KAUNO POPULIZMO VĖJAI: Skulptūriškas demokratijos žaislas visuomenei

Kaune ir toliau smarkauja populizmo vėjai. Nors plačioji visuomenė bei architektų bendruomenė čia kone saugoma nuo informacijos apie rengiamus didžiuosius projektus pertekliaus, miestiečių nevengiama įtraukti į įvairias vardų ir pavadinimų rinkimo, skulptūrinių akcentų siūlymo ar vietų skulptūroms parinkimo akcijas. Ką tik miestiečiai vėl pakviesti šiek tiek pažaisti demokratiją – išrinkti vietą Jono Vileišio paminklui.
PAMINKLĄ KAUNUI DOVANOJA IŠEIVIAI
Kaip skelbia Kauno savivaldybė, išeivijoje gyvenantys kauniečiai nusprendė miestui padovanoti ilgamečio Laikinosios sostinės burmistro Jono Vileišio (1872-1942) paminklą. „100-osioms Lietuvos Nepriklausomybės metinėms ne tik mūsų giminė, bet ir Joną Vileišį pažinoję Kauno patriotai, gyvenantys JAV, iškėlė idėją pagerbti jo atminimą nors kukliu paminklu tame mieste, dėl kurio Tėvelis darė viską, kad jis prilygtų kitiems Europos miestams“, – savo laiške teigia 97 metų burmistro J.Vileišio jauniausioji dukra Rita Vileišytė-Bagdonienė. Jie visi nori padaryti dovaną gimtajam miestui jubiliejinių metu proga, ir jie skaito brolius Vileišius kaip tautos didvyrius, o Joną Vileišį kaip Kauno patriarchą“, – jai antrina išeivių susivienijimo atstovas Arūnas Paliulis.
Skulptoriaus Kęstučio Balčiūno sukurta klasikinė bronzinė skulptūra J.Vileišį vaizduoja tiksliai atkurtais veido bruožais, to laikmečio drabužiais ir net autentišku odiniu portfeliu. Čia reikėtų paminėti, jog paminklo skulptorius K.Balčiūnas iki šiol geriausiai žinomas prezidento Algirdo Brazausko antkapinio paminklo skulptūra, kuri vertinama gana prieštaringai. Jo naujasis kūrinys atliktas panašia realistine maniera kaip, pavyzdžiui, Londono Parlamento aikštėje pastatyta garsaus Didžiosios Britanijos vadovo Vinstono Čerčilio (Winston Leonard Spencer Churchill) skulptūra (skulptorius I.Roberts-Jones). Kalbant iš profesionaliosios pusės, abiejų skulptūrų panašumai tuo ir baigiasi. Ypač kalbant apie skulptūrų komponavimą erdvėje, įvietinimą, semantinį pagrįstumą ir pan.
SIŪLOMOS  VIETOS – NEĮTIKINA
Išeivių ir J.Vileišio palikuonių noras įamžinti garsiojo Kauno burmistro atminimą suprantamas. Suvokti galima gal ir jų norą paminklą pastatyti svarbioje miesto vietoje. Žymiai daugiau abejonių kelią pigaus populizmo besivaikančios Kauno valdžios pozicija. Pastaroji ką tik paskelbė, jog surasti geriausią vietą šiam paminklui turėtų patys kauniečiai. Pasirinkti jiems siūloma iš 3 skirtingų, tačiau vienodai svarbių, vietų: Rotušės aikštės, Laisvės alėjos ties Centriniu paštu ir Nepriklausomybės aikštės prie soboro. Kas parinko šias vietas nepranešama.
