Netrukus Kaune iškils paminklas popiežiui Jonui Pauliui II. Monumentui pasirinkta Nemuno ir Neries santakos erdvė, kur pirmasis Lietuvą aplankęs popiežius 1993-ųjų rugsėjį laikė šventas mišias daugiatūkstantinei miniai. Skulptūros projektas beveik baigtas, jį sukūrė lenkų skulptorius Česlavas Džvigajus (Czesław Dźwigaj), tuo tarpu monumento architektūrinė dalis, kurią rengia architektai Gintaras Prikockis ir Stasys Pūtvis, dar klaidžioja eskizų tankmėje.
SANTAKOS ERDVĖ – IŠSKIRTINĖ KAUNO KŪNE
Santaka Kaunui – išskirtinė ir istorine, ir gamtine, ir visuomenine prasme. Kauniečių pamėgta poilsio erdvė prieš tris metus buvo išvaduota iš menkaverčių krūmų ir medžių okupacijos, kuri truko ne vieną dešimtmetį, ir šiltais vakarais dabar primena idilišką Ž.Sera pasivaikščiojimą Gran Žatt saloje. Nuo Sąjūdžio laikų čia vyksta svarbiausių istorinių įvykių minėjimai, dideli žiūroviniai renginiai, miesto šventės.
Neatsitiktinai Santakos erdvė parinkta ir istorinėms popiežiaus mišioms paskutiniesiems Europos pagonims. Čia, Kauno pilies ir vienų seniausių Lietuvos bažnyčių fone, bet kuris objektas ar veiksmas įgauna sakralumo. Iš Lenkijos kilęs Jonas Paulius II (tikrasis vardas Karol Józef Wojtyła) ko gero buvo labiausiai „lietuviškas” iš visų kada nors buvusių popiežių, o jo indėlis į Lietuvos išsivadavimą ir Lietuvos bažnyčios sugrąžinimą į tarptautinę erdvę yra neabejotinai ženklus. Matyt panašiai mąstė ir Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, sumanęs pastatyti Šventam Tėvui paminklą Santakos parke, ant specialiai žymiosioms mišioms kadais supilto pylimo.
LENKŲ SKULPTORIUS ARCHTARYBOS RENTGENE
Anot arkivyskupo, lenkų skulptorius Č.Džvigajus pasirinktas dėl to, kad jau yra realizavęs daugiau nei 50 Švento Tėvo skulptūrų visame pasaulyje ir tarsi nebūta dėl ko blaškytis. Architektams, matyt, apskritai buvo numatytas viso labo erdvinių oficiantų vaidmuo, o į Kauno Architektūrinę urbanistinę tarybą projektas pateko tik dėl formalių „derinimo su visuomene“ priežasčių.
Archtaryba padiskutavo dėl vietos tinkamumo monumentui (nuomonės išsiskyrė), dėl popiežiaus įamžinimo būdo (nuomonės išsiskyrė), dėl skulptūros (nuomonės sutapo, kad postamentas baisus), dėl paminklo architekūros ir dermės su aplinka (nuomonės sutapo, kad nesėkmė akivaizdi). Pasiūlyta projektą pataisyti ir pristatyti ekspertams vėlei. Būta nedrąsių balsų, kad gal vistik kūrybinė konkurencija išeitų projektui į naudą, tačiau konjunktūrininkai liko nepajudinami: nėra laiko, o be to, jūsų konkursai nėra rezultatyvūs.
AR SANTAKA DIRBS TIK POPIEŽIUI ?
Gal ir nebereikėtų stebėtis, kad Lietuvoje, kur privatizuojama visa ir viskas, net ir popiežius tampa privatizuotu objektu, o su juo – ir pati Santaka.
Bet čia turbūt vertėtų stabtelėti. Ar tikrai Švento Tėvo apsilankymo pakanka, kad milžiniška Santakos erdvė būtų įdarbinta jo monumentui? Ar tikrai pagrindinė pagoniška tvirtovė šimtmečiais stabdžiusi kitų popiežių palaimintus ginkluotus krikštytojus yra taip nesunkiai paimama? O jeigu ne, tai gal vertėtų Santakos erdvę panagrinėti plačiau, ieškant jai paskirčių, prasmių ir darnos? Ir tam, mano galva, nebeturėtų pakakti vieno architektūrinio stalo.
