Šiandien pradedami rašytojo Petro Cvirkos paminklo Vilniuje nukėlimo darbai. Daug šaršalo visuomenėje kėlusio sovietinės propagandos simboliu dažnai įvardinamo paminklo erdvę numatyta apželdinti ir pritaikyti miestiečių poilsiui. PAMINKLO NUKĖLIMO DARBAI TRUKS 3 DIENAS Įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą,
Senosiose Marijampolės kapinėse neseniai baigtas restauruoti žinomoms krašto asmenybėms tarpukariu ateitininkų 1930 metais pastatytas paminklas. Šis paminklas – svarbus Marijampolės ir visos Lietuvos istorijos simbolis. Kaip praneša LR Kultūros paveldo departamentas (KPD), itin blogos būklės paminklą restauruoti
Vilniaus miesto savivaldybės Taryba šiandien priėmė rezoliuciją, kuria pritarė, kad Petro Cvirkos paminklas turi būti nukeltas ir teisės aktų nustatyta tvarka perduotas Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn. Savo ruožtu savivaldybės Administracija parengs planą dėl skvero laikinosios vizijos ir
Visuomenėje jau kuris laikas keliamas paminklo rašytojui Petrui Cvirkai sostinėje klausimas: kaip jį traktuoti, saugoti ar ne, naikinti kultūros paveldo objekto statusą, ar palikti. Kritika paminklui, jog jis esą nepelnytai įtrauktas į Kultūros vertybių registrą kyla iš
Paminklinio objekto Lietuvos gyventojams, gelbėjusiems žydus nacių okupacijos metais, skulptūrinės-architektūrinės idėjos sukūrimo ir įgyvendinimo konkursas liko 1-osios vietos laimėtojo. Jo iniciatoriams – Vilniaus miesto savivaldybei ir Kultūros ministerijai – vertinimo komisija pasiūlė skelbti pakartotinį konkursą. IŠ 14
Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais Vilniaus savivaldybė paskelbė atvirą tarptautinį konkursą sukurti paminklinį objektą Lietuvos žydų gelbėtojams nuo nacių. Konkursas sulaukė 14-os architektūrinių-skulptūrinių idėjų. VERTINS TARPTAUTINĖ KOMISIJA Konkurso dalyviai siūlo kompozicijas viešajai erdvei šalia Onos Šimaitės gatvės,
Išrinktas Paminklo Antanui Smetonai ir jo prieigų įrengimo meninės-architektūrinės idėjos konkurso nugalėtojai. Laimėjusio projekto devizu „622522“ autoriai – Gediminas Antanas Sakalis, Kazys Venclovas, Indrė Rakauskaitė. Paminklo Antanui Smetonai sukūrimo ir jo prieigų prie pastato Gedimino pr. 13,
Šiaulių miesto savivaldybė paskelbė antrąjį paminklo „Tautos Laisvė“ idėjos konkursą. Paminklas numatytas baigiamoje rekonstruoti Prisikėlimo aikštėje. Konkursas rengiamas viešųjų pirkimų būdu. PIRMASIS KONKURSAS REZULTATO NEATNEŠĖ Pernai skelbtas konkursas paminklo idėjai norimo rezultato neatnešė – visi pateikti pasiūlymai
PILOTAS.LT anksčiau skelbė apie Paminklinio objekto Lietuvos gyventojams, gelbėjusiems žydus nacių okupacijos metais, skulptūrinės-architektūrinės idėjos projekto atvirą konkursą. Ką tik nuspręsta konkursą pratęsti mėnesiui – iki lapkričio 17 dienos 15 val.. Vilniaus miesto savivaldybės ir Kultūros ministerijos
Paminklo prezidentui Antanui Smetonai Vilniuje meninės-architektūrinės idėjos konkurse varžosi 7 projektai. Konkursui iš viso yra pateiktos 9 idėjos, tačiau 2 iš jų vertinamos nebus. Kaip praneša Lietuvos architektų sąjunga (LAS), paminklo Antanui Smetonai sukūrimo ir jo prieigų
