images_straipsniu_foto_3540_Vilnius pasiilgo upes_tit

VILNIUS VĖL PASIILGO UPĖS://TRUMPA AKVAURBANISTINĖS MEILĖS IŠKLOTINĖ

Vilnius pasiilgo upės. Tiesiog ėmė ir vieną dieną visas šis ilgesys ištryško į eterį, užtvindė žiniasklaidą ir net iki LTV „Panoramos“ atvilnijo. Kadangi tai nėra „pirmas kartas“, tad galime imti ir padaryti trumpą šios meilės istorijos išklotinę.

Vilnius su Neries upe santykiauja jau senokai, tačiau Vilnelei įtekėti į miesto gyvenimą sekasi kur kas sklandžiau nei Neriai. Galbūt dėl to, jog ties Vilnele gyvena „dailioškininkai“, jos pakrantėje galima rasti vieną kitą barą bei visokių spalvingų gyventojų.

Nerį deja sovietai kažkada nukanalizavo ir įrėminę betoninėmis krantinėmis iš jos padarė utilitarų griovį. Beje, šitoks technokratiškas mąstymas ir visame pasaulyje buvo nesvetimas XX amžiaus antroje pusėje.

Marco Vermeulen man pasakojo, kad ir olandai kadaise vandenį bandė pakinkyti, o dabar mokosi ant jo nekinkyto joti. Gyvenimas juos pamokė, kad griežta aplinkos kontrolė visgi nėra tokia efektyvi kaip mokėjimas gyventi įsiklausant į pačios gamtos diktuojamas taisykles.

PRIE NERIES ĖJO JAU BROLIAI NASVYČIAI

Neries ir miesto atskirtį mažinti siūlyta dar tebestatant viešbutį "Lietuva" (apie 1970). Pievos ties Baltuoju tiltu vietoje broliai Nasvyčiai piešė įlanką apie kurią knygoje "Architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai" yra užsiminęs A.Mačiulis. Dešiniojo kranto vertikalės atsispindėdamos vandenyje turėjo kurti miesto prie vandens įspūdį greičiausiai pasiskolintą iš kokio plačiosios tėvynės didmiesčio. Deja, iš šios vizijos beliko tik įlankos žiočių užuomazgos betono krantinėje priešais NDG.

Beje, vienu metu Nasvyčių eskizuose pasirodė ir "Kreivasis" transporto tiltas, kertantis Nerį į vakarus nuo Baltojo savo brolio.

NERIS, KAIP MIESTO AŠIS, PASKELBTA, BET NEPANAUDOTA

2004-aisiais įvyko idėjinis architektūrinis – urbanistinis konkursas "Upė, kaip miesto ašis", kurį paskelbė Vilniaus miesto plėtros departamentas, o organizavo Lietuvos Architektų sąjunga. Kas ten dalyvavo ir kuo viskas baigėsi nežinau, nes tuo metu dar net studijų nebuvau dorai pradėjęs.

Pamenu, tik R.Paleko pasiūlymą su jau minėtu "Kreivuoju tiltu“ ir Nasvyčių idėjas tęsiančia sala žalios pievos vietoje. Buvo ten ir plastiškas "landmarkas" patupdytas pakrantėje.

Tiek vieta, tiek jos ateitis atrodė visai kitaip nei šiandien, todėl ir konkurso idėjos per dešimtmetį moraliai paseno, o žmonės tą tuščią žalią lauką netikėtai ėmė ir pamėgo tokį koks jis yra (Tarkim, Jekaterina Lavrinec ten nevieną „Burbuliatorių“ yra surengusi). 

Beje, ir pats R.Palekas naujose Dešiniojo kranto vizijose po poros metų nebesiūlė nei "Kreivojo tilto“, nei salos, nei statinio pievos viduryje – tik žalią parterį susipynusį su miestietišku viršutinės terasos gyvenimu.

Tačiau 2008-aisiais savo "landmarką" toje vietoje nupiešė Zaha Hadid ir netruko užsitraukti vietos architektų nemalonę.

