images_straipsniu_foto_3540_Vilnius pasiilgo upes_tit

VILNIUS VĖL PASIILGO UPĖS://TRUMPA AKVAURBANISTINĖS MEILĖS IŠKLOTINĖ

Vilnius pasiilgo upės. Tiesiog ėmė ir vieną dieną visas šis ilgesys ištryško į eterį, užtvindė žiniasklaidą ir net iki LTV „Panoramos“ atvilnijo. Kadangi tai nėra „pirmas kartas“, tad galime imti ir padaryti trumpą šios meilės istorijos išklotinę.

Vilnius su Neries upe santykiauja jau senokai, tačiau Vilnelei įtekėti į miesto gyvenimą sekasi kur kas sklandžiau nei Neriai. Galbūt dėl to, jog ties Vilnele gyvena „dailioškininkai“, jos pakrantėje galima rasti vieną kitą barą bei visokių spalvingų gyventojų.

Nerį deja sovietai kažkada nukanalizavo ir įrėminę betoninėmis krantinėmis iš jos padarė utilitarų griovį. Beje, šitoks technokratiškas mąstymas ir visame pasaulyje buvo nesvetimas XX amžiaus antroje pusėje.

Marco Vermeulen man pasakojo, kad ir olandai kadaise vandenį bandė pakinkyti, o dabar mokosi ant jo nekinkyto joti. Gyvenimas juos pamokė, kad griežta aplinkos kontrolė visgi nėra tokia efektyvi kaip mokėjimas gyventi įsiklausant į pačios gamtos diktuojamas taisykles.

PRIE NERIES ĖJO JAU BROLIAI NASVYČIAI

Neries ir miesto atskirtį mažinti siūlyta dar tebestatant viešbutį "Lietuva" (apie 1970). Pievos ties Baltuoju tiltu vietoje broliai Nasvyčiai piešė įlanką apie kurią knygoje "Architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai" yra užsiminęs A.Mačiulis. Dešiniojo kranto vertikalės atsispindėdamos vandenyje turėjo kurti miesto prie vandens įspūdį greičiausiai pasiskolintą iš kokio plačiosios tėvynės didmiesčio. Deja, iš šios vizijos beliko tik įlankos žiočių užuomazgos betono krantinėje priešais NDG.

Beje, vienu metu Nasvyčių eskizuose pasirodė ir "Kreivasis" transporto tiltas, kertantis Nerį į vakarus nuo Baltojo savo brolio.

NERIS, KAIP MIESTO AŠIS, PASKELBTA, BET NEPANAUDOTA

2004-aisiais įvyko idėjinis architektūrinis – urbanistinis konkursas "Upė, kaip miesto ašis", kurį paskelbė Vilniaus miesto plėtros departamentas, o organizavo Lietuvos Architektų sąjunga. Kas ten dalyvavo ir kuo viskas baigėsi nežinau, nes tuo metu dar net studijų nebuvau dorai pradėjęs.

Pamenu, tik R.Paleko pasiūlymą su jau minėtu "Kreivuoju tiltu“ ir Nasvyčių idėjas tęsiančia sala žalios pievos vietoje. Buvo ten ir plastiškas "landmarkas" patupdytas pakrantėje.

Tiek vieta, tiek jos ateitis atrodė visai kitaip nei šiandien, todėl ir konkurso idėjos per dešimtmetį moraliai paseno, o žmonės tą tuščią žalią lauką netikėtai ėmė ir pamėgo tokį koks jis yra (Tarkim, Jekaterina Lavrinec ten nevieną „Burbuliatorių“ yra surengusi). 

Beje, ir pats R.Palekas naujose Dešiniojo kranto vizijose po poros metų nebesiūlė nei "Kreivojo tilto“, nei salos, nei statinio pievos viduryje – tik žalią parterį susipynusį su miestietišku viršutinės terasos gyvenimu.

Tačiau 2008-aisiais savo "landmarką" toje vietoje nupiešė Zaha Hadid ir netruko užsitraukti vietos architektų nemalonę.

Jei atmintis nemeluoja, buvo ir dar vienos kūrybinės dirbtuvės, kuriose iškilūs architektai siūlė Neryje žaisti krepšinį, o varžybas stebėti nuo upės šlaitų. Ir žinoma – visokias rekreacijas su relaksacijom koncentruoti aplinkui. Manau, kad Andrė Baldišiūtė galėtų tiksliau apie tuos siūlymus papasakoti. 

