vilei_170300_e01_xxx

KAUNO POPULIZMO VĖJAI: Skulptūriškas demokratijos žaislas visuomenei

Kaune ir toliau smarkauja populizmo vėjai. Nors plačioji visuomenė bei architektų bendruomenė čia kone saugoma nuo informacijos apie rengiamus didžiuosius projektus pertekliaus, miestiečių nevengiama įtraukti į įvairias vardų ir pavadinimų rinkimo, skulptūrinių akcentų siūlymo ar vietų skulptūroms parinkimo akcijas. Ką tik miestiečiai vėl pakviesti šiek tiek pažaisti demokratiją – išrinkti vietą Jono Vileišio paminklui.
PAMINKLĄ KAUNUI DOVANOJA IŠEIVIAI
Kaip skelbia Kauno savivaldybė, išeivijoje gyvenantys kauniečiai nusprendė miestui padovanoti ilgamečio Laikinosios sostinės burmistro Jono Vileišio (1872-1942) paminklą. „100-osioms Lietuvos Nepriklausomybės metinėms ne tik mūsų giminė, bet ir Joną Vileišį pažinoję Kauno patriotai, gyvenantys JAV, iškėlė idėją pagerbti jo atminimą nors kukliu paminklu tame mieste, dėl kurio Tėvelis darė viską, kad jis prilygtų kitiems Europos miestams“, – savo laiške teigia 97 metų burmistro J.Vileišio jauniausioji dukra Rita Vileišytė-Bagdonienė. Jie visi nori padaryti dovaną gimtajam miestui jubiliejinių metu proga, ir jie skaito brolius Vileišius kaip tautos didvyrius, o Joną Vileišį kaip Kauno patriarchą“, – jai antrina išeivių susivienijimo atstovas Arūnas Paliulis.
Skulptoriaus Kęstučio Balčiūno sukurta klasikinė bronzinė skulptūra J.Vileišį vaizduoja tiksliai atkurtais veido bruožais, to laikmečio drabužiais ir net autentišku odiniu portfeliu. Čia reikėtų paminėti, jog paminklo skulptorius K.Balčiūnas iki šiol geriausiai žinomas prezidento Algirdo Brazausko antkapinio paminklo skulptūra, kuri vertinama gana prieštaringai. Jo naujasis kūrinys atliktas panašia realistine maniera kaip, pavyzdžiui, Londono Parlamento aikštėje pastatyta garsaus Didžiosios Britanijos vadovo Vinstono Čerčilio (Winston Leonard Spencer Churchill) skulptūra (skulptorius I.Roberts-Jones). Kalbant iš profesionaliosios pusės, abiejų skulptūrų panašumai tuo ir baigiasi. Ypač kalbant apie skulptūrų komponavimą erdvėje, įvietinimą, semantinį pagrįstumą ir pan.
SIŪLOMOS  VIETOS – NEĮTIKINA
Išeivių ir J.Vileišio palikuonių noras įamžinti garsiojo Kauno burmistro atminimą suprantamas. Suvokti galima gal ir jų norą paminklą pastatyti svarbioje miesto vietoje. Žymiai daugiau abejonių kelią pigaus populizmo besivaikančios Kauno valdžios pozicija. Pastaroji ką tik paskelbė, jog surasti geriausią vietą šiam paminklui turėtų patys kauniečiai. Pasirinkti jiems siūloma iš 3 skirtingų, tačiau vienodai svarbių, vietų: Rotušės aikštės, Laisvės alėjos ties Centriniu paštu ir Nepriklausomybės aikštės prie soboro. Kas parinko šias vietas nepranešama.
Kauno savivaldybės pateikiami vietas pagrindžiantys argumentai gana abstraktūs, ko gero, tinkantys ir kitoms iškilioms Kauno asmenybėms. Susidaro įspūdis, jog vietos parinktos kone atsitiktinai, tiesiog bedant pirštu į 3 svarbias Kauno viešąsias erdves ir taip užsidirbant dar vieną populistinį pliusiuką. Juk Kauno Senamiestis – su tarpukariu sietinas bene mažiausiai. Neįtikina ir argumentas, jog Rotušės aikštėje buvo paties J.Vileišio kabinetas – čia buvo kabinetai daugybės Kauno vadovų, kurie su senąja Kauno dalimi yra susiję žymiai labiau. Laikinosios sostinės burmistras pirmiausia asocijuojasi su didžiule Laikinosios sostinės urbanistine ir infrastruktūrine plėtra, jos didžiuliu architektūriniu progresu. Centrinio pašto rūmų (arch. F.Vizbaras, 1932 m.) kaimynystė dar galėtų būti svarstoma, tačiau reikia nepamiršti, jog Laisvės alėja buvo suplanuota ir užstatinėjama dar carinės Rusijos laikais. Ką norima pasakyti paminklą siūlant statyti prie bene ryškiausio carinės Rusijos ženklo Kauno centre – Įgulos bažnyčios (soboro) – lieka neaišku. Skulptūros „ėjimas link Žaliakalnio šlaitų“ čia būtų kone visiškai neperskaitomas.
PROPAGUOJAMA YDINGA PRAKTIKA
Reikia pažymėti, jog balsuojantys gali pasiūlyti ir savo vietą. tačiau tuomet neaišku kaip už ją galėtų balsuoti kiti. O jeigu iš naujai siūlomų vietų būtų atrenkamos papildomos, tai kas šią atranką darytų. Taip pat nėra visiškai aišku ar visuomenės sprendimas bus galutinis ir neginčijamas, ar tik patariamasis. Kitaip tariant, ar bus laikomasi šios idėjos tęstinumo, jei ji, pavyzdžiui, neatitiks organizatorių lūkesčių. Beje, balsavimo laikas itin trumpas – vos iki kovo 25 dienos.