Paskelbtas paminklinio objekto Lietuvos gyventojams, gelbėjusiems žydus nacių okupacijos metais, skulptūrinės-architektūrinės idėjos projekto atviras konkursas. Konkursas rengiamas viešųjų pirkimų keliu. Vilniaus miesto savivaldybės ir Kultūros ministerijos projekto tikslas ir uždaviniai – vadovaujantis istorinio teisingumo principais pagerbti, įamžinti ir
Nacių okupuotoje Lietuvoje daugelis Lietuvos gyventojų neliko pasyviais stebėtojais ir įsitraukė į savo bendrapiliečių žydų gelbėjimą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija rengia atvirą paminklinio objekto šiems pasaulio teisuoliams konkursą. Terminas pastabų konkurso sąlygoms ir pasiūlymams teikti – birželio
Kultūros paveldo departamento Panevėžio skyrius neseniai pritarė projektui, pagal kurį Ramygalos miesto centre iškils paminklas, skirtas partizanui Bronislovui Liesiui-Nakčiai atminti. Paminklui parinkta vieta istorinėje miesto dalyje – Laisvės aikštėje. Panevėžio rajono Ramygalos miesto centre statomas tipinis skulptoriaus
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija rengia atvirą anonimišką konkursą paminklo ir antkapio Adolfui Ramanauskui-Vanagui skulptūrinei-architektūrinei idėjai sukurti ir įgyvendinti. Paminklas ir antkapis Lietuvos valstybės vadovui iškils Vilniaus Antakalnio kapinėse, kur partizanų vadas pernai buvo iškilmingai palaidotas. Paskutinė idėjų
Kaune, Vytauto Didžiojo (Švč.Mergelės Marijos Dangun Ėmimo) bažnyčios šventoriuje atidengtas paminklas vienai ryškiausių XX amžiaus Lietuvos asmenybių. Gedimino Piekuro bronzinė skulptūra, vaizduojanti kunigą, trumpam prisėdusį ant suoliuko šiaurinio bažnyčios fasado pavėsyje, puikiai įkomponuota šventoriuje (architektas Algirdas Rasimavičius).
Apie Lietuvos laisvės įamžinimą seniai galvojantys Šiauliai ką tik paskelbė paminklo „Tautos laisvei“ idėjų atvirą anonimini konkursą. Projekto tikslas – miesto centro urbanistinės struktūros pagrindinės erdvės urbanistinis ir architektūrinis išbaigtumas, reabilituojant miesto istorinę raidą. Konkurso prizinis fondas
Šiauliai netrukus skelbs paminklo Tautos laisvei Prisikėlimo aikštėje idėjų konkursą. Parengiamieji konkurso renginiai ir diskusijos prasideda. Jau šiandien, antradienį šiauliečių laukia susitikimas–diskusija „Tautos laisvė ir reikšmė“, kur su daktaru Dainiumi Razausku ir menotyrininku Virginijumi Kinčinaičiu bus diskutuojami
Šiaulių miesto savivaldybė pagaliau pradėjo įgyvendinti ilgai puoselėjamą paminklo Tautos laisvei idėją. Šia proga rytoj Saulės mieste rengiamas susitikimas-diskusija su dr. Dainiumi Razausku ir menotyrininku Virginijumi Kinčinaičiu, kurie panagrinės tautos laivės ir reikšmės bei laisvės įamžinimo temą.
Sostinėje Valstybės atkūrimo 100-mečio renginių programą pradėjo Tado Kosciuškos gatvės skvere, prie Neries atidengtas paminklas didiesiems tautiškumo skatintojams – broliams Petrui, Jonui ir Antanui Vileišiams. 3 m aukščio paminklą iš bronzos, vaizduojantį už stalo sėdinčius brolius sukūrė
Londono universiteto Birkbeko koledžo lektorė Katarzyna Murawska-Muthesius skaitys paskaitą Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje. Bus pasakojama apie Oskaro Hanseno „Atviros formos“ koncepciją ir Auschwitzo paminklo konkurso istoriją. Vasario 2 dieną (penktadienį) 17.30 val. Nacionalinėje dailės galerijos (Konstitucijos pr.