Teisybę sakant, buvo užsiminta, kad prie paminklo ketina prisidėti savivaldybė. Greičiausiai – „tvarkant aplinką“. Žinoma, jeigu Kauno savivaldybė žinotų, kad „aplinkos tvarkymas“ prasideda nuo tos aplinkos sumanymo ir suprojektavimo, tuomet…. ji būtų ne Kauno, o turbūt Stokholmo savivaldybė. Galbūt, ji netgi pastebėtų, kad apleistas stadionas būsimo monumento papėdėje, atrodys gerokai kurioziškai ir jau dabar vertėtų paieškoti sprendimo.
NEMANDAGŪS NEATITIKIMAI
Nemanau, kad paminklas Jonui Pauliui II negali stovėti Santakoje ant istorinėms mišioms supilto pylimo. Istorinis įvykis ir jo ženklas sutampa. Nesutampa įvykio ir ženklo turinys. Nesutampa, deja, ir forma, ir jos darna su aplinka…
Kažkodėl šiandien turim tenkintis tiesmukai scenografiška monumento kompozicija, kuri savo didaktiška ašimi sugrąžina į pokarį, o bandymai įkyriai balta plokštuma dominuoti erdvėje, savotiškai asistuojant tamsiai bronzinei stovylai gamtinėje aplinkoje, sukuria tokią nemandagią konkurenciją grakštiems bažnyčių siluetams, kad atmetimo reakcija beveik neišvengiama. Šiandieninis projektas veikiau skirtas diktatoriui ėriuko kailyje, negu Jonui Pauliui II. Išorinis panašumas čia turbūt yra visiškai atsitiktinis…
KODĖL BAŽNYČIA NUSISUKO NUO SAVŲ MENININKŲ
Kodėl arkivyskupas nesurengė konkurso, kodėl nesuteikė galimybės mūsų skulptoriams ir architektams padirbėti, įamžinant įsimintinai demokratišką ir žmogišką popiežių bei sukuriant aukštos prabos erdvę Santakoje, lieka neatsakyta. Priežasčių greičiausiai yra ne viena, tačiau tai, jog dialogas tarp Bažnyčios ir kūrybinių bendruomenių yra menkas, akivaizdu. Neabejoju, kad ir pats Jonas Paulius II nebūtų patenkintas tokiu „tarnybiniu” metodu, kuriuo, realizuodama paminklą Šventajam Tėvui, pasuko Bažnyčia, šiaip jau nevengianti pašnekėti apie bendrumą, talkos dvasią, bendruomeniškumą, pagarbą artimajam ir aplinkai.
Ne bronza yra svarbiausia paminklų statyboje, o meilė įamžinamam objektui, bendruomenės sutarimas, dalyvavimas procese ir profesionalai su erdvine klausa. Tuos laikus, kai paminklai buvo nuleidžiami iš viršaus, norėtųsi tikėti, kad jau pergyvenome…
menotyrininkė
( 2010-11-26 )
LAIKAS. Šventasis Tėvas Jonas Paulius II – nepaprasta asmenybė, ir pagarbos jam niekad nebus per daug. Tačiau pagarbos formų gali būti įvairių. Šiuo metu, kai daugėja skurdo, kai pavargę ir nusivylę žmonės emigruoja iš Lietuvos, vargu ar brangus monumentas sutelks piliečius. Veikiau atvirkščiai – tik gilins susiskaldymą.
VIETA, kurioje numatomas paminklas, jau yra paženklinta solidžia atminimo lenta. Ji ženklina įvykį, su ta konkrečia vieta susijusį. Taigi, įvykiui kito ženklo nebereikia. Jeigu norima paminklo Jono Pauliaus asmeniui – tai jį galima statyti bet kurioje kitoje, labiau tinkamoje vietoje, kurią skulptūra „apvaldytų“ be papildomų aplinkos pertvarkymų. Neseniai vyko konkursas kun. Antano Mackevičiaus atminimo įamžinimui. Mackevičiaus atvaizdą norėta talpinti pačiose reprezentaciškiausiose miesto vietose – priešais Rotušę, šalia Arkikatedros ir pan. Tai ar Popiežius mažiau reikšmingas…?