Jei atmintis nemeluoja, buvo ir dar vienos kūrybinės dirbtuvės, kuriose iškilūs architektai siūlė Neryje žaisti krepšinį, o varžybas stebėti nuo upės šlaitų. Ir žinoma – visokias rekreacijas su relaksacijom koncentruoti aplinkui. Manau, kad Andrė Baldišiūtė galėtų tiksliau apie tuos siūlymus papasakoti. 

PAKRANTĖMS REIKIA STRATEGIJOS, BET NE BLIZGUČIŲ

Verta pastebėti, jog impulsyvus dėmesys upei sugrįžta kas kelerius metus ir, man regis, yra susijęs tiek su gamtos virsmais, tiek ir politinio gyvenimo ciklais.

Pavasarį visi užsimano susikibę už rankučių pasivaikščioti pakrante ir tada upę baisingai pamilsta. „Kultflux“ iniciatyva net keletą metų buvo susirūpinusi kultūros stygiumi paupyje ir tada šiuo rūpesčiu persismelkė Lietuvos dizaino forumas. 2009 metais jie drauge suorganizavo diskusiją "Gyvenimas ant vandens“ kurioje dalyvavo savivaldybės atstovai, keli arch-grandai ir visokie žali trečiakursiai kaip aš. Iš visų susirinkusių vos vienas kitas atskyrė pelus nuo grūdų, o kiti pasiplojo vieni kitiems, pasižiūrėjo į spalvotus paveiksliukus ir išsiskirstė.

Mano pranešimas buvo apie tai, kad sugalvoti virtinę pakrantės funkcijų galima greitai, tačiau žymiai svarbiau yra atrasti strategiją kaip jas visas sujungti į vientisą funkcionalų organizmą, kuris būtų tampriai sukibęs su miestu.

Kadangi mane aplanko noro išsikalbėti bangos, aš šį pristatymą vėliau pakartojau Kaune, o jo video ištrauka vis dar mėtosi internetuose. Nuo tada mano požiūris mažai tepasikeitė: pakrantės funkcijų yra daug ir įvairių, jas realizuoti galima skirtingais metodais, bet visa tai bus bergždžias darbas jei nebus galvojama apie visumą. Svarbu tiek kompozicinė visuma, tiek ir urbanistinė strategija, nes priešingu atveju turėsime tą pačia upę apibarstytą pavieniais blizgučiais nesuformuojančiais stiprių traukos taškų ir vieningai funkcionuojančio organizmo.

PO 2009 UPĖ DINGO IŠ STRATEGŲ AKIRAČIO

Ar Vilniuje buvo ieškota upės strategijos? Panašu, kad taip. 2009 metų pabaigoje savivaldybėje įvyko konferencija "Vanduo ir gyvenimas mieste" po kurios buvo pasirašinėjamos rezoliucijos ir žadama nesustoti. Tačiau viskas aprimo ir tik dizaineris Vytautas Puzeras retsykiais pralinksmindavo pakrantę viena kita ryškiaspalve kėdute. Dar paupyje atsirado trys neblogos skulptūros, o po tiltais pakibo virtinė prastesnių.

Bet šiaip jau, po 2009-ųjų susidomėjimas upės tema nuslūgo taip pat smarkiai kaip ir ekonomistų optimizmas. Pasak savivaldybės strategės Rūtos Matonienės, "detalieji planai pagyvinti Neries krantinę buvo pradėti rengti dar 2008 metais, bet nebuvo aišku, ką ten daryti, nebuvo idėjų, todėl planavimo darbai sustojo".

2012 UPĘ PRISIMINĖM GODŽIAI IR GAUSIAI

Ramybė baigėsi 2012-2013 metais, kuomet kaip iš gausybės rago pasipylė meilės upei apraiškos. Ryškiausiai žybtelėjo neformalūs V.Ozarinsko, S.Paukščio ir S.Pilinkaus siūlymai pakrantėje statyti terasas ir plūduriuojančius namus. Savivaldybėje pasakota, kad šių idėjų pagrindu pradėti rengti detalieji planai, o vėliau bus skelbiamas konkursas.

Konkurso nesulaukėme, bet įvyko kūrybinės dirbtuvės „Tegyvuoja upė!“. Dar vienas renginys ir dar viena šūsnis pasiūlymų panašių į tuos kurie buvo siūlyti prieš dvejus, trejus ar penketą metų.

