vilei_170300_e01_xxx

KAUNO POPULIZMO VĖJAI: Skulptūriškas demokratijos žaislas visuomenei

Kaune ir toliau smarkauja populizmo vėjai. Nors plačioji visuomenė bei architektų bendruomenė čia kone saugoma nuo informacijos apie rengiamus didžiuosius projektus pertekliaus, miestiečių nevengiama įtraukti į įvairias vardų ir pavadinimų rinkimo, skulptūrinių akcentų siūlymo ar vietų skulptūroms parinkimo akcijas. Ką tik miestiečiai vėl pakviesti šiek tiek pažaisti demokratiją – išrinkti vietą Jono Vileišio paminklui.
PAMINKLĄ KAUNUI DOVANOJA IŠEIVIAI
Kaip skelbia Kauno savivaldybė, išeivijoje gyvenantys kauniečiai nusprendė miestui padovanoti ilgamečio Laikinosios sostinės burmistro Jono Vileišio (1872-1942) paminklą. „100-osioms Lietuvos Nepriklausomybės metinėms ne tik mūsų giminė, bet ir Joną Vileišį pažinoję Kauno patriotai, gyvenantys JAV, iškėlė idėją pagerbti jo atminimą nors kukliu paminklu tame mieste, dėl kurio Tėvelis darė viską, kad jis prilygtų kitiems Europos miestams“, – savo laiške teigia 97 metų burmistro J.Vileišio jauniausioji dukra Rita Vileišytė-Bagdonienė. Jie visi nori padaryti dovaną gimtajam miestui jubiliejinių metu proga, ir jie skaito brolius Vileišius kaip tautos didvyrius, o Joną Vileišį kaip Kauno patriarchą“, – jai antrina išeivių susivienijimo atstovas Arūnas Paliulis.
Skulptoriaus Kęstučio Balčiūno sukurta klasikinė bronzinė skulptūra J.Vileišį vaizduoja tiksliai atkurtais veido bruožais, to laikmečio drabužiais ir net autentišku odiniu portfeliu. Čia reikėtų paminėti, jog paminklo skulptorius K.Balčiūnas iki šiol geriausiai žinomas prezidento Algirdo Brazausko antkapinio paminklo skulptūra, kuri vertinama gana prieštaringai. Jo naujasis kūrinys atliktas panašia realistine maniera kaip, pavyzdžiui, Londono Parlamento aikštėje pastatyta garsaus Didžiosios Britanijos vadovo Vinstono Čerčilio (Winston Leonard Spencer Churchill) skulptūra (skulptorius I.Roberts-Jones). Kalbant iš profesionaliosios pusės, abiejų skulptūrų panašumai tuo ir baigiasi. Ypač kalbant apie skulptūrų komponavimą erdvėje, įvietinimą, semantinį pagrįstumą ir pan.
SIŪLOMOS  VIETOS – NEĮTIKINA
Išeivių ir J.Vileišio palikuonių noras įamžinti garsiojo Kauno burmistro atminimą suprantamas. Suvokti galima gal ir jų norą paminklą pastatyti svarbioje miesto vietoje. Žymiai daugiau abejonių kelią pigaus populizmo besivaikančios Kauno valdžios pozicija. Pastaroji ką tik paskelbė, jog surasti geriausią vietą šiam paminklui turėtų patys kauniečiai. Pasirinkti jiems siūloma iš 3 skirtingų, tačiau vienodai svarbių, vietų: Rotušės aikštės, Laisvės alėjos ties Centriniu paštu ir Nepriklausomybės aikštės prie soboro. Kas parinko šias vietas nepranešama.
Kauno savivaldybės pateikiami vietas pagrindžiantys argumentai gana abstraktūs, ko gero, tinkantys ir kitoms iškilioms Kauno asmenybėms. Susidaro įspūdis, jog vietos parinktos kone atsitiktinai, tiesiog bedant pirštu į 3 svarbias Kauno viešąsias erdves ir taip užsidirbant dar vieną populistinį pliusiuką. Juk Kauno Senamiestis – su tarpukariu sietinas bene mažiausiai. Neįtikina ir argumentas, jog Rotušės aikštėje buvo paties J.Vileišio kabinetas – čia buvo kabinetai daugybės Kauno vadovų, kurie su senąja Kauno dalimi yra susiję žymiai labiau. Laikinosios sostinės burmistras pirmiausia asocijuojasi su didžiule Laikinosios sostinės urbanistine ir infrastruktūrine plėtra, jos didžiuliu architektūriniu progresu. Centrinio pašto rūmų (arch. F.Vizbaras, 1932 m.) kaimynystė dar galėtų būti svarstoma, tačiau reikia nepamiršti, jog Laisvės alėja buvo suplanuota ir užstatinėjama dar carinės Rusijos laikais. Ką norima pasakyti paminklą siūlant statyti prie bene ryškiausio carinės Rusijos ženklo Kauno centre – Įgulos bažnyčios (soboro) – lieka neaišku. Skulptūros „ėjimas link Žaliakalnio šlaitų“ čia būtų kone visiškai neperskaitomas.
PROPAGUOJAMA YDINGA PRAKTIKA
Reikia pažymėti, jog balsuojantys gali pasiūlyti ir savo vietą. tačiau tuomet neaišku kaip už ją galėtų balsuoti kiti. O jeigu iš naujai siūlomų vietų būtų atrenkamos papildomos, tai kas šią atranką darytų. Taip pat nėra visiškai aišku ar visuomenės sprendimas bus galutinis ir neginčijamas, ar tik patariamasis. Kitaip tariant, ar bus laikomasi šios idėjos tęstinumo, jei ji, pavyzdžiui, neatitiks organizatorių lūkesčių. Beje, balsavimo laikas itin trumpas – vos iki kovo 25 dienos.