KŪRINYS. Lenkų skulptorius, kaip matyti iš jo darbų internete, puikiai įvaldęs paminklų tiražavimo meną. Ir Pilsudskį Krokuvoje įamžino, ta pačia realistine-heroine maniera. Sovietmečiu tokius menininkus vadinome konjunktūriniais. Formaliai tvarkingas, tačiau tuščiaviduris darbas. Šiuo projektu pagarbos Jonui Pauliui II tikrai nepadidinsime…
Vilmantas Rutkauskas
( 2010-11-22 )
Okupacinė krikščionybė savo importinės kultūros balvoną nori padaryti paveldu. Kviečiu burtis protesto akcijai. Vilmantas 8-696 5O838
kauniete
( 2010-11-15 )
Be prasmes Baltu kovos, Semitu kulturoje klupome ,slavai materialiai ir dvasiskai baigia okupuoti Baltiskas gentis.
Skaitytoja
( 2010-11-15 )
išoriškai išties panašus, tačiau žiūrint į jį kažkodėl norisi susigaužti…
Vilmantas Rutkauskas
( 2010-11-12 )
Raginčiau burtis pasipriešinti. Okupantų koloborantai nori galutinai sukrikščioninti Lietuvą. 8 696 5O838
GERAS
( 2010-11-12 )
Man tai atrodo, kad be reikalo cia visi karsciuoja. Tegu buna tas paminklas. Neeiline asmenybe ir neeilinis buvo ivykis. Pirmas popiezius atvaziavo i Lietuva! Visas miestas buvo pasijunges tam. maciau tuos milijonus zmoniu, kurie suvaziavo i misias. Kodel negali buti?
Aplinka reikia protingai praspresti, cia kitas reikalas. Dabar tos nesamoningos sienos tai visai rysio be. Gal tiesiog architektus reikia pakeisti ir viskas?
Darius
( 2010-11-11 )
eilinė mero beprotybė ir bažnyčios reikalvimų/sprendimų primetimas miestiečiams
Jolanta
( 2010-11-11 )
Manau, kad Kaunui tikrai tokios skulptūros nereikia – argi neturim tikrai svarbių asmenybių bei istorinių datų be popiežiaus? Geriau pastatytų paminklą Žalgirio 600 m. jubiliejui, būtų tikrai prasmingiau. O popiežiaus vizitui atminti užtenka ir atminimo lentos – nėra Lietuvai tai joks reikšmingas faktas
...
( 2010-11-10 )
bijau, kad kaip visada nieko dėti tarnautojai turės derinti „iš viršaus primestą “ projektą, o gyventojai bus mulkinami, jog „visuomenė“ buvo supažindinta ir pritarė,…nors akivaizdu, jog šis projektas paskubomis, be didelio noro tebuvo parodytas KAUET posėdyje. Skulptūra aiškiai atsiduoda „naftalinu“, o Santakos erdvė- akivaizdžiai per didelė ir neaprėpiama tokiam (regis turėtų būti) sumanymui.
bra
( 2010-11-08 )
Man tai visai nieko tas paminklas. Aisku, su tom baltom sienom kazkas negerai. Gal ten bus kazkoks namas ar tik siaip siena?
Labai nepatenkintas
( 2010-11-07 )
Nesutinku su pavadinimu. Daugelį dalykų matau kitaip nei Karalius, nors sutinku su straipsniu iš esmės. Ogi pavadinimo atveju: „išorinio panašumo“ nėra, nes kaip ir straipsnyje pastebėta – klaikų postamentą (aids ar atominio karo suniokotą žemės rutulį) puošia valdinga pokarinio tipo tirono figūra, anatominis luošys.
Dar labiau netenkina „vidinis panašumas“ kuris yra. Tai vietinių „šilainių ir elektrėnų architektų“ projektuota pramoninė aplinka renesanso miesto priešakyje (o kokia netikėtai nemaloni Santakos semantika). Taip, toks mūsų vidus, Kauną politiškai administraciniai bei kultūriškai valdančiųjų veidas: institucionalizuota neapykanta harmonijai, sėkmingai tarpukarį peršokusio Postvingiųjono mentalitetas ir straipsnyje minėtas konjuktūrizmas. Belieka pridurti biudžeto (sudaryto iš pensininkų ir kitų runkelių įnašų) lėšų grobstymo kvapelį.