Tuo pat metu Vilniaus meras Artūras Zuokas socialiniuose tinkluose pradėjo skelbti pakrantės gaivinimo "teazerius" su šokančiais fontanais ir žiuželinio pirmuonio formos scenomis.

Tiesa, dar buvo Paulius Zavišos iniciatyva kurti pėsčiųjų ir dviračių trasą nuo Žvėryno iki Lazdynų. Beje, Paulius šią iniciatyvą toliau tęsia jau su politiniu užnugariu. Pernai į upės gelbėtojų klubą stojo ir „a2sm“ architektai, kuriems pavyko realizuoti visai neblogą Barclays paupio terasėlę, o architektas Justinas Dūdėnas Valakampiuose, prie Ruperto Menų inkubatoriaus įtaisė originalų keltą.

KARTOJASI IDĖJOS, KARTOJASI IR TRŪKUMAI

Neseniai pasirodę "Vilniaus plano" akvaurbanistiniai projektai prifarširuoti tokių pačių funkcijų, kurios ore sklando jau gerą dešimtmetį (krantinės terasavimas, vandens transportas, scena ant vandens, amfiteatrai, komercinės ir visuomeninės patalpos krantinėje arba virš jos ir t.t.). Tačiau pristatymuose apie strategiją beveik nešnekama. Vienas toks pristatymas vyko lapkričio 26 d. "Gėlių paviljone". Susirinkusi publika pažėrė projekto autoriams nemažai nepatogių klausimų, bet tada ir dabar demonstruojamos pakrantės vizijos nepakito ir pastabų greičiausiai niekas neišgirdo.

KOL KAS EINAMA PAS UPĘ LENGVIAUSIU KELIU

Pakrantės yra opi tema, todėl natūralu, kad ji pirmiausiai išnaudojama politinei reklamai. Aš lyg ir turėčiau džiaugtis, kad upė ir vėl sulaukė dėmesio lavinos, bet, deja, taip nėra. Kodėl?

Niekam nėra ir nebuvo paslaptis, kad paupyje gali atsirasti daugybė funkcijų. Apie tai kalbama seniai. Tačiau kur ir kokios funkcijos atsiras, yra rimtas klausimas į kurį dar niekas deramai neatsakė. Taip pat liko neaišku, kas bus atsakingas už visos pakrantės estetiką ir apgins savo kūrinį visuomenės akyse? Taigi, problemas matau dvi.

1. Lengviausia ką galima padaryti – pasiūlyti pakrantės blizgučių: scenų ant vandens, upės tramvajų ar šokančių fontanų. Žinau, kad tai lengva, nes pats jų nesunkiai esu prigalvojęs. Žymiai sunkiau yra parengti išsamią strategiją kurioje atsispindėtų siūlomų funkcijų ryšiai su aplinkinėmis teritorijomis, erdvinis scenarijus, traukos taškų analizė ir t.t. Dabar visur minima tik tai, kad buvo išanalizuota esamų krantinės konstrukcijų būklė ir kokybiškų dviračių takų poreikiai.

2. Saldūs vaizdeliai kuriais bandoma papirkti miestiečius, sukuria apgaulingą iliuziją, kad įgyvendinus projektą, pakrantė atrodys būtent taip. Deja, tai, ką matome vizualizacijose yra beveidis, banalus dizainas kuris taip pat puikiai atrodytų ir kokiame nors Kinijos didmiestyje. Jei techninis projektas jau įsisiūbavo, tai kokiais kriterijais vadovaujantis buvo pasirinkta būtent tokia paupio išraiška ir kas jos autorius? 

LATVIŠKOS PAMOKOS IR LIETUVIŠKOS MISTIKOS

Beje, latviai jau turi patirties realizuodami krantinių tvarkymą Rygoje. Galbūt sunkumo akimirką vertėtų pasiklausti kaimynų, kokias klaidas darė ir kokias pamokas išmoko?