Kauno savivaldybės pateikiami vietas pagrindžiantys argumentai gana abstraktūs, ko gero, tinkantys ir kitoms iškilioms Kauno asmenybėms. Susidaro įspūdis, jog vietos parinktos kone atsitiktinai, tiesiog bedant pirštu į 3 svarbias Kauno viešąsias erdves ir taip užsidirbant dar vieną populistinį pliusiuką. Juk Kauno Senamiestis – su tarpukariu sietinas bene mažiausiai. Neįtikina ir argumentas, jog Rotušės aikštėje buvo paties J.Vileišio kabinetas – čia buvo kabinetai daugybės Kauno vadovų, kurie su senąja Kauno dalimi yra susiję žymiai labiau. Laikinosios sostinės burmistras pirmiausia asocijuojasi su didžiule Laikinosios sostinės urbanistine ir infrastruktūrine plėtra, jos didžiuliu architektūriniu progresu. Centrinio pašto rūmų (arch. F.Vizbaras, 1932 m.) kaimynystė dar galėtų būti svarstoma, tačiau reikia nepamiršti, jog Laisvės alėja buvo suplanuota ir užstatinėjama dar carinės Rusijos laikais. Ką norima pasakyti paminklą siūlant statyti prie bene ryškiausio carinės Rusijos ženklo Kauno centre – Įgulos bažnyčios (soboro) – lieka neaišku. Skulptūros „ėjimas link Žaliakalnio šlaitų“ čia būtų kone visiškai neperskaitomas.
PROPAGUOJAMA YDINGA PRAKTIKA
Reikia pažymėti, jog balsuojantys gali pasiūlyti ir savo vietą. tačiau tuomet neaišku kaip už ją galėtų balsuoti kiti. O jeigu iš naujai siūlomų vietų būtų atrenkamos papildomos, tai kas šią atranką darytų. Taip pat nėra visiškai aišku ar visuomenės sprendimas bus galutinis ir neginčijamas, ar tik patariamasis. Kitaip tariant, ar bus laikomasi šios idėjos tęstinumo, jei ji, pavyzdžiui, neatitiks organizatorių lūkesčių. Beje, balsavimo laikas itin trumpas – vos iki kovo 25 dienos.
„Pagal visame pasaulyje priimtą tradiciją patys iškiliausi valstybės veikėjai yra įamžinami paminklo-monumento forma. Aukščiausi J.Vileišio nuopelnai Kauno miestui ir Lietuvos valstybei yra neabejotini“, – savivaldybės išplatintame pranešime dėsto Kauno mero pavaduotojas Simonas Kairys. Skelbiama, jog bronzinis pirmojo Kauno burmistro paminklas bus pastatytas dar šiemet…
J.Vileišio nuopelnai Kaunui ir Lietuvos valstybei neabejotini. Įamžinti jo atminimą skulptūra – galima ar net – reikia. Vis dėlto Kauno valdžios sumanymą paminklo likimą atiduoti miestiečiams galima vertinti nebent kaip grynai populistinį veiksmą bei tam tikrą demokratijos imitaciją. Bene labiausiai glumina pasirinkta ydinga paminklo atsiradimo mieste praktika, kai dovanojamas jau sukurtas paminklas priimamas net viešai neapsvarstytas. Juk naujos skulptūros atsiradimas svarbiausiose miesto vietose – itin atsakingas socialinis ir kultūrinis veiksmas. Na, o jei siūlomos skulptūros meninė kokybė bei jai siūlomos vietos buvo profesionaliai buvo vertinamos, logiška būtų paviešinti vertintojų bei vietų rinkėjų pavardes. Miestas juk turi žinoti savo didvyrius.
GALI ATRODYTI KOMIŠKAI
Kritiškai vertintinas jau pats siūlomo paminklo universalumas. Jis smarkiai kertasi su šiuolaikine praktika kuo labiau „įvietinti“ meninius objektus. Jau iš savivaldybės pateiktų skulptūros vizualizacijų matyti, jog siūlomose vietose realistinė 2,4 m aukščio bronzinė J.Vileišio skulptūra gali atrodyti gana komiškai. Sunku būtų patikėti, jog šio įspūdžio galėtų siekti skulptūros autoriai ir iniciatoriai.
