images_phocagallery_3886_Svento Reikalo sala_3886_tit-2_sala okup (92)

ŠVENTO REIKALO SALA:// HUMANITARINĖ OKUPACIJA LIEPOS 1 ATGRĘŽĖ KAUNĄ Į VANDENĮ

Liepos 1-ąją, minint Tarptautinę Architektų dieną, Kaune įvyko humanitarinė okupacija. Grupė architektų ir menininkų užėmė bevardę niekieno salą Neries upėje ir paskelbė salos nepriklausomybę, suteikdami salai Švento Reikalo vardą.

Architektūriniai pėstininkai pripažino, kad humanitarinė okupacija – yra kraštutinė architektūrinė priemonė, siekiant atsukti Kauno miestą link vandens žygiais, nes racionalūs žodžiai Kauno savivaldybėje, seniai nebėra girdimi.

Radikalų žingsnį, anot organizatorių, detonavo Kauno mero Visvaldo Matijošaičio besąlygiška parama bukai ir necivilizuotai firmos „YIT Kausta“ statybai Kauno santakos krante, kur kyla retrogradiška, betoninė atgyvena – aukšta damba, atkertanti viešąjį gyvenimą nuo upės ir nesudaranti sąlygų net minimaliai laivybai.

Švento Reikalo sala liepos 1-ąją buvo okupuota fiziškai ir kultūriškai. Apleistoje ir krūmais apžėlusioje saloje (204 x 54 m) buvo žaibiškai suformuota viešoji erdvė ir pasivaikščiojimo promenada, kurios ilgis identiškai atitinka Laisvės alėjos atkarpą tarp skersinių gatvių.

Saloje buvo iškilmingai iškelta Švento Reikalo vėliava: viltimi švytintis iliuminatorius juodame rutinos stačiakampyje.

Į vėliavos pamatą salos gyventojai įbetonavo lietuviškas monetas: litus ir centus. Salą pašventino Švento Reikalo salos kunigas Eugenijus Varkulevičius, perskaitęs akvaurbanistinį epizodą iš Švento rašto, o po to vėliava buvo apšlakstyta midumi, dievo Perkūno garbei.

Ta proga, Švento Reikalo salos apatiniame smaigalyje atradimo proga pastatytas paminklas „Sveikas protas“. Skulptorius Martynas Gaubas, paminklo autorius, godžiai džiaugėsi inauguracija ir linkėjo salos gyventojams sekti sveiko proto kryptimi, kuri neabejotinai atves į Kauno miesto ir dviejų didžiųjų upių vaisingą sąjungą.

Švento Reikalo salos gyventojai liepos 1-ąją priėmė Nepriklausomybės deklaraciją ir išsiuntė ją prezidentei Daliai Grybauskaitei, arkivyskupui Lionginui Virbalui SJ ir salai artimiausio miesto merui ponui Visvaldui Matijošaičiui.

Švento Reikalo salos Nepriklausomybės deklaracijoje teigiama, jog sala „bus atvira ir draugiška visiems rutinos emigrantams, sąmoningiems laisvamaniams ir pozityviems atskalūnams.“ Švento Reikalo sala ketina grįsti savo gyvenimą aktyvios, humaniškos ir rezultatyvios sąjungos su vandenimis principais.

Po to Švento Reikalo saloje įvyko pirmas visuotinis gyventojų surašymas, kuris užfiksavo 26 suaugusius žmones ir vieną gyvūną: Raselo terjerytę Riką.

Gali būti, kad Švento Reikalo sala ir artimoje ateityje čia užvirsianti veikla, taps kuklia boja, kuri nukreips vangų ir paranoišką Kauno kūną  miesto ir vandenų bendradarbiavimo link.

Humanitarines okupacijos dalyviai: Audrys Karalius, architektas; Eugenijus Varkulevičius-Varkalis, tapytojas; Mykolas Svirskis, architektas; Martynas Gaubas, skulptorius; Paulius Vaitiekūnas, architektas; Artūras Morozovas, fotografas; Žilvinas Rinkšelis, istorikas; Berta Bocullaitė, dizainerė; Aurimas Valaitis, architektas; Vytautas Pletkus, fotografas; Kęstutis Lanauskas, skulptorius; Andrius Pukis, skulptorius; Kęstutis Vaikšnoras, architektas; Dainius Rėklaitis, sodininkas; Renatas Šlekonis, visuomenininkas, malūnininkas; Giedrius Balbieris, dūdorius; Jonas Karalius, architektas; Karolis Platakis, architektas; Tautvaldas Novapolskas, verslininkas; Tomas Balickis, TV operatorius; Giedrius Rėbžda, laivynas; Ignas Kazlauskas, laivynas; Laimutė Triukaitė, laivynas; Edgaras Janutauskas, architektas; Lukas Tuleikis, architektas; Kęstutis Pūkas, deputatas.