„Pagal visame pasaulyje priimtą tradiciją patys iškiliausi valstybės veikėjai yra įamžinami paminklo-monumento forma. Aukščiausi J.Vileišio nuopelnai Kauno miestui ir Lietuvos valstybei yra neabejotini“, – savivaldybės išplatintame pranešime dėsto Kauno mero pavaduotojas Simonas Kairys. Skelbiama, jog bronzinis pirmojo Kauno burmistro paminklas bus pastatytas dar šiemet…
J.Vileišio nuopelnai Kaunui ir Lietuvos valstybei neabejotini. Įamžinti jo atminimą skulptūra – galima ar net – reikia. Vis dėlto Kauno valdžios sumanymą paminklo likimą atiduoti miestiečiams galima vertinti nebent kaip grynai populistinį veiksmą bei tam tikrą demokratijos imitaciją. Bene labiausiai glumina pasirinkta ydinga paminklo atsiradimo mieste praktika, kai dovanojamas jau sukurtas paminklas priimamas net viešai neapsvarstytas. Juk naujos skulptūros atsiradimas svarbiausiose miesto vietose – itin atsakingas socialinis ir kultūrinis veiksmas. Na, o jei siūlomos skulptūros meninė kokybė bei jai siūlomos vietos buvo profesionaliai buvo vertinamos, logiška būtų paviešinti vertintojų bei vietų rinkėjų pavardes. Miestas juk turi žinoti savo didvyrius.
GALI ATRODYTI KOMIŠKAI
Kritiškai vertintinas jau pats siūlomo paminklo universalumas. Jis smarkiai kertasi su šiuolaikine praktika kuo labiau „įvietinti“ meninius objektus. Jau iš savivaldybės pateiktų skulptūros vizualizacijų matyti, jog siūlomose vietose realistinė 2,4 m aukščio bronzinė J.Vileišio skulptūra gali atrodyti gana komiškai. Sunku būtų patikėti, jog šio įspūdžio galėtų siekti skulptūros autoriai ir iniciatoriai.
Pratęsiant paralelę su minėta V.Čerčilio skulptūra Londone, nepaisant realistinės atlikimo manieros, pastaroji yra užkelta ant žmogaus ūgį gerokai viršijančio postamento, kuris išsprendžia mastelio problemas erdvėje bei kūriniui suteikia daugiau monumentalumo. Nelieka erdvės plėtotis komiškam santykiui tarp erdvės ir skulptūros bei tarp stebėtojo (praeivio, žiūrovo) ir skulptūros.  Beje, pati skulptūros vieta yra tiesiogiai susijusi su pačiu V.Čerčiliu. Kalbama, jog iškilusis britų politikas net savo ranka yra pažymėjęs jai vietą…
Beje, abejonės dėl skulptūros įsikomponavimo neturėtų stebinti. Pastarojo meto asmenybių įamžinimo konkursai (J.Basanavičiaus, S.Povilaičio ir kt.) rodo, jog surasti tinkamą skulptūrinį sprendinį sunku net jį taikant tam tikrai konkrečiai vietai.
Reikia pažymėti, jog paminklo pastatymo problemos galimai neliktų, jei jau turimai skulptūrai butų pasirinkta ne tokia svarbi ir ne tokia didelė Kauno erdvė. Gal – artimiau susijusi su paties J.Vileišio gyvenimu, sprendimais. Ieškant vietos reikėtų apsvarstyti grynai „tarpukarinius“ miesto kampelius – Žaliakalnį, V.Putvinskio gatvę, Kauko laiptus ar pan.
URBANISTINIAI PROJEKTAI – SLEPIAMI
Panašiu populizmo keliu mero Visvaldo Matijošaičio komanda neseniai nubėgo miestiečiams leidusi išrinkti planuojamojo Kauno koncertų centro vardą. Gal tai ir nebuvo blogas sumanymas. Žymiai blogiau, jog  miesto gyvenimui itin svarbūs urbanistiniai-architektūriniai projektai ir toliau ištikimai lieka viešojo gyvenimo šešėlyje. Iki šiol visuomenei viešai nebuvo pristatyti didžiulio verslo centro „Magnum“ (arch. T.Kuleša, G.Čepurna) griaunamo viešbučio „Respublika“ vietoje ar buvusio „Pramprojekto“ rekonstrukcijos (arch. R.Giedraitis ?) su Vienybės aikštės sutvarkymu projektai. Miestiečiai priversti tenkintis savivaldybės saikingai dozuojamu piaru bei paties mero šeimininkiška retorika, jog esą „viskas bus gerai“. Atėjus naujai valdžiai, sustabdyti ir  Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdžiai. O šiai  svarstyti pastaruoju metu tikrai buvo ką – tiek S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijos (arch. „Kauno planas“, T.Kuleša ? ir kt.), tiek ką tik it Pilypas ir kanapių išlindusių Krepšinio namų  Kauno senamiestyje (arch. G.Natkevičius) projektams aiškiai trūksta blaivesnio požiūrio iš šalies. Statybų kranai vis  aukščiau kelia galvas ne vien miesto centre (verslo centras „Arka“ ir kt.) ir net Senamiestyje (statybos Nemuno g., M.Valančiaus g., Kurpių g. ir kt.), tačiau tokio urbanistinio atvirumo principų ignoravimo mieste, atrodo, nebuvo net ir skandalingojo mero Vytauto Šustausko laikais.
Nepaisant miesto viešųjų ryšių skyriaus pastangų vis ryškiau matyti, jog Kaune demokratija žaidžiama vien dėl akių. Vienas to  pavyzdžių –  ir ką tik paskelbtas J.Vileišio paminklo konkursas.