„Pagal visame pasaulyje priimtą tradiciją patys iškiliausi valstybės veikėjai yra įamžinami paminklo-monumento forma. Aukščiausi J.Vileišio nuopelnai Kauno miestui ir Lietuvos valstybei yra neabejotini“, – savivaldybės išplatintame pranešime dėsto Kauno mero pavaduotojas Simonas Kairys. Skelbiama, jog bronzinis pirmojo Kauno burmistro paminklas bus pastatytas dar šiemet…
J.Vileišio nuopelnai Kaunui ir Lietuvos valstybei neabejotini. Įamžinti jo atminimą skulptūra – galima ar net – reikia. Vis dėlto Kauno valdžios sumanymą paminklo likimą atiduoti miestiečiams galima vertinti nebent kaip grynai populistinį veiksmą bei tam tikrą demokratijos imitaciją. Bene labiausiai glumina pasirinkta ydinga paminklo atsiradimo mieste praktika, kai dovanojamas jau sukurtas paminklas priimamas net viešai neapsvarstytas. Juk naujos skulptūros atsiradimas svarbiausiose miesto vietose – itin atsakingas socialinis ir kultūrinis veiksmas. Na, o jei siūlomos skulptūros meninė kokybė bei jai siūlomos vietos buvo profesionaliai buvo vertinamos, logiška būtų paviešinti vertintojų bei vietų rinkėjų pavardes. Miestas juk turi žinoti savo didvyrius.
GALI ATRODYTI KOMIŠKAI
Kritiškai vertintinas jau pats siūlomo paminklo universalumas. Jis smarkiai kertasi su šiuolaikine praktika kuo labiau „įvietinti“ meninius objektus. Jau iš savivaldybės pateiktų skulptūros vizualizacijų matyti, jog siūlomose vietose realistinė 2,4 m aukščio bronzinė J.Vileišio skulptūra gali atrodyti gana komiškai. Sunku būtų patikėti, jog šio įspūdžio galėtų siekti skulptūros autoriai ir iniciatoriai.
Pratęsiant paralelę su minėta V.Čerčilio skulptūra Londone, nepaisant realistinės atlikimo manieros, pastaroji yra užkelta ant žmogaus ūgį gerokai viršijančio postamento, kuris išsprendžia mastelio problemas erdvėje bei kūriniui suteikia daugiau monumentalumo. Nelieka erdvės plėtotis komiškam santykiui tarp erdvės ir skulptūros bei tarp stebėtojo (praeivio, žiūrovo) ir skulptūros.  Beje, pati skulptūros vieta yra tiesiogiai susijusi su pačiu V.Čerčiliu. Kalbama, jog iškilusis britų politikas net savo ranka yra pažymėjęs jai vietą…
Beje, abejonės dėl skulptūros įsikomponavimo neturėtų stebinti. Pastarojo meto asmenybių įamžinimo konkursai (J.Basanavičiaus, S.Povilaičio ir kt.) rodo, jog surasti tinkamą skulptūrinį sprendinį sunku net jį taikant tam tikrai konkrečiai vietai.
Reikia pažymėti, jog paminklo pastatymo problemos galimai neliktų, jei jau turimai skulptūrai butų pasirinkta ne tokia svarbi ir ne tokia didelė Kauno erdvė. Gal – artimiau susijusi su paties J.Vileišio gyvenimu, sprendimais. Ieškant vietos reikėtų apsvarstyti grynai „tarpukarinius“ miesto kampelius – Žaliakalnį, V.Putvinskio gatvę, Kauko laiptus ar pan.
URBANISTINIAI PROJEKTAI – SLEPIAMI
Panašiu populizmo keliu mero Visvaldo Matijošaičio komanda neseniai nubėgo miestiečiams leidusi išrinkti planuojamojo Kauno koncertų centro vardą. Gal tai ir nebuvo blogas sumanymas. Žymiai blogiau, jog  miesto gyvenimui itin svarbūs urbanistiniai-architektūriniai projektai ir toliau ištikimai lieka viešojo gyvenimo šešėlyje. Iki šiol visuomenei viešai nebuvo pristatyti didžiulio verslo centro „Magnum“ (arch. T.Kuleša, G.Čepurna) griaunamo viešbučio „Respublika“ vietoje ar buvusio „Pramprojekto“ rekonstrukcijos (arch. R.Giedraitis ?) su Vienybės aikštės sutvarkymu projektai. Miestiečiai priversti tenkintis savivaldybės saikingai dozuojamu piaru bei paties mero šeimininkiška retorika, jog esą „viskas bus gerai“. Atėjus naujai valdžiai, sustabdyti ir  Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdžiai. O šiai  svarstyti pastaruoju metu tikrai buvo ką – tiek S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijos (arch. „Kauno planas“, T.Kuleša ? ir kt.), tiek ką tik it Pilypas ir kanapių išlindusių Krepšinio namų  Kauno senamiestyje (arch. G.Natkevičius) projektams aiškiai trūksta blaivesnio požiūrio iš šalies. Statybų kranai vis  aukščiau kelia galvas ne vien miesto centre (verslo centras „Arka“ ir kt.) ir net Senamiestyje (statybos Nemuno g., M.Valančiaus g., Kurpių g. ir kt.), tačiau tokio urbanistinio atvirumo principų ignoravimo mieste, atrodo, nebuvo net ir skandalingojo mero Vytauto Šustausko laikais.
Nepaisant miesto viešųjų ryšių skyriaus pastangų vis ryškiau matyti, jog Kaune demokratija žaidžiama vien dėl akių. Vienas to  pavyzdžių –  ir ką tik paskelbtas J.Vileišio paminklo konkursas.