Pratęsiant paralelę su minėta V.Čerčilio skulptūra Londone, nepaisant realistinės atlikimo manieros, pastaroji yra užkelta ant žmogaus ūgį gerokai viršijančio postamento, kuris išsprendžia mastelio problemas erdvėje bei kūriniui suteikia daugiau monumentalumo. Nelieka erdvės plėtotis komiškam santykiui tarp erdvės ir skulptūros bei tarp stebėtojo (praeivio, žiūrovo) ir skulptūros.  Beje, pati skulptūros vieta yra tiesiogiai susijusi su pačiu V.Čerčiliu. Kalbama, jog iškilusis britų politikas net savo ranka yra pažymėjęs jai vietą…
Beje, abejonės dėl skulptūros įsikomponavimo neturėtų stebinti. Pastarojo meto asmenybių įamžinimo konkursai (J.Basanavičiaus, S.Povilaičio ir kt.) rodo, jog surasti tinkamą skulptūrinį sprendinį sunku net jį taikant tam tikrai konkrečiai vietai.
Reikia pažymėti, jog paminklo pastatymo problemos galimai neliktų, jei jau turimai skulptūrai butų pasirinkta ne tokia svarbi ir ne tokia didelė Kauno erdvė. Gal – artimiau susijusi su paties J.Vileišio gyvenimu, sprendimais. Ieškant vietos reikėtų apsvarstyti grynai „tarpukarinius“ miesto kampelius – Žaliakalnį, V.Putvinskio gatvę, Kauko laiptus ar pan.
URBANISTINIAI PROJEKTAI – SLEPIAMI
Panašiu populizmo keliu mero Visvaldo Matijošaičio komanda neseniai nubėgo miestiečiams leidusi išrinkti planuojamojo Kauno koncertų centro vardą. Gal tai ir nebuvo blogas sumanymas. Žymiai blogiau, jog  miesto gyvenimui itin svarbūs urbanistiniai-architektūriniai projektai ir toliau ištikimai lieka viešojo gyvenimo šešėlyje. Iki šiol visuomenei viešai nebuvo pristatyti didžiulio verslo centro „Magnum“ (arch. T.Kuleša, G.Čepurna) griaunamo viešbučio „Respublika“ vietoje ar buvusio „Pramprojekto“ rekonstrukcijos (arch. R.Giedraitis ?) su Vienybės aikštės sutvarkymu projektai. Miestiečiai priversti tenkintis savivaldybės saikingai dozuojamu piaru bei paties mero šeimininkiška retorika, jog esą „viskas bus gerai“. Atėjus naujai valdžiai, sustabdyti ir  Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdžiai. O šiai  svarstyti pastaruoju metu tikrai buvo ką – tiek S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijos (arch. „Kauno planas“, T.Kuleša ? ir kt.), tiek ką tik it Pilypas ir kanapių išlindusių Krepšinio namų  Kauno senamiestyje (arch. G.Natkevičius) projektams aiškiai trūksta blaivesnio požiūrio iš šalies. Statybų kranai vis  aukščiau kelia galvas ne vien miesto centre (verslo centras „Arka“ ir kt.) ir net Senamiestyje (statybos Nemuno g., M.Valančiaus g., Kurpių g. ir kt.), tačiau tokio urbanistinio atvirumo principų ignoravimo mieste, atrodo, nebuvo net ir skandalingojo mero Vytauto Šustausko laikais.
Nepaisant miesto viešųjų ryšių skyriaus pastangų vis ryškiau matyti, jog Kaune demokratija žaidžiama vien dėl akių. Vienas to  pavyzdžių –  ir ką tik paskelbtas J.Vileišio paminklo konkursas.

J.Vileišio skulptūra Rotušės aikštėje, pav.: Kauno savivaldybė

J.Vileišio skulptūra Laisvės alėjoje, pav.: Kauno savivaldybė

J.Vileišio skulptūra Nepriklausomybės aikštėje, pav.: Kauno savivaldybė

Realistinė Vinstono Čerčilio skulptūra Londone (skulptorius I.Roberts-Jonesas) užkelta ant aukšto postamento. Foto: ©PILOTAS.LT