J.Vileišio skulptūra Rotušės aikštėje, pav.: Kauno savivaldybė

J.Vileišio skulptūra Rotušės aikštėje, pav.: Kauno savivaldybė

J.Vileišio skulptūra Laisvės alėjoje, pav.: Kauno savivaldybė

J.Vileišio skulptūra Laisvės alėjoje, pav.: Kauno savivaldybė

J.Vileišio skulptūra Nepriklausomybės aikštėje, pav.: Kauno savivaldybė

J.Vileišio skulptūra Nepriklausomybės aikštėje, pav.: Kauno savivaldybė

Realistinė Vinstono Čerčilio skulptūra Londone (skulptorius I.Roberts-Jonesas) pastatyta ant aukšto postamento. Foto: ©PILOTAS.LT

Realistinė Vinstono Čerčilio skulptūra Londone (skulptorius I.Roberts-Jonesas) užkelta ant aukšto postamento. Foto: ©PILOTAS.LT

Komentarai

  1. Ką pagerino VAUET posėdžiai ? Ką jie galėjo pagerinti ir kada ?Apie situaciją Vilniuje aplamai geriau patylėti. Šiandien čia betonas liejamas bet kokioje dar neužlietoje vietoje. Apie architektūrą čia aplamai niekas nekalba ir nediskutuoja. Iš visų pusių girdėti tik : „Davaj, davaj“…

  2. O ką pagerino VAUET posėdžiai, p.Užkalni? Juk hiltono , Maskvos namų ir to kreivo daikto priešais grožis , manau,bus irgi neeilinis?