PAKRANTĖMS REIKIA STRATEGIJOS, BET NE BLIZGUČIŲ

Verta pastebėti, jog impulsyvus dėmesys upei sugrįžta kas kelerius metus ir, man regis, yra susijęs tiek su gamtos virsmais, tiek ir politinio gyvenimo ciklais.

Pavasarį visi užsimano susikibę už rankučių pasivaikščioti pakrante ir tada upę baisingai pamilsta. „Kultflux“ iniciatyva net keletą metų buvo susirūpinusi kultūros stygiumi paupyje ir tada šiuo rūpesčiu persismelkė Lietuvos dizaino forumas. 2009 metais jie drauge suorganizavo diskusiją "Gyvenimas ant vandens“ kurioje dalyvavo savivaldybės atstovai, keli arch-grandai ir visokie žali trečiakursiai kaip aš. Iš visų susirinkusių vos vienas kitas atskyrė pelus nuo grūdų, o kiti pasiplojo vieni kitiems, pasižiūrėjo į spalvotus paveiksliukus ir išsiskirstė.

Mano pranešimas buvo apie tai, kad sugalvoti virtinę pakrantės funkcijų galima greitai, tačiau žymiai svarbiau yra atrasti strategiją kaip jas visas sujungti į vientisą funkcionalų organizmą, kuris būtų tampriai sukibęs su miestu.

Kadangi mane aplanko noro išsikalbėti bangos, aš šį pristatymą vėliau pakartojau Kaune, o jo video ištrauka vis dar mėtosi internetuose. Nuo tada mano požiūris mažai tepasikeitė: pakrantės funkcijų yra daug ir įvairių, jas realizuoti galima skirtingais metodais, bet visa tai bus bergždžias darbas jei nebus galvojama apie visumą. Svarbu tiek kompozicinė visuma, tiek ir urbanistinė strategija, nes priešingu atveju turėsime tą pačia upę apibarstytą pavieniais blizgučiais nesuformuojančiais stiprių traukos taškų ir vieningai funkcionuojančio organizmo.

PO 2009 UPĖ DINGO IŠ STRATEGŲ AKIRAČIO

Ar Vilniuje buvo ieškota upės strategijos? Panašu, kad taip. 2009 metų pabaigoje savivaldybėje įvyko konferencija "Vanduo ir gyvenimas mieste" po kurios buvo pasirašinėjamos rezoliucijos ir žadama nesustoti. Tačiau viskas aprimo ir tik dizaineris Vytautas Puzeras retsykiais pralinksmindavo pakrantę viena kita ryškiaspalve kėdute. Dar paupyje atsirado trys neblogos skulptūros, o po tiltais pakibo virtinė prastesnių.

Bet šiaip jau, po 2009-ųjų susidomėjimas upės tema nuslūgo taip pat smarkiai kaip ir ekonomistų optimizmas. Pasak savivaldybės strategės Rūtos Matonienės, "detalieji planai pagyvinti Neries krantinę buvo pradėti rengti dar 2008 metais, bet nebuvo aišku, ką ten daryti, nebuvo idėjų, todėl planavimo darbai sustojo".

2012 UPĘ PRISIMINĖM GODŽIAI IR GAUSIAI

Ramybė baigėsi 2012-2013 metais, kuomet kaip iš gausybės rago pasipylė meilės upei apraiškos. Ryškiausiai žybtelėjo neformalūs V.Ozarinsko, S.Paukščio ir S.Pilinkaus siūlymai pakrantėje statyti terasas ir plūduriuojančius namus. Savivaldybėje pasakota, kad šių idėjų pagrindu pradėti rengti detalieji planai, o vėliau bus skelbiamas konkursas.

Konkurso nesulaukėme, bet įvyko kūrybinės dirbtuvės „Tegyvuoja upė!“. Dar vienas renginys ir dar viena šūsnis pasiūlymų panašių į tuos kurie buvo siūlyti prieš dvejus, trejus ar penketą metų.

Tuo pat metu Vilniaus meras Artūras Zuokas socialiniuose tinkluose pradėjo skelbti pakrantės gaivinimo "teazerius" su šokančiais fontanais ir žiuželinio pirmuonio formos scenomis.