J.Vileišio skulptūra Rotušės aikštėje, pav.: Kauno savivaldybė

J.Vileišio skulptūra Rotušės aikštėje, pav.: Kauno savivaldybė

J.Vileišio skulptūra Laisvės alėjoje, pav.: Kauno savivaldybė

J.Vileišio skulptūra Laisvės alėjoje, pav.: Kauno savivaldybė

J.Vileišio skulptūra Nepriklausomybės aikštėje, pav.: Kauno savivaldybė

J.Vileišio skulptūra Nepriklausomybės aikštėje, pav.: Kauno savivaldybė

Realistinė Vinstono Čerčilio skulptūra Londone (skulptorius I.Roberts-Jonesas) pastatyta ant aukšto postamento. Foto: ©PILOTAS.LT

Realistinė Vinstono Čerčilio skulptūra Londone (skulptorius I.Roberts-Jonesas) užkelta ant aukšto postamento. Foto: ©PILOTAS.LT

Komentarai

  1. Ką pagerino VAUET posėdžiai ? Ką jie galėjo pagerinti ir kada ?Apie situaciją Vilniuje aplamai geriau patylėti. Šiandien čia betonas liejamas bet kokioje dar neužlietoje vietoje. Apie architektūrą čia aplamai niekas nekalba ir nediskutuoja. Iš visų pusių girdėti tik : „Davaj, davaj“…

  2. O ką pagerino VAUET posėdžiai, p.Užkalni? Juk hiltono , Maskvos namų ir to kreivo daikto priešais grožis , manau,bus irgi neeilinis?