  3. Nesuprantu, ko nori autoriai – ar kad architektūrinius pastatų kontūrus nubraižytu profesionalūs, atestuoti architektai Natkevičius, Kuleša?, Adomaitis?, Miliūkštis ir kt., ar kad tą darytų Savivaldybės valdininkai ? Ar nuo to, kad „posėdžiavo“ KAUET architektūros kokybė Kaune buvo pakylusi į aukštesnį lygį nei dabar ? Nė per nago juodimą ! Juk ne šiandien atsirado „Bokštas“ Kanto g. su klaikiu stikliniu anstatu, stiklinis Laimutės ir Birutės gyvenamasis namas Laisvės al., „Kauno kebabas“ Vaižganto g., ruda Akropolio siena, prekybcentriai „Savas“, „Molas“ ir kiti pnš. Kauno „vietoženkliai“. Man atrodo, kad autoriai tiesiog užsiima destrukcija ir atstovauja vienai politinei partijai, kuriai kauniečiai du kartus pasakė „Užteks, jūs dirbti nemokat“.

Susije straipsniai

„Per ilga naktis“, M.Šnipaitė, 2024 m.

PER ILGA NAKTIS: Liublianoje atidaryta skulptorės Marijos Šnipaitės paroda

2024 kovo 26Be komentarųPILOTAS.LT

Galerijoje „Ravnikar“, Liublianoje atidaryta lietuvių skulptorės, tarpdisciplininio meno atstovės Marijos Šnipaitės paroda „Per ilga naktis“. Marija Šnipaitė – jaunosios kartos lietuvių menininkė, kurianti išskirtinio pobūdžio

Rūta Meilutytė Antazavėje

PAGERBĖ RŪTĄ: Šviesių žmonių parkelyje – ikoniška R.Meilutytės figūra

2023 rugpjūčio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Antazavės dvaro pašonėje Mariaus Luckos iniciatyva kuriamas Šviesių žmonių parkelis ką tik pasipildė dar viena išraiškinga skulptūra. Nuo šiol jame galima pamatyti ir vienos garsiausių

„Rataa“, R.Inčirauskas, 2011 m.

BRONZOS AMŽIUS: Mažosios skulptūrinės formos paroda Klaipėdoje

2023 liepos 19Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus Klaipėdos galerijoje atidaroma mažosios skulptūrinės formos paroda „Bronzos amžius“, kurioje dalyvauja 15 autorių. Parodoje autorius ir suvokėjas yra laisvi savam

ingel_pl_230700_e01_xxx

KŪRĖJAS IR MIESTAS: Antano Ingelevičiaus asmenybė ir gyvenimas

2023 liepos 11Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno paveikslų galerijoje atidaroma paroda „Antanas Ingelevičius: kūrėjas ir miestas“. Parodoje A.Ingelevičiaus asmenybė ir gyvenimas tarsi dėlionė konstruojami iš paskirų fragmentų: istorinių kontekstų, archyvinių dokumentų,

Mindaugas Junčys

PRISISTATYS NIUJORKE: Meno mugėje „Volta“ – Mindaugo Junčio skulptūros

2023 gegužės 11Be komentarųPILOTAS.LT

Skulptoriaus Mindaugo Junčio kūryba pristatoma Niujorko meno mugėje „Volta“. Menininkas savo darbais kvestionuoja grožio, kičo, populiariosios kultūros bei tradicijos sąvokas. Tai metaforos, atskleidžiančios nūdienos visuomenės besikeičiančių

Leonardas Vaitys

NEFORMALIAI PRISIMINS LEONARDĄ: L.Vaičio atminimo renginys Architektų sąjungoje

2023 balandžio 11Be komentarųPILOTAS.LT

Sueina metai, kai Lietuvos architektūros padangę netikėtai paliko žinomas architektas Leonardas Vaitys. Architekto, architektūrinių leidinių leidėjo ir architektūros kritiko asmenybė šiandien bus prisiminta ir paminėta

Romualdas Požerskis

BEPROTIŠKOS SKULPTŪROS: R.Požerskio fotoparoda VDU centriniuose rūmuose

2023 balandžio 7Be komentarųPILOTAS.LT

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) centriniuose rūmuose eksponuojama žinomo fotografo Romualdo Požerskio paroda „Beprotiškos skulptūros Nevados dykumoje“. DIDŽIAUSIAS ALTERNATYVAUS MENO REIŠKINYS PASAULYJE Kasmetinis festivalis „Degantis žmogus“,