Tiesa, dar buvo Paulius Zavišos iniciatyva kurti pėsčiųjų ir dviračių trasą nuo Žvėryno iki Lazdynų. Beje, Paulius šią iniciatyvą toliau tęsia jau su politiniu užnugariu. Pernai į upės gelbėtojų klubą stojo ir „a2sm“ architektai, kuriems pavyko realizuoti visai neblogą Barclays paupio terasėlę, o architektas Justinas Dūdėnas Valakampiuose, prie Ruperto Menų inkubatoriaus įtaisė originalų keltą.

KARTOJASI IDĖJOS, KARTOJASI IR TRŪKUMAI

Neseniai pasirodę "Vilniaus plano" akvaurbanistiniai projektai prifarširuoti tokių pačių funkcijų, kurios ore sklando jau gerą dešimtmetį (krantinės terasavimas, vandens transportas, scena ant vandens, amfiteatrai, komercinės ir visuomeninės patalpos krantinėje arba virš jos ir t.t.). Tačiau pristatymuose apie strategiją beveik nešnekama. Vienas toks pristatymas vyko lapkričio 26 d. "Gėlių paviljone". Susirinkusi publika pažėrė projekto autoriams nemažai nepatogių klausimų, bet tada ir dabar demonstruojamos pakrantės vizijos nepakito ir pastabų greičiausiai niekas neišgirdo.

KOL KAS EINAMA PAS UPĘ LENGVIAUSIU KELIU

Pakrantės yra opi tema, todėl natūralu, kad ji pirmiausiai išnaudojama politinei reklamai. Aš lyg ir turėčiau džiaugtis, kad upė ir vėl sulaukė dėmesio lavinos, bet, deja, taip nėra. Kodėl?

Niekam nėra ir nebuvo paslaptis, kad paupyje gali atsirasti daugybė funkcijų. Apie tai kalbama seniai. Tačiau kur ir kokios funkcijos atsiras, yra rimtas klausimas į kurį dar niekas deramai neatsakė. Taip pat liko neaišku, kas bus atsakingas už visos pakrantės estetiką ir apgins savo kūrinį visuomenės akyse? Taigi, problemas matau dvi.

1. Lengviausia ką galima padaryti – pasiūlyti pakrantės blizgučių: scenų ant vandens, upės tramvajų ar šokančių fontanų. Žinau, kad tai lengva, nes pats jų nesunkiai esu prigalvojęs. Žymiai sunkiau yra parengti išsamią strategiją kurioje atsispindėtų siūlomų funkcijų ryšiai su aplinkinėmis teritorijomis, erdvinis scenarijus, traukos taškų analizė ir t.t. Dabar visur minima tik tai, kad buvo išanalizuota esamų krantinės konstrukcijų būklė ir kokybiškų dviračių takų poreikiai.

2. Saldūs vaizdeliai kuriais bandoma papirkti miestiečius, sukuria apgaulingą iliuziją, kad įgyvendinus projektą, pakrantė atrodys būtent taip. Deja, tai, ką matome vizualizacijose yra beveidis, banalus dizainas kuris taip pat puikiai atrodytų ir kokiame nors Kinijos didmiestyje. Jei techninis projektas jau įsisiūbavo, tai kokiais kriterijais vadovaujantis buvo pasirinkta būtent tokia paupio išraiška ir kas jos autorius? 

LATVIŠKOS PAMOKOS IR LIETUVIŠKOS MISTIKOS

Beje, latviai jau turi patirties realizuodami krantinių tvarkymą Rygoje. Galbūt sunkumo akimirką vertėtų pasiklausti kaimynų, kokias klaidas darė ir kokias pamokas išmoko?

Latviai diskusijas apie pakrantes pradėjo prieš gerą dešimtmetį, o per paskutinius penkis metus surengė (pasak Artis Zvirgzdiņš) apie 10 kūrybinių dirbtuvių ir konkursų, kurių dalis buvo tarptautiniai. Įdomu ir tai, kad dauguma šių vizijų apėmė ne tik Dauguvos paupį, bet ir gretimo Spikeri kvartalo regeneraciją ir pastatų konversiją. 2013 dienos šviesą išvydęs Dauguvos krantinės ruožo pertvarkymo rezultatas gali daug ko išmokyti vilniečius.