  3. Nesuprantu, ko nori autoriai – ar kad architektūrinius pastatų kontūrus nubraižytu profesionalūs, atestuoti architektai Natkevičius, Kuleša?, Adomaitis?, Miliūkštis ir kt., ar kad tą darytų Savivaldybės valdininkai ? Ar nuo to, kad „posėdžiavo“ KAUET architektūros kokybė Kaune buvo pakylusi į aukštesnį lygį nei dabar ? Nė per nago juodimą ! Juk ne šiandien atsirado „Bokštas“ Kanto g. su klaikiu stikliniu anstatu, stiklinis Laimutės ir Birutės gyvenamasis namas Laisvės al., „Kauno kebabas“ Vaižganto g., ruda Akropolio siena, prekybcentriai „Savas“, „Molas“ ir kiti pnš. Kauno „vietoženkliai“. Man atrodo, kad autoriai tiesiog užsiima destrukcija ir atstovauja vienai politinei partijai, kuriai kauniečiai du kartus pasakė „Užteks, jūs dirbti nemokat“.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Albertas Domereckas

SKULPTŪRA, TAPYBA, GRAFIKA: Architekto Alberto Domerecko paroda Vilniuje

2021 spalio 14Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje atidaroma Alberto Domerecko paroda. 1941 metais gimęs architektas pastaruoju metu yra įnykęs kurti medžio skulptūrą, dekoratyvinę grafiką ir tapybą. Doc. Alberto Domerecko paroda „Skulptūra,

Daina

GIMĘS SKRAIDYTI: Skulptūros mago E.Frėjaus darbų paroda tarpukarinėje „Dainoje“

2021 spalio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Edmundo Frėjaus atminimui skirtų renginių ciklas keliauja per Lietuvą. 2-oji šio metalo skulptūros mago darbų paroda „Gimęs skraidyti“ duris atvers šokio festivalio „Aura“ į Kauno

Juozas Zikaras

JUOZUI ZIKARUI – 140 METŲ: Panevėžio viešbutis pasidabino kūrinių reprodukcijomis

2021 rugsėjo 21Be komentarųPILOTAS.LT

Šiemet minimos 140-osios Juozo Zikaro gimimo metinės. Įprasminant šią progą, „Nevėžio“ viešbučio Panevėžyje fasadas pasidabino svarbiausiomis garsiojo lietuvių skulptoriaus darbų reprodukcijomis. 2021-aisiais, Juozo Zikaro metais

Danas Aleksa

ĮVYKIO VIETA: 4 skulptorių grupinė paroda galerijoje „Arka“

2021 rugsėjo 17Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien galerijoje „Arka“ atidaroma 4 skulptorių – Andriaus Ermino, Nerijaus Ermino, Rimanto Milkinto ir Dano Aleksos – grupinė paroda „Įvykio vieta“. Kiekvieno autoriaus kūryba parodą

Petro Cvirkos paminklas

VILNIUS APSISPRENDĖ: Nutarta nukelti aistras kėlusį P.Cvirkos paminklą

2021 rugsėjo 15Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus miesto savivaldybės Taryba šiandien priėmė rezoliuciją, kuria pritarė, kad Petro Cvirkos paminklas turi būti nukeltas ir teisės aktų nustatyta tvarka perduotas Lietuvos Respublikos valstybės

Vytautas Tallat-Kelpša

SKULPTŪRA IR TAPYBA: Panevėžyje – V.Tallat-Kelpšos personalinė retrospektyvinė paroda

2021 rugsėjo 8Be komentarųPILOTAS.LT

Panevėžio miesto dailės galerijoje atidaryta Vytauto Tallat-Kelpšos personalinė retrospektyvinė skulptūros ir tapybos paroda, skirta menininko 65-mečiui. Labiau žinomas kaip didelės apimties skulptūrų autorius, V.Tallat-Kelpša daugiau

Veliuonos madona

VELIUONOS MADONA SUGRĮŽO: Gotikinę skulptūrą nukopijavo 3D būdu

2021 rugsėjo 1Be komentarųPILOTAS.LT

Į Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią sugrįžo Veliuonos madona. Tai originalios XVI a skulptūros kopija, nuskenuota 3D būdu. Veliuonos madona – viena