Humanitarines okupacijos autorius: Audrys Karalius. Generalinis rėmėjas: Rolandas Malaiška.

Komentarai

  1. Šimtu procentu sutinku su gerb. Audriu Karaliumi, kuri laikau vienu labiausiai išprūsusiu dabarties Lietuvos žmoniu. Ta damba yra tamsuoliškas architektūrinis-statybinis sprendimas. Bet leidimas jam išduotas, statinių grupėje „kiti statiniai“ ir tai yra pripažinimas, kad statyti galima. Tie kas projektavo (T.Kriaučiūnas), tie kas nagrinėjo (N. Valatkevičius ir kt.) nustatė, kad toks sprendimas tinkamas. A. Karalius, R. J. Palys ir kt. skaito, kad toks sprendimas netinkamas, kad jis daro žalą Kaunui. Bet lygiai yra tų pačių architektų (J. Audėjaitis, G. Natkevičius) kurie skaito, kad viskas gerai. Vyksta nuomonių kova, bet investuotojui reikia grąžos ir jis negali laukti kol visi išsikalbės. Jis pasiūlė tokį variantą ir gavo jam leidimą. Būtu negavęs – būtu nestatęs tokio, ir arba keitęs projektą arba investavęs kitur. Kaltas leidimą išduodančių išprūsimo lygis – lygiai dėl tos pačios priežasties atsirado „Molas“, po to „Kauno kebabas“, buvo sunaikinti Miestprojektas ar Tulpė. Joks Kauno meras to proceso nesustabdys. Jis laikosi teisinės valstybės principo, kad leidimas išduotas – reiškia statyti galima. O nuomonės gali skirtis – vieniems projektas gali nepatikti, kitiems patikti. Priklausomai nuo išprūsimo lygio. Juk pvz. vienam P. Klimo vilos „Eglutė“ Vaižganto g. gyventojui patinka savadarbis metalinis-plastikinis stogas virš antro aukšto balkono iš rytinės pusės per pusę namo ilgio. Švogeris su „svarke“ suvyrino ir dar padėjo „pricvambolinti“ reikiamam aukštyje. Ir ką tu jam padarysi. Jo toks išprūsimas. Jis nieko negirdėjo nei apie Vilniaus baroką, nei apie Kauno modernizmą, nei apie J. K. Glaubicą, nei apie S. Kudoką, F. Vizbarą ar A. Funką. Jam rūpi kitos vertybės – juodas mersas, „didelis namas“ ir pataikyti „ant akcijos“ Maximoje…

  2. Ponui Užpelkiui.
    Miestiečiai visada gali „susimesti pinigus“ ir kreiptis į teismą, kad tas stabdytų statybas ar samdyti ekspertus, kad tie ištirtų ir nustatytų projekto žalą miestui ir miestiečiams.
    Bet leiskite mielas Užpelki paklausti jūsų kaip protingo žmogaus: o kam tada miesto meras? Kam visa ta savaivaldybėje ir kvaduose knibždanti biurokratų armija?
    Ar mielam Užpelkiui neatrodo, kad miestiečiai vieną kartą jau „susimetė pinigus“ (per mokesčius) ir visą tą valdžią nusamdė, kad ši tarnautų miestiečiams ir dirbtų miesto interesams?