Šį kartą plačiau neminėsiu Vilnelės pakrančių kūrybinių dirbtuvių, Lietuvos ir Japonijos studentų bendrų projektų bei urbanistinių projektų, skirtų ne tik pakrantėms, bet visam dešiniajam Neries krantui. Žinoma, šios temos taip pat laukia savo revizijos, o aktualiausia iš jų – kaip nesunaikinti žaliosios pievos prie Baltojo tilto? Spauda skelbė, kad privatus 7 arų sklypas pievoje jau suformuotas. Panašu, kad Zahos Hadid muziejaus ten neįtilps, bet ar neatsiras jo vietoje koks kitas „patogus“ objektas? Ir ar neuždusins pievos naujas tiltas per Nerį, kurį savo vizijose iki šiol piešia miesto planuotojai..?

Komentarai

  1. gaila, kad ir vel Neris isisavinama tik rinkimu sviesoje

  2. Kažkaip liko nepaminėti Libeskindo ir Fukso landmarkai.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

tilta_kn_240700_e02_xxx

DVIRATININKAMS IR PĖSTIESIEMS: Kaune baigiamas projektuoti 312 metrų tiltas per Nerį

2024 liepos 2Be komentarųPILOTAS.LT

Du tiltus per Nemuną šiuo metu jau statantis Kaunas baigia planuoti dar vieną – per Nerį. 312 metrų ilgio dviratininkų ir pėsčiųjų minimalistinės išvaizdos tiltas

„Rygos pakrančių“ projekto pristatymo momentas. Foto: „Eagle Hills“.

BALTIJOS DUBAJUS LATVIJOJE: Rygos pakrantėje arabai sprogdina 3 milijardų eurų investiciją

2024 birželio 31 KomentarasPILOTAS.LT

Abu Dabyje įsikūrusi arabų kompanija „Eagle Hills“ Rygai paruošė ambicingą 3 milijardų eurų investiciją, kuri jai atvertų prašmatnumo sostinės perspektyvas.  57 ha uostamiesčio teritorijos su

irkla_vn_240600_e01_xxx

BAZĖ IRKLAVIMO OLIMPIEČIAMS: „Aketuri architektai“ pradeda Žirmūnų irklavimo bazės projektavimą

2024 birželio 3Be komentarųPILOTAS.LT

Netrukus prasidės naujos irklavimo bazės Neries krantinėje projektavimo darbai. Šiuolaikiškos ir modernios irklavimo bazės projektavimo darbų sutartis pasirašyta su bendrove „Aketuri architektai“. Naujoji sportinė ir

barza_lt_240500_e01_xxx

UPINĖ LOGISTIKA ATGYJA: Į vandenį nuleista didžiausia upinė barža Baltijos šalyse

2024 gegužės 15Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune į vandenį nuleista didžiausia Baltijos šalyse upinė barža. Daugiau nei  75 m ilgio laivas gali talpinti net 90 vnt. dvidešimties pėdų konteinerių. Barža išskirtinai

Lietuvos kultūros taryba

DIDŽIOJI EKSPERTŲ ATRANKA: Prie LKT ekspertų komandos prisijungė 189 specialistai

2024 vasario 21Be komentarųPILOTAS.LT

Šalies kultūros ir meno projektų paramą skirstanti Lietuvos kultūros taryba (LKT) patvirtino didžiosios ekspertų atrankos rezultatus. Prie ekspertų komandos ką tik prisijungė dar 189 asmenys –

uosta_kl_231000_e01_xxx

KLAIPĖDOS UOSTAS PLĖSIS: Imsis pietinės dalies 100 ha sausumos teritorijos

2023 spalio 24Be komentarųPILOTAS.LT

Išlikti konkurencingam ir deramai reaguoti į rinkos pokyčius bei pritraukti investuotojų Klaipėdos uoste ketinama vystant naują sausumos teritoriją pietinėje jo dalyje. Su atlikta pietinės uosto

Irklavimo bazė Žirmūnuose

IRKLAVIMO BAZĖS KONKURSAS: Varžosi 8 architektūrinės koncepcijos

2023 spalio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Pavasarį PILOTAS.LT jau rašė apie Vilniaus savivaldybės skelbiamą atvirą Žirmūnų irklavimo bazės architektūrinės idėjos konkursą. Neseniai paaiškėjo, jog dėl galimybės projektuoti varžosi 8 architektūrinių kolektyvų