Algis Kasparavičius

ATSITIKTINIAI PRISIMINIMAI: Algio Kasparavičiaus skulptūros paroda Tauragėje

2023 kovo 14Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Tauragėje atidaroma skulptoriaus Algio Kasparavičiaus personalinė paroda „Atsitiktiniai prisiminimai“. Menininkui būdingas filosofinės ir daugiasluoksnės kūrybos plėtojimas, kurios centre dažnai atsiduria vidinio žmogaus pasaulio, šiuolaikines visuomenės ir

Evangelikų reformatų bažnyčia

TVARKYS „MAŽĄJĄ SESĘ“: Siūloma atkurti ir K.Reisono bažnyčios bokšto viršutinę dalį

2023 vasario 2Be komentarųPILOTAS.LT

Ketinama imtis tvarkyti žymiosios Kauno Prisikėlimo bažnyčios „mažąją sesę“ – Evangelikų reformatų bažnyčią, tarpukariu Žaliakalnio papėdėje suprojektuotą to paties inžinieriaus Karolio Reisono. Numatyta bažnyčios fasadų

Vakaras Jonui Mekui atminti

JONUI MEKUI ATMINTI: Vakaras Panevėžio Elenos Mezginaitės bibliotekoje

2023 sausio 11Be komentarųPILOTAS.LT

Rytoj Panevėžio Elenos Mezginaitės bibliotekoje rengiamas vakaras, skirtas žymiam Lietuvos išeivijos menininkui Jonui Mekui atminti. Bus pristatyta J.Meko „Semeniškių idilių“ audioknyga, knyga „Jonas ir Adolfas

kino teatras "Daina"

KAUNO PAVELDOSAUGOS PROGRAMA: Šiemet skaičiai – rekordiniai

2022 gruodžio 21Be komentarųPILOTAS.LT

8 metus vykdomoje Kauno paveldotvarkos programoje – rekordiniai skaičiai. Šiemet  daugiau kaip 60 mūrinių ir medinių pastatų savininkų sudarė sutartis su miestu dėl jiems priklausančių

Mykolas Sauka

ŠVENTASIS NAIVUMAS: M.Saukos medžio drožinių instaliacija „Vaikų kambarys“

2022 gruodžio 14Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ prieš 6 metus gigantiškų betoninių figūrų parodą surengęs skulptorius Mykolas Sauka sugrįžta į „nusikaltimo“ vietą, tačiau jau su visai

Neringos vartai

ORIGINALĄ PAKEIS KOPIJA: Neringoje nukėlė pasitikusią skulptūrinę kompoziciją

2022 gruodžio 9Be komentarųPILOTAS.LT

Kuršių nerijoje neseniai nukelta skulptūrinė kompozicija „Neringos vartai“, net pusę amžiaus pasitikusi visus į ją įvažiuojančius. Įsimintiną skulptūrą iš medinių „burių“ su vėtrungėmis turės pakeisti

Leonas Strioga

SKULPTŪROS ŠVIESULYS: Obelynės sodybos parke atidaryta L.Striogos lauko galerija

2022 gruodžio 2Be komentarųPILOTAS.LT

Šį spalį, eidamas 93-ečius metus, pasaulį paliko vienas didžiausių Lietuvos skulptūros šviesulių – Leonas Strioga. Susipažinti su šio išskirtinio talento bei savito pajautimo menininko vienais

J.Marcinkevičiaus skveras

REIKIA PROFESIONALIŲ IDĖJŲ: Paskelbtas konkursas J.Marcinkevičiaus atminimui įamžinti

2022 lapkričio 24Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos rašytojų sąjunga paskelbė architektūrinio-skulptūrinio objekto garsiam lietuvių poetui, prozininkui, dramaturgui ir vertėjui, aktyviam Sąjūdžio veikėjui Justinui Marcinkevičiui atminti ir jo vardo skvero Vilniuje sutvarkymo darbų konkursą.