  3. užpelkis besituštindamas ne į tą puodą

  4. Šių dienų Lietuvos „intelektualams“, o iš tikro nieko konkretaus nesuprantantiems nei apie meną, nei apie verslą, nei apie geopolitiką pusiau bedarbiams būdingi mandrūs, bet tušti pareiškimai ir tiesmukiškumas. Ar specialiai, ar iš visiško kvailumo, į šį eilinį cechinį reikalą yra painiojamas „Kauno meras“. Šie save labai protingais laikantys „intelektualai“ ar specialiai, ar iš visiško kvailumo, nuduoda, kad jie nežino, kad statybą leidžiančius dokumentus išduoda miesto savivaldybės administratoriaus paskirta komisija, bet ne meras. Leidimus pasirašo keliolika asmenų-specialistų, ir jis gali būti panakintas teisine tvarka. Ar tai Kauno meras turi kreiptis į teismą ir įįrodyti, kad šitas sprendimas „blogas“, o anas „geras“. Tai jūs susimeskit pinigus, pasisamdykit advokatus ir stabdykit statybas. Tokiu pačiu keliu Kaune atsirado „Molas“, sunaikinta „Tulpė“, po to atsirado „stiklainis“, kažkada apie 1989 m. „nepaprastai gražus“daugiabutis Savanorių-K.Petrausko g. sankryžoje, pernai „Kauno kebabas“ Perkūno al., taip atsiranda skardiniai inkilai ant Laisvės al. stogų, pristatomi papildomi aukštai smetoniniams namams, keičiamos durys ir langų rėmų konfigūracija. Ir tai vyksta parmanentiškai. Ir dėl viso šito kaltas „Kauno meras“ ? Ne, dėl viso šito kalta mūsų „šviesuomenė“, neturinti nei kultūros, nei drąsos, nei vertybinių nuostatų. Leidimai ir toliau bus išduodami, pinigai pasidalinami, „kebabai“ ir „dambos“ toliau statomi.

  5. Labai džiugu, kad sveikas protas pagaliau „atėjo“ į Kauną, tik gaila, kad visus Jį „atnešusius“ Jis paliko…

    Labai gaila, bet ačiū už auką.

  6. ūsus,riebiau pamaitinus,akinukus uždėjus ir galvą į Brastos gatvę pasukus gal ir burmistrui varžteliai suktis pradės …………..

  7. pagaliau

  8. Nerimi nuo Vilniaus link Švento reikalo salos pajudėjo sėkmės linkėjimų vandenys, kurie skalaus jūsų krantus ir saugos nuo kaustizmo. Stiprybės.

Susije straipsniai

Konkursas santakoje

KONKURSAS DIEVO AKY: Nemuno ir Neries santakoje planuojamas 5 ha kvartalas

2021 lapkričio 513 KomentarųAudrys Karalius

Kaune ką tik paskelbtas architektūrinis urbanistinis konkursas, kuriuo siekiama išrinkti geriausią idėją 5 hektarų teritorijai užstatyti dešiniąjame Nemuno ir Neries santakos krante. Kaip žinia, šią

SIKON XXIX

SIKON XXIX MIESTO UPĖ: Architektūros studentų konkursas skelbia pradžią

2017 birželio 7Be komentarųPILOTAS.LT

Seniausią tradiciją Rytų Europoje turintis Architektūros studentų idėjų konkursas SIKON imasi sunkiai įveikiamos lietuviui temos – upė mieste. Metinis entuziastingų būsimųjų architektų idėjų turnyras nuo

images_straipsniu_foto_4303_tit_3_ledones

LAIVŲ AVARIJA NERYJE://PAMOKA LAIVYBOS ATEIČIAI AR PRETEKSTAS ISTERIJAI?

Antradienį patvinusia Nerimi plaukiantys ledai nuplėšė ties Baltuoju tiltu žiemai prišvartuotą baržą-restoraną ir grupę laivų bei sukūrė puikią progą parketinei isterijai apie laivavimo beprasmybę, nemokšas

images_phocagallery_4285_avena_laiv_1601_4285_tit3_laivas_avenas_16

MOTORINĖ JACHTA “REI”://DIZAINERIO LUKO AVĖNO INSTRUMENTAS UPĖMS MASAŽUOTI

Jeigu reikėtųrasti temą, kurios garbei perpiltas didžiausias kiekis tuščio vandens,- neabejotinai tai būtų laivyba Lietuvos vidaus vandenyse. Galbūt todėl kiekvienas, net ir menkiausias, konkretus krustelėjimas

images_phocagallery_3995_kaspa_damb_1508_3995_tit-3_arena_nemune famb_15

UPEIVIŲ SOSTINĖS AMNEZIJA:// NEGI KAUNAS VISAI UŽMIRŠ SAVO LAIVYBINĘ KILMĘ?