Latviai diskusijas apie pakrantes pradėjo prieš gerą dešimtmetį, o per paskutinius penkis metus surengė (pasak Artis Zvirgzdiņš) apie 10 kūrybinių dirbtuvių ir konkursų, kurių dalis buvo tarptautiniai. Įdomu ir tai, kad dauguma šių vizijų apėmė ne tik Dauguvos paupį, bet ir gretimo Spikeri kvartalo regeneraciją ir pastatų konversiją. 2013 dienos šviesą išvydęs Dauguvos krantinės ruožo pertvarkymo rezultatas gali daug ko išmokyti vilniečius.

Šį kartą plačiau neminėsiu Vilnelės pakrančių kūrybinių dirbtuvių, Lietuvos ir Japonijos studentų bendrų projektų bei urbanistinių projektų, skirtų ne tik pakrantėms, bet visam dešiniajam Neries krantui. Žinoma, šios temos taip pat laukia savo revizijos, o aktualiausia iš jų – kaip nesunaikinti žaliosios pievos prie Baltojo tilto? Spauda skelbė, kad privatus 7 arų sklypas pievoje jau suformuotas. Panašu, kad Zahos Hadid muziejaus ten neįtilps, bet ar neatsiras jo vietoje koks kitas „patogus“ objektas? Ir ar neuždusins pievos naujas tiltas per Nerį, kurį savo vizijose iki šiol piešia miesto planuotojai..?

Komentarai

  1. gaila, kad ir vel Neris isisavinama tik rinkimu sviesoje

  2. Kažkaip liko nepaminėti Libeskindo ir Fukso landmarkai.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Lampėdžio ež.

TARPTAUTINIS AKCENTAS: Kauno irklavimo bazę papildys 2 km ilgio trasa

2021 liepos 26Be komentarųPILOTAS.LT

Pernai Lampėdžio pakrantėje duris atvėrusią sporto mokyklos „Bangpūtys“ irklavimo bazę jau greitai papildys tarptautinius reikalavimus atitinkanti 2 km ilgio trasa. Kaip praneša Kauno miesto savivaldybė,

Kauno HE

TRANSEUROPINĖS AMBICIJOS: Spartinama Kauno HE šliuzo idėja

2021 birželio 22Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į Susisiekimo ministeriją prašydama inicijuoti Nemuno aukštupio įtraukimą į Transeuropinį transporto tinklą (TEN-T). Tai paspartintų ambicingo projekto – šliuzo per Kauno

Danės  upė

DANE PLAUKIOS LAIVAI-AUTOBUSAI: Planuojamos stotelės ir prieplaukos

2021 gegužės 31Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdoje, Danės upe Nuo kitų metų birželio vidurio planuojama paleisti vandens autobusus. Numatoma, jog vandens transporto priemonė kursuotų nuo Danės kratinės tarp burlaivio „Meridianas“ ir

Mažoji sala Niujorke („Heatherwick Studio“, MNLA ). Foto: Timothy Schenck

ŽALIOJI NIUJORKO OAZĖ: Hadsono upėje išdygo dirbtinė sala

2021 gegužės 27Be komentarųPILOTAS.LT

Po 8 metų projektavimo bei statybų Niujorke, Hadsono upėje galiausiai sužaliavo Mažoji sala (angl. Little Island). Pagal firmų „Heatherwick Studio“ ir MNLA projektą molo vietoje

Koimbra

MIESTAI PRIE UPIŲ: Žemųjų Šančių bendruomenė rengia seminarą

2021 gegužės 242 KomentaraiPILOTAS.LT

Žemųjų Šančių bendruomenė rengia virtualų seminarą „Miestai prie upių“. Seminaro pranešėjai – ekspertai iš įvairių pasaulio šalių. Renginys nemokamas. Su Nemuno krantinėje tiesiama užmiesčio tipo

„+ POOL

NIUJORKO PLIUSAS: Pritarta plūduriuojančio baseino idėjai

2021 gegužės 19Be komentarųPILOTAS.LT

Niujorko miesto valdžia ką tik pritarė „+“ formos plūduriuojančio plaukiojimo baseino projektui. Šio rekreaciją ir ekologiją apjungiančio projekto autoriai – „PlayLab“ iš Los Andželo. Ne

