ir kultūriškai. Apleistoje ir krūmais apžėlusioje saloje (204 x 54 m) buvo žaibiškai suformuota viešoji erdvė ir pasivaikščiojimo promenada, kurios ilgis identiškai atitinka Laisvės alėjos atkarpą tarp skersinių gatvių.

Saloje buvo iškilmingai iškelta Švento Reikalo vėliava: viltimi švytintis iliuminatorius juodame rutinos stačiakampyje.

Į vėliavos pamatą salos gyventojai įbetonavo lietuviškas monetas: litus ir centus. Salą pašventino Švento Reikalo salos kunigas Eugenijus Varkulevičius, perskaitęs akvaurbanistinį epizodą iš Švento rašto, o po to vėliava buvo apšlakstyta midumi, dievo Perkūno garbei.

Ta proga, Švento Reikalo salos apatiniame smaigalyje atradimo proga pastatytas paminklas „Sveikas protas“. Skulptorius Martynas Gaubas, paminklo autorius, godžiai džiaugėsi inauguracija ir linkėjo salos gyventojams sekti sveiko proto kryptimi, kuri neabejotinai atves į Kauno miesto ir dviejų didžiųjų upių vaisingą sąjungą.

Švento Reikalo salos gyventojai liepos 1-ąją priėmė Nepriklausomybės deklaraciją ir išsiuntė ją prezidentei Daliai Grybauskaitei, arkivyskupui Lionginui Virbalui SJ ir salai artimiausio miesto merui ponui Visvaldui Matijošaičiui.

Švento Reikalo salos Nepriklausomybės deklaracijoje teigiama, jog sala „bus atvira ir draugiška visiems rutinos emigrantams, sąmoningiems laisvamaniams ir pozityviems atskalūnams.“ Švento Reikalo sala ketina grįsti savo gyvenimą aktyvios, humaniškos ir rezultatyvios sąjungos su vandenimis principais.

Po to Švento Reikalo saloje įvyko pirmas visuotinis gyventojų surašymas, kuris užfiksavo 26 suaugusius žmones ir vieną gyvūną: Raselo terjerytę Riką.

Gali būti, kad Švento Reikalo sala ir artimoje ateityje čia užvirsianti veikla, taps kuklia boja, kuri nukreips vangų ir paranoišką Kauno kūną  miesto ir vandenų bendradarbiavimo link.

Humanitarines okupacijos dalyviai: Audrys Karalius, architektas; Eugenijus Varkulevičius-Varkalis, tapytojas; Mykolas Svirskis, architektas; Martynas Gaubas, skulptorius; Paulius Vaitiekūnas, architektas; Artūras Morozovas, fotografas; Žilvinas Rinkšelis, istorikas; Berta Bocullaitė, dizainerė; Aurimas Valaitis, architektas; Vytautas Pletkus, fotografas; Kęstutis Lanauskas, skulptorius; Andrius Pukis, skulptorius; Kęstutis Vaikšnoras, architektas; Dainius Rėklaitis, sodininkas; Renatas Šlekonis, visuomenininkas, malūnininkas; Giedrius Balbieris, dūdorius; Jonas Karalius, architektas; Karolis Platakis, architektas; Tautvaldas Novapolskas, verslininkas; Tomas Balickis, TV operatorius; Giedrius Rėbžda, laivynas; Ignas Kazlauskas, laivynas; Laimutė Triukaitė, laivynas; Edgaras Janutauskas, architektas; Lukas Tuleikis, architektas; Kęstutis Pūkas, deputatas.

Humanitarines okupacijos autorius: Audrys Karalius. Generalinis rėmėjas: Rolandas Malaiška.