Danas Aleksa

SKULPTORIAUS KŪNAS: Menininko D.Aleksos personalinė paroda galerijoje (AV17)

2021 rugpjūčio 30Be komentarųPILOTAS.LT

Galerija (AV17) pakvietė į tarpdisciplininio menininko Dano Aleksos personalinės parodos „Skulptoriaus kūnas“ atidarymą bei performansą. Objektu čia žada tapti pats skulptūros kūrimo procesas. Rugsėjo 3

Edmundas Frėjus

SUGRĮŽTANTYS PAUKŠČIAI: Edmundo Frėjaus skulptūrų ir piešinių paroda Klaipėdoje

2021 rugpjūčio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Uostamiestyje duris atveria Edmundo Frėjaus (1949–2009) skulptūrų ir piešinių paroda „Sugrįžtantys paukščiai“. Šia paroda pradedamas autoriaus atminimui skirtų meno renginių ciklas, keliausiantis per visą Lietuvą

Mindaugas Navakas

KAMBARIUOSE IR LAUKE: Mindaugo Navako skulptūros paroda

2021 rugpjūčio 171 KomentarasPILOTAS.LT

Priešais akliną, tinkuotą plytų sieną prie Radvilų rūmų Vilniuje pastatyta nauja skulptūra – savaitgalį čia atidarytos Mindaugo Navako darbų parodos „Kambariuose ir lauke“ dalis. Skulptorius

Juozas Kėdainis

NUKELS SKULPTŪRĄ: Druskininkai restauruos Juozo Kėdainio „Poilsį“

2021 liepos 19Be komentarųPILOTAS.LT

Druskininkų savivaldybė planuoja nukelti Gydyklų parke esančią dekoratyvinę skulptūrą „Poilsis“. Pranešama, kad ši, žinomo sovietmečio skulptoriaus Juozo Kėdainio sukurta, skulptūra bus išvežta restauruoti. Beje, J.Kėdainis

gouba_bi_210700_tit_xxx

KULTŪRINIAI BIRŠTONO NARATYVAI: M.Gaubo skulptūra pagrindinėje aikštėje aktualizuoja klausimus

2021 liepos 123 KomentaraiAudrys Karalius

Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pastangos liberalizuoti miesto erdves, suteikiant joms daugiau naratyvumo, neliko be dėmesio. Iniciatyvos įdarbinant kultūrą viešose erdvėse imasi kurortinis Birštonas. # Čiulpti

Petras Cvirka

NEPATOGUS PAVELDAS: Vertinimo taryba spręs paminklo P.Cvirkai ateitį

2021 birželio 2Be komentarųPILOTAS.LT

Visuomenėje jau kuris laikas keliamas paminklo rašytojui Petrui Cvirkai sostinėje klausimas: kaip jį traktuoti, saugoti ar ne, naikinti kultūros paveldo objekto statusą, ar palikti. Kritika

Donatas Repeika

NYKSTANTI RIBA: Dviejų valandų trukmės Donato Repeikos paroda

2021 gegužės 18Be komentarųPILOTAS.LT

Žemaičių muziejuje „Alka“, Telšiuose tik dviems valandoms atidaroma pirmoji personalinė skulptoriaus Donato Repeikos paroda „Futliarai“. Gegužės 21 dieną 18 – 20 val. Žemaičių muziejaus „Alka“

encantado

DIEVIŠKOJI DIMENSIJA: Brazilai stato Kristaus Išganytojo statulą, didesnę nei Rio

2021 balandžio 26Be komentarųAudrys Karalius

Dieviškasis matmuo domina ir gundo žmoniją per amžių amžius. Vienas iš 7 pasaulio stebuklų – Rodoso kolosas nebeegzistuoja štai jau 2.247 metus, tačiau tapo amžinuoju

Dumplės, D.Aleksa

DABARTINIŲ NUOTAIKŲ ATSPINDYS: 10 skulptūrinių objektų Vilniaus Kūdrų parke

2021 balandžio 16Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus Kūdrų parke jau greitai bus galima pamatyti galerijos (AV17) organizuojamą parodą „Belaukiant“. 10 skulptūrų ir skulptūrinių objektų čia išeksponuos vieni žinomiausių Lietuvos menininkų. Nuo