Neries krantinė

ATNAUJINS SVARBIĄ NERIES KRANTINĖS ATKARPĄ: Skelbiamas rangos konkursas

2023 rugsėjo 27Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus miesto savivaldybė skelbia naują rangos konkursą kairės Neries krantinės atkarpos, nuo brolių Vileišių skvero iki Žaliojo tilto, rekonstrukcijai. Centrinė Vilniaus miesto dalis, kuri apima

Vytinė prie Karalienės Luizės tilto

NEMUNAS IR GYVENIMAS: Kviečia unikali Panemunių regioninio parko ekspozicija

2023 rugsėjo 8Be komentarųPILOTAS.LT

Jurbarko rajone, Šilinės karčiamoje įsikūrusiame Lankytojų centre galima pamatyti unikalią ekspoziciją – „Nemunas ir gyvenimas prie jo“. Vežiminėje smuklės dalyje lankytojai gali atrasti senuosius Nemuno

Pervalkos pirsas

DAUGIAU LAIVŲ IR ŽMONIŲ: Planuojama atnaujinti apleistą Pervalkos pirsą

2023 rugpjūčio 111 KomentarasPILOTAS.LT

Neringos savivaldybė siekia atnaujinti apleistą Pervalkos pirsą, kuris ne tik vėl būtų tinkamas laivams švartuoti, bet ir taptų traukos vieta. 230 metrų ilgio ir 6,30

v03_var-01

NUKREIPĖ MINIMALISTINE VAGA: Kaune projektuojamas naujas pėsčiųjų tiltas per Nerį

2023 liepos 28Be komentarųAlmantas Bružas

Kaune pribrendo poreikis tilto, kuris nauja pėsčiųjų ir dviračiu jungtimi surištų Senamiestį su šiuo metu bene sparčiausiai plėtojamu Vilijampolės mikrorajono ruožu. Kauno architektūros ir urbanistikos

Marcelijus Martinaitis

6 ARAI PRIEŽIŪROS: Sugrįžimas į kolektyvinius sodus Nacionalinėje dailės galerijoje

2023 liepos 24Be komentarųPILOTAS.LT

Nacionalinėje dailės galerijoje atidaroma paroda „6 arai priežiūros. Kolektyviniai sodai“. Jos kuratoriai Goda Aksamitauskaitė ir Matas Šiupšinskas siūlo į sodų sklypelius pažvelgti kaip į alternatyvią

Nacionalinė marina

NACIONALINĖ MARINA KLAIPĖDOJE: Tarėsi suinteresuotos aktualaus projekto pusės

2023 birželio 9Be komentarųPILOTAS.LT

Nuo mažųjų laivų prieplaukos iki nacionalinės marinos – dabar taip neoficialiai vadinamas pietinėje Klaipėdos dalyje planuojamas mažųjų ir pramoginių laivų uostas. Neseniai šį klausimą uostamiestyje

Klaipėdos uostas

ISTORINIS ĮVYKIS KLAIPĖDOS UOSTE: Akvatorijos ir įplaukos gylis pasiekė 15,5 m

2023 balandžio 26Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos uoste baigtas nuo 2020-ųjų pabaigos vykdytas akvatorijos ir įplaukos kanalo gilinimo projektas. 15,5 metro – toks gylis jau fiksuojamas Klaipėdos uosto laivybos kanale, artimiausiu

valuja_po_230400_e02_xxx

ARCHITEKTO ODISĖJA: A.Valujavičius irkline valtimi perskrodė Atlantą

2023 balandžio 26Be komentarųPILOTAS.LT

Architektas bei keliautojas Aurimas Valujavičius ką tik sėkmingai užbaigė savo odisėją per Atlanto vandenyną, trukusią 121 dieną. Šį įspūdingą žygį Stepono Dariaus ir Stasio Girėno

Klaipėdos elektriniai katamaranai

KLAIPĖDA PALEIS VANDENS AUTOBUSĄ: Danės upe kursuos elektriniai katamaranai

2023 kovo 151 KomentarasPILOTAS.LT

Jau netrukus Klaipėdoje, Danės prieigose, prasidės pėsčiųjų takų ir aikštelių šalia planuojamų pontoninių prieplaukų įrengimo darbai – ruošiamasi reguliaraus susisiekimo vandens keliu startui. Planuojama, kad