Vilniaus elingas

VILNIUS GRĮŽTA PRIE UPĖS: Planuojama atkurti istorinį Neries elingą

2021 kovo 15Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus miesto taryba svarstymui komitetuose priėmė Neries krantinėje, T.Kosčiuškos gatvėje, esančio valčių elingo projekto vystymo koncepciją. Istorinio Vilniaus statinio atkūrimo darbai būtų atliekami lygiagrečiai su

Šventosios uostas

ATSTATYS ŠVENTOSIOS UOSTĄ: Įtraukė į Vyriausybės įgyvendinimo programą

2021 kovo 121 KomentarasPILOTAS.LT

Šventosios uostas ką tik įtrauktas į Vyriausybės įgyvendinimo programą. Uosto atstatymo pradžia – jau netrukus. BE VALSTYBĖS PARAMOS – NEĮMANOMAS Kaip praneša Palangos savivaldybė, Šventosios

Klaipėdos uostas

KLAIPĖDOS UOSTAS: Pajamoms ir pelnui augti pandemija nesutrukdė

2021 vasario 9Be komentarųPILOTAS.LT

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dėl pandemijos sukeltų iššūkių kritimo nefiksuoja, priešingai – augo tiek pajamos, tiek pelnas. Išskirtiniai uosto krovinių apyvartos ir finansiniai

Geležinkelio tiltas per Nerį

IlGIAUSIAS GELEŽINKELIO TILTAS: Iieškomas rangovas

2021 sausio 4Be komentarųPILOTAS.LT

Už projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga bendrovė „LTG Infra“ pradėjo II konkurso etapą, kurio metu bus atrinktas geležinkelio tilto per Nerį prie Jonavos tiesimo

Bergeno pakrantės parkas (arch. „White Arkitekter“). Pav.: „Aesthetica Studijos“.

PARKAS AKVAFILAMS: Norvegijos miesto pakrantė generuos vandens patirtis

2020 gruodžio 9Be komentarųPILOTAS.LT

Vasarą architektūros konkursą laimėjusi britų firma „White Arkitekter“ šiaurietiškoje Norvegijoje projektuoja pakrantės parką. Pagrindinis kuriamos naujos Bergeno viešosios erdvės elementas – vanduo – itin svarbus

Sūduvis

‚SŪDUVIS“ BUS IŠSAUGOTAS: Unikalus karinis laivas perduodamas muziejui

2020 gruodžio 3Be komentarųPILOTAS.LT

Nepaisant uostamiestyje kilusių diskusijų, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė, jog dalis dešinės Danės upės krantinės prie Pilies tilto, priešais Karlskronos aikštę, būtų įtraukta į panaudai

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

LAIVYBA PAJŪRIO REGIONE: 55 km vidaus vandenų kelių – valstybinis statusas

2020 lapkričio 9Be komentarųPILOTAS.LT

Poilsiautojų ir žvejų pamėgti Klaipėdos ir Šilutės rajonų vidaus vandenų keliai, Kuršių mariose įrengtas vandens kelias į Ventę bei Nemuno deltos Pakalnės ir Rusnaitės upės

Pilaitės baseinas (arch. „Tiksli forma“)

PILAITĖ TURĖS BASEINĄ: Vilniuje planuojamas dar vienas sveikatingumo kompleksas

2020 spalio 13Be komentarųPILOTAS.LT

Sostinė suplanavo dar vieną baseiną. Jau po poros metų vandens sportui bei pramogoms skirtas statinys su treniruočių salėmis bei pirtimis turėtų pakviesti lankytojus nūnai sparčiai

Neris

KRANTINĖS PROJEKTAS PASENO: Tobulins Vilniaus Neries kairiojo kranto sprendimus

2020 rugsėjo 142 KomentaraiPILOTAS.LT

Vilniaus miesto savivaldybė kritiškai įvertino parengtą Neries kairiosios krantinės rekonstrukcijos projektą ir nusprendė jį tobulinti. Bus išsaugota daugiau medžių, įrengti geresni pėsčiųjų ir dviračių takai,

3D upė Indonezijoje

3D UPĖ DŽAKARTOJE: Kelia nuotaiką, bet primena apie Indonezijos ekologines problemas