Dešiniajame Nemuno ir Neries santakos krante kylant grėsmingo aukščio dambai, nerimas dėl tokio statinio logikos, funkcionalumo ir bent kiek padorios dermės su Kauno pilies, senamiesčio

images_phocagallery_3886_Svento Reikalo sala_3886_tit-2_sala okup (92)

ŠVENTO REIKALO SALA:// HUMANITARINĖ OKUPACIJA LIEPOS 1 ATGRĘŽĖ KAUNĄ Į VANDENĮ

Liepos 1-ąją, minint Tarptautinę Architektų dieną, Kaune įvyko humanitarinė okupacija. Grupė architektų ir menininkų užėmė bevardę niekieno salą Neries upėje ir paskelbė salos nepriklausomybę, suteikdami

images_phocagallery_3872_Kauno LAS pas mera__tit-3_santaka statybu

ARCHITEKTAI NEBUVO IŠGIRSTI:// KAUNO MERAS PATENKINTAS STATYBOMIS SANTAKOJE

Kauno architektai, sunerimę dėl sparčių ir miglotų statybų Nemuno ir Neries santakoje, aplankė naująjį miesto merą Visvaldą Matijošaitį, siekdami atkreipti mero ir atsakingų Kauno miesto

images_straipsniu_foto_3823_Titulines_tit-A3_15.04.24_krantas Kn fKAA

ŽEMSIURBIAI ATSITRAUKĖ:// STATYBOS KAUNO SANTAKOJE NURIMO, MANEVRAI PRASIDĖJO

Po kelių portalo PILOTAS.LT straipsnių apie akvaurbanistiškai destruktyvias YIT „Kausta“ statybas dešiniajame Nemuno ir Neries santakos krante – pastebimi pirmieji manevravimo ženklai. Žemsiurbė iš Neries

images_phocagallery_3813_skulptura Suomis Vilniuje_3813_tit-I_suomis

SKULPTŪRA „SUOMIS“ IŠKILO VILNIUJE:// KAUNAS NENORI ATSILIKTI

Lietuvoje veikiančių Suomijos įmonių iniciatyva, Vilniuje, Viršuliškių skersgatvyje, greta daugiafunkcinio verslo centro, iškilo 10 metrų aukščio plieninio milžino skulptūra „Suomis“, sukurta skulptoriaus Tado Gutausko ir

images_phocagallery_3806_A_galerija_3806_tit-1_ damba-X

ATVIRAS LAIŠKAS:// YIT „KAUSTA“ VADOVUI K.VANAGUI DĖL STATYBOS KAUNO SANTAKOJE

Ponas YIT „Kausta“ generalinis direktoriau Kęstuti Vanagai, malonu, kad skaitote mūsų portalą PILOTAS.LT ir radote laiko susipažinti su mano rašiniu Parduotas krantas:Kauno santakos ateitis gula

images_phocagallery_3799_R.Palys. Damba_2_3799_tit-3_Palys damba

DVIVEIDIS KAUNAS: KODĖL MIESTAS SUKA NUGARĄ NEMUNUI IR NERIAI?

2015 gegužės 255 KomentaraiRimvydas Palys

Perskaičius "Pilote" straipsnį "Parduotas krantas" apėmė šiurpas. Net ne šiurpas, o baisus įtūžis ir neviltis. Pasirodo Kauną apėmęs kažkoks pragaištingas dviveidiškumas: vieną kalbame, o elgiamės visai

images_phocagallery_3789_Parduotas krantas_3789_tit-3 damba

PARDUOTAS KRANTAS:// KAUNO SANTAKOS ATEITIS GULA Į BETONINĮ MELIORACIJOS GRIOVĮ

Paradinė Kauno deklaracija „atsukti miestą į upes“ kiekvienam, turinčiam bent minimalų supratimą apie realų gyvenimą ant kranto, seniai skambėjo, kaip tuščiavidurė biurokratinė skanduotė. Tačiau šiandien

images_straipsniu_foto_3540_Vilnius pasiilgo upes_tit

VILNIUS VĖL PASIILGO UPĖS://TRUMPA AKVAURBANISTINĖS MEILĖS IŠKLOTINĖ

Vilnius pasiilgo upės. Tiesiog ėmė ir vieną dieną visas šis ilgesys ištryško į eterį, užtvindė žiniasklaidą ir net iki LTV „Panoramos“ atvilnijo. Kadangi tai nėra