N.Poškutė-Jukumienė

VILNIUS 2020: VIII tarptautinė emalio bienalė

2021 kovo 12Be komentarųPILOTAS.LT

Galerija „Meno Niša“ pakvietė į aštuntosios tarptautinės emalio bienalės „Vilnius 2020“ dalyvių parodą. Parodoje lankytojai galės pamatyti 30-ies menininkų emalio darbus – juvelyrikos, metalo ir

Nuotrauka Almanto Bružo

BALTIŠKOJI KULTŪRA: Nendrinių skulptūrų ekspozicijos Juodkrantėje konkursas

2021 kovo 9Be komentarųPILOTAS.LT

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kasmet organizuoja tarptautinius skulptorių simpoziumus, kuriuose Gintaro įlankoje, Juodkrantėje sukuriamos nendrinių skulptūrų ekspozicijos ant vandens. Šių metų skulptūrų konkurso dalyviai

Entropija

ENTROPIJA: L.Šiupšinsko ir G.Stašaitytės paroda galerijoje „Arka“

2021 kovo 1Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune gyvenantys ir kuriantys menininkai – skulptorius Lukas Šiupšinskas ir stiklo menininkė Gintarė Stašaitytė – bendradarbiaudami sukūrė skulptūrinių objektų kolekciją pavadinimu „Entropija“. Naujausių darbų ekspozicijoje

Algimantas Šlapikas

DANGŲ RAIŽYS CEPELINAI: Karmėlavos identitetą įtvirtins menu

2021 kovo 1Be komentarųArtūras Karka

Cepelinų sostine pravardžiuojamos Karmėlavos Kauno rajone identitetas nuo šiol bus įtvirtintas ir meninėmis priemonėmis. Taip ką tik nusprendė šiuos seniūnijos bendruomenė kartu su jai pateiktą

Konkursinis darbas „Gyvybės upė“ (autoriai VšĮ „Mūsų vėliavos“), 2-oji vieta.

NERADO LAIMĖTOJO: Siūloma skelbti naują paminklo žydų gelbėtojams konkursą

2021 vasario 182 KomentaraiPILOTAS.LT

Paminklinio objekto Lietuvos gyventojams, gelbėjusiems žydus nacių okupacijos metais, skulptūrinės-architektūrinės idėjos sukūrimo ir įgyvendinimo konkursas liko 1-osios vietos laimėtojo. Jo iniciatoriams – Vilniaus miesto savivaldybei

Paminklas žydų gelbėtojams

PAMINKLAS ŽYDŲ GELBĖTOJAMS: Pateikta 14 architektūrinių-skulptūrinių idėjų

2020 gruodžio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais Vilniaus savivaldybė paskelbė atvirą tarptautinį konkursą sukurti paminklinį objektą Lietuvos žydų gelbėtojams nuo nacių. Konkursas sulaukė 14-os architektūrinių-skulptūrinių idėjų. VERTINS

Giedraičių mūšis

GIEDRAIČIŲ MŪŠIO GARBEI: Svarbią nepriklausomybės pergalę primins naujas simbolis

2020 lapkričio 237 KomentaraiPILOTAS.LT

Lygiai prieš šimtą metų Musninkų-Širvintų-Giedraičių-Dubingių fronto ruože vyko atkaklios paskutiniosios Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių kovos. Lietuvos laisvę tuomet apgynusio Giedraičių mūšio 100-mečio proga jo vietoje

Parodos būvis fragmentas. Foto: galerija (AV17)

SKULPTŪROS LAUKE: 10 žinomų kūrėjų ekspozicija Panemunės pilies parke

2020 lapkričio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus dailės akademijos Panemunės pilies parke veikia grupinė šiuolaikinės skulptūros kūrėjų lauko paroda „Būvis“. Pristatomoje parodoje savo naujausius skulptūrinius objektus eksponuoja dešimt Lietuvoje puikiai žinomų

Rimantas Milkintas

1 MM TURI REIKŠMĖS: Rimanto Milkinto jubiliejinė paroda galerijoje (AV17)

2020 spalio 16Comments offPILOTAS.LT

Galerijoje (AV17) atidaroma skulptoriaus Rimanto Milkinto jubiliejinė paroda „1 mm turi reikšmės“. Parodos atidarymo metu taip pat bus pristatomas naujai išleistas ilgametės R.Milkinto kūrybos katalogas,