Irklavimas Neryje

ŽIRMŪNŲ IRKLAVIMO BAZĖ: Paskelbtas atviras architektūrinės idėjos konkursas

2023 kovo 8Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus savivaldybė skelbia atvirą Žirmūnų irklavimo bazės architektūrinės idėjos konkursą. Konkurso dalyvių pateiktos projektinės idėjos bus vertinamos techniniu, meniniu ir ekonominiu požiūriu. BUS MODERNI SPORTO

Neris krantinė

SOSTINĖ GRĮŽTA PRIE UPĖS: Atvėrė dalį kairiosios Neries krantinės

2023 kovo 6Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje, ties Seimo rūmais naudojimuisi atverta dalis kairiosios Neries krantinės. Krantinėje įrengtas ir nusileidimas iki vandens, suremontuotos nuovažos. SUTVARKYS BEVEIK 2 KM ILGIO KRANTINĖS ATKARPĄ

Klaipėdos uostas

KLAIPĖDOS VARTAI Į JŪRĄ: Suformuotas naujos krypties laivybos kanalas

2023 vasario 6Be komentarųPILOTAS.LT

Vienas iš svarbiausių pastarųjų metų projektų Klaipėdos uoste baigtas. Laivybos kanalas už uosto vartų į jūrą išgilintas iki 16 metrų, dalyje vidinio laivybos kanalo jau

Jonavos paplūdimys

PASIRUOŠ MAUDYMOSI SEZONUI: Jonava atnaujins savo Joninių paplūdimį

2023 vasario 3Be komentarųPILOTAS.LT

Jonavos rajono savivaldybė kartu su miesto seniūnija planuoja atnaujinti vieną mėgstamiausių vasaros laisvalaikio vietų Jonavoje – Joninių tvenkinio paplūdimį su šuolių į vandenį tramplynu. Tvenkinyje

images_pulsas_foto_4157_uosta_kl_120700_e01_bra

ŽALESNEI LAIVYBAI KLAIPĖDOJE: Jūrų uostui paskyrė 65 mln. eurų finansavimą

2022 gruodžio 20Be komentarųPILOTAS.LT

Palaikydamas žaliojo jūrų transporto kryptį Europos investicijų bankas Klaipėdos uostui skyrė 65 mln. eurų finansavimą. Finansavimas skiriamas uosto krantinėms rekonstruoti, išplėsti ir pagilinti, kad prie

Tatralandia vandens parkas

KELS DIRBTINĘ BANGĄ: Vilniuje kuriama vienintelė vieta banglentininkams 1.000 km spinduliu

2022 lapkričio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje planuojama įrengti erdvę banglentininkams. Tai būtų pirmoji „surf“ tipo dirbtinės bangos infrastruktūra net 1.000 km spinduliu. Manoma, jog naujoji vieta taptų traukos centru ne

Danės skveras

KLAIPĖDOS ARCHITEKTŪRINIS KALENDORIUS: Sudėlioti baigiamieji renginių ciklo akordai

2022 lapkričio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO) šiemet rengia architektūros renginių ciklą „Klaipėdos architektūra“. Renginių ciklo programoje – apie 20 skirtingų architektūrinių įvykių, kurių dalis

Kleboniškio tiltas

KLEBONIŠKIO TILTO REKONSTRUKCIJA: Pradedama tvarkyti tranzitui skirta vidurinė dalis

2022 lapkričio 9Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune netrukus prasidės viduriniosios Kleboniškio (A.Meškinio) tilto dalies per Nerį tvarkymas. Planuojama, kad darbai ant tilto pajudės dar šiais metais ir bus baigti iki 2024-ųjų

Vilnelės valymas. Foto: „Integrity PR“.

VILNIUJE 2 DIENAS VALĖ VILNELĘ: „Laimikis“ – 3 tonos šiukšlių bei net 65 padangos

2022 rugsėjo 131 KomentarasPILOTAS.LT

Trečius metus iš eilės valant Vilnelę šiemet iš upės ištrauktos 3 tonos šiukšlių, joje rastos net 65 automobilių ir traktorių padangos, tvoros segmentai, pirkinių vežimėlis