2020 rugsėjo 3Be komentarųPILOTAS.LT

Indonezijos sostinė Džakarta – vienas labiausiai užterštų miestų pasaulyje. Ne veltui daugelis šio daugiamilijoninio metropolio gyventojų kaukes dėvi nuolat, jo upės labiau panašios į nuotekų

Milena Pirštelienė

SAPNŲ VANDENYNAI: M.Pirštelienės personalinė keramikos paroda „Vanduo“

2020 rugsėjo 1Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Arka“ atidaroma 5-osios Vilniaus keramikos meno bienalės pagrindinės prof. Liudviko Strolio premijos laureatės Milenos Pirštelienės personalinė paroda „Vanduo“. Žiūrovams tai proga

Rummu karjeras

APOKALIPTINĖ ESTIJA: Apleistas Rumu karjeras bandys tapti industriniu parku

2020 rugpjūčio 191 KomentarasAlmantas Bružas

Rumu miestelio reputacija  Estijoje prasta – jame sovietmečiu veikė darbo kalėjimas, kurio gyventojai ilgus dešimtmečius lenkė nugaras gretimose kalkakmenio kasyklose. Nepriklausomybės metais vandeniui užtvindžius karjerą, susikūrė

Plūduriuojanti saulės jėgainė

NEBIJO EKSPERIMENTUOTI: Kruonyje išbandys plūduriuojančią saulės jėgainę

2020 rugpjūčio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Atsinaujinančios energetikos sektorius – vienas sparčiausiai augančių visame pasaulyje. Lietuviai šioje srityje taip pat sparčiai žengia į priekį, vystydami įvairius projektus. Vienas jų – plūduriuojanti

Bražuolės užtvanka

IŠLAISVINS PIRMĄJĄ UPĘ: Gamtosaugos tikslais ardoma Bražuolės užtvanka

2020 liepos 22Be komentarųPILOTAS.LT

Bražuolės užtvanka Neries regioniniame parke bus pirmoji šalyje gamtosaugos tikslais demontuota užtvanka. Ji ardoma gamtiniu požiūriu svarbios upės laisvai tėkmei atkurti. Europoje pastaraisiais metais gamtosaugos

keltas

PRIIMS DIDESNIUS KELTUS: Klaipėdos centriniame terminale švartuosis 230 m ilgio laivai

2020 liepos 3Be komentarųPILOTAS.LT

Ką tik užbaigta Klaipėdos jūrų uosto krantinių, kuriomis naudojasi UAB Centrinis Klaipėdos terminalas, rekonstrukcija. Įgyvendintas projektas atveria naujas galimybes terminale priimti didesnių parametrų keltus. Kaip

„Amber Grid“

PRASIGRĘŠ PO NERIMI: Pradedamas sunkiausias dujotiekių jungties etapas

2020 birželio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvai ir viso regiono dujų rinkai svarbiame dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL projekte pradedami sudėtingiausi 2020-ųjų metų darbai – horizontalus kryptinis dujotiekio gręžimas

"Raketa"

LEGENDINĖS KELIONĖS SUGRĮŽTA: „Raketa“ jau raižo Nemuno bangas

2020 birželio 12 KomentaraiPILOTAS.LT

Prieš metus po ilgos pertraukos į Nemuną buvo iškilmingai nuleistas keleivinis kateris „Raketa“, tačiau pernai leidimo plukdyti keleivius jis taip ir negavo. Į vandenį laivą

Laisvės al. fontanas

PATOBULINO LAISVĖS AL. FONTANĄ: Groja, šoka ir leidžia miglos debesis

2020 gegužės 114 KomentaraiPILOTAS.LT

Po pusantrų metų trukusios rekonstrukcijos Kaune vėl veikia Laisvės alėjos simboliu tapęs fontanas. Nors sentimentus kelianti jo išvaizda iš pažiūros liko ta pati, tačiau įrenginys

Tiltas per Nerį

RUOŠIASI ŠOKTI PER NERĮ: Kauno tilto statybos vyksta pilnu pajėgumu

2020 balandžio 171 KomentarasPILOTAS.LT

Naujo tilto per Nerį Kaune statybos vyksta pilnu pajėgumu. Parengiamieji darbai jau atlikti, o šuolį per upę planuojama užbaigti kitų metų rugsėjį. Lietuvos automobilių kelių direkcija