Minint 500-tąsias Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto mirties metines, 1930-aisiais Veliuonoje iškilo paminklas Vytautui Didžiajam. Restauratorius Kęstutis Norkūnas neseniai baigė restauruoti šį skulptoriaus Apolinaro Šimkūno tuometinį kūrinį. 1930-ieji Lietuvoje buvo paskelbti Vytauto Didžiojo metais. Lietuvai pagražinti draugijos Veliuonos
Užaugusi ant tekstilinių „pamatų“, Kauno bienalė tolsta nuo savo šaknies – laki tarpdiscipliniškumo erdvė šiemet imasi kontraversiškos paminklo ir įpaminklinimo temos. Bienalės atidarymo savaitgalį tyrėjai ir menininkai diskutuos, kokios gali būti šiuolaikinių paminklų turiniai ir formos? Kaip
Kauno bienalė – vienas didžiausių meno renginių šalyje, antrajame šalies mieste vykstanti jau daugiau nei 20 metų. Šį rudenį menininkus iš įvairių šalių sukviesiantis 11-asis jos renginys skirtas paminklo problematikai. Jis kels bei bandys atsakyti į klausimus
Alytaus savivaldybė nuo pavasario vykdo paminklo Dainavos apygardos partizanams 1944 –1953 m. konkursą. Pastarąjį paminklą planuojama statyti I Alytaus aikštėje. Norintys dalyvauti konkurse, dar turi laiko – paminklo idėjas galima pateikti iki rugsėjo 21 dienos. Pagrindinis Alytaus
Kaune ir toliau smarkauja populizmo vėjai. Nors plačioji visuomenė bei architektų bendruomenė čia kone saugoma nuo informacijos apie rengiamus didžiuosius projektus pertekliaus, miestiečių nevengiama įtraukti į įvairias vardų ir pavadinimų rinkimo, skulptūrinių akcentų siūlymo ar vietų skulptūroms
Vilniaus savivaldybė neseniai paskelbė ilgai lauktą konkursą sukurti ir pastatyti paminklą Jonui Basanavičiui aikštėje prie Nacionalinės filharmonijos. Atvirame konkurse ji pakvietė dalyvauti kūrėjų (architektų, skulptorių) komandas, įmones ar apsijungusias jų grupes. Konkursinius darbus vertins mišri įvairių sričių
Vilnius, atrodo, pagaliau galutinai apsisprendė ir nutraukė užsitęsusias diskusijas dėl paminklo dr. Jonui Basanavičiaus vietos. Sostinės Tarybos sprendimu, šis paminklas Vilniuje bus pastatytas naujai formuojamoje aikštėje prie Nacionalinės filharmonijos. Paminklo architektūrinio ir plastinio sprendinio žadama ieškoti pasitelkus
Kaip jau rašė PILOTAS.LT, 2017-aisiais minėsime lietuvių tautos patriarcho daktaro Jono Basanavičiaus mirties 90-metį, o dar po metų – Lietuvos valstybingumo, kuris be Jono Basanavičiaus yra neįsivaizduojamas, šimtmetį. Tačiau Vilnius iki šiol nenusprendė kur patriarcho paminklas turėtų
2017-aisiais minėsime lietuvių tautos patriarcho daktaro Jono Basanavičiaus mirties 90-metį, o dar po metų – Lietuvos valstybingumo, kuris be patriarcho Jono Basanavičiaus yra neįsivaizduojamas, šimtmetį. Kultūros ministerijoje neseniai vykusiame posėdyje buvo sprendžiamas J.Basanavičiaus paminklo statybos vietos klausimas.
Dailininkas Vytenis Jakas Kauno menininkų namuose inicijuoja diskusiją apie Vytauto Didžiojo paminklą. Bus aptartos jo kūrimo ir pastatymo aplinkybės bei išdėstyti istoriniai faktai. Vis dėlto siūloma pažvelgti į Vytauto paminklą ne tik iš istorinės, bet ir iš
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001