Vladas Urbanavičius

PLIENO JUNGINIAI: Vlado Urbanavičiaus personalinė paroda galerijoje (AV17)

2022 spalio 20Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien galerijoje (AV17) bus atidaryta skulptoriaus Vlado Urbanavičiaus personalinė paroda „Plieno junginiai“. Monumentaliose, kone erdvėje neišsitenkančiose skulptūrose atsiskleidžia itin didelis kūrėjo dėmesys naudojamoms medžiagoms, subtili

Vingrių skveras

VINGRIŲ SKVERO EKSPOZICIJA: 7 šiuolaikinės MO muziejaus skulptūros

2022 spalio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Naujai įrengiamas Vingrių skveras taps šiuolaikinių skulptūrų ekspozicija po atviru dangumi. MO muziejaus kaimynystėje jau anksčiau pradėta ekspozicija bus pratęsta ir pasivaikščiojimo take prie istorinio

Juozas Zikaras

ŽURNALAS „BALTAS KAMBARYS“: Zikaro modernizmas O.Daugelio bibliotekoje

2022 rugsėjo 21Be komentarųPILOTAS.LT

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus kviečia į 7-tojo kūrybinės klasės žurnalo „Baltas kambarys“ numerio rubrikos „Čiurlionio portfelis“ pristatymą Osvaldo Daugelio bibliotekoje. O portfelyje šį

Litvakų kultūra

GERIAU SUPRASTI ISTORIJĄ: Pasaulinis Litvakų kultūros forumas Kaune

2022 rugsėjo 20Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje salėje vyks pirmasis Litvakų kultūros forumas. „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ inicijuotą renginį lydės marga renginių programa, pabirusi po įvairias miesto

Andrius Erminas

BERLYNO MENO SAVAITĖ: Prisistato 3 lietuvių šiuolaikiniai skulptoriai

2022 rugsėjo 16Be komentarųPILOTAS.LT

Galerija (AV17) Berlyne vykstančioje meno mugėje POSITIONS pristato 3 lietuvių menininkus. Tai yra vienas iš svarbiausių meno renginių Vokietijoje, vykstantis Berlyno meno savaitės metu, suburiantis

Juozas Lebednykas

NEPALIAUJAMI KŪRYBINIAI IEŠKOJIMAI: J.Lebednyko kūrinių paroda Panevėžyje

2022 rugsėjo 9Be komentarųPILOTAS.LT

Panevėžio miesto dailės galerijoje atidaroma Juozo Lebednyko kūrinių paroda. Galerijos pagrindinėje parodų erdvėje ir Keramikos paviljone eksponuojami menininko bronzos liejiniai, akmens formų ir keraminės kompozicijos,

Dolomitas

DOLOMITO PRAKALBINIMAS: Skulptorių plenero pristatymas Petrašiūnų karjere

2022 rugpjūčio 26Be komentarųPILOTAS.LT

Pakruojo pašonėje esančiuose dolomito karjeruose baigiasi skulptorių pleneras „Akmens dialogai“. Baigiamajame renginyje šiandien čia bus pristatytos 7 akmens menininkų sukurtos skulptūros, vyks Pakruojo šventės „Iki

Lolos Ermitažas (arch. „Ramos Alderete“). Foto: „Ramos Alderete“.

LOLOS ERMITAŽAS ISPANIJOJE: Erdvės apkabinimais prakalbinta uola

2022 rugpjūčio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Ispanijos miesto Las Rozas viename privačiame sode subtiliai „nutūpė“ neįprastas mažosios architektūros objektas – nišų prakiurdytas skulptūriškas dirbtinis akmuo. Čia pastatyta betoninė atminimo grota skirta porai,

Aloyzas Toleikis

SURADO NAUJAS ERDVES: Šiauliai perkels skulptūras „Gulinti mergaitė“ ir „Dubysa“

2022 rugpjūčio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Šiaulių miesto savivaldybė priėmė sprendimus dėl dviejų skulptūrų perkėlimo į rekonstruotas ar šiuo metu atnaujinamas miesto viešąsias erdves. Naujos vietos surastos skulptorių Birutės Kasperavičienės ir Aloyzo

Dumplės

NAUJAS ISTORIJOS ŽENKLAS: Vilnius įsigijo D.Aleksos skulptūrą „Dumplės“

2022 rugpjūčio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Skulptūra „Dumplės“ žada tapti nauju Vilniaus autobusų parko teritorijos istorijos ženklu. Miestas ją įsigijo už 9.500 eurų… Dano Aleksos skulptūra „Dumplės“, pernai eksponuota sostinės Kūdrų