Visuomenėje jau kuris laikas keliamas paminklo rašytojui Petrui Cvirkai sostinėje klausimas: kaip jį traktuoti, saugoti ar ne, naikinti kultūros paveldo objekto statusą, ar palikti. Kritika paminklui, jog jis esą nepelnytai įtrauktas į Kultūros vertybių registrą kyla iš to, jog jis nepriklausomybės pradžioje į registrą įrašytas iš vadinamosios rudosios knygos – 1972 metais sudaryto kultūros paminklų sąrašo.
ATSTOVAUJA SOCIALISTINIO REALIZMO LAIKOTARPIUI
Pasak Kultūros paveldo departamento (KPD) Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus vedėjos Ritos Kuncevičienės, tokia įrašymo praktika neturėtų nieko stebinti. „Daugelyje šalių paveldosauga skaičiuoja šimtmečius ir saugomų objektų statusą turi paminklai iš gana skirtingų politinių laikotarpių. Šiuo atveju paminklas P.Cvirkai atstovauja socialistinio realizmo laikotarpiui, kaip ir daugelyje šalių, priskiriamas disonuojančiam, dar kitaip vadinamam nepatogiam paveldui“, – sakė R.Kuncevičienė.
Objektų ar vietovių įtraukimo į Kultūros vertybių registrą ar išbraukimo iš jo procedūra yra griežtai reglamentuota ir nepriklauso nuo departamento vadovo ar savivaldybės politinės valios. Šį klausimą sprendžia Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos, kurias sudaro eksperto statusą ar mokslinį laipsnį turintys specialistai. Kultūros paveldo centras yra parengęs šio objekto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą, kuriame siūloma saugoti ne patį konkretų P.Cvirkos paminklą, o visą Pylimo, Pamėnkalnio gatvių skverą, kurio vertingosiomis savybėmis būtų įvardinti planavimo sprendiniai bei mažosios architektūros formos, įskaitant vertikalią dominantę dabartinį paminklą. Tad Vertinimo taryba, vadovaudamasi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu (NKPAĮ) ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais kultūros paveldo apsaugą, turės nuspręsti dėl apsaugos reikalingumo ar apsaugos nekilnojamosioms kultūros vertybėms netaikymo bei apskaitos duomenų tikslinimo – vertingųjų savybių, reikšmingumo lygmens, teritorijų ribas nustatymo.
TARYBOS VERTINIMAS – VASAROS PABAIGOJE
Vertinimo tarybos yra sudaromos iš skirtingų sričių (istorijos, želdynų, archeologijos, dailės, inžinerinio, architektūros paveldo apsaugos) nepriklausomų ekspertų ar mokslininkų. Šiuo metu vyksta trijų KPD Vertinimo tarybų, galinčių svarstyti paminklo vertinimo klausimą, viešieji pirkimai, nes pasibaigusios jos narių kadencijos. Planuojama, jog naujosios Vertinimo tarybos veiklą pradės birželio antroje pusėje.
Dėl teisės aktuose numatytų plačių viešinimo procedūrų (20 darbo dienų iki planuojamo Vertinimo tarybos posėdžio informacija turi būti paskelbta Vertinimo tarybą sudariusios institucijos interneto svetainėje, taip pat viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių), Vertinimo tarybos posėdžio, kuriame būtų svarstomi paminklo bei skvero vertinimo klausimai, galima tikėtis ne anksčiau kaip liepos mėnesio viduryje.
Taip pat būtina pažymėti, jog skveras patenka į Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu teritoriją, joje yra saugomas kaip atvira erdvė P.Cvirkos skveras kvartale Nr. 32, taip pat vertingoji savybė yra skvero želdiniai. Tad šios teritorijos užstatymas teisiškai nėra įmanomas.
VYRAUJA DU POŽIŪRIAI Į LAIKOTARPĮ
Šiuo metu paveldo visuomenėje dažnai keliamas klausimas dėl sovietinio laikotarpio kūrinių įvertinimo ir traukimo į registrą. Net ir tarp profesionalų paminklosaugininkų vyrauja dvi nuomonės: vieni pasisako už tai, jog įdomiausius objektus reikėtų saugoti kaip socialistinio realizmo meno krypties pavyzdžius, kiti teigia, jog sovietinio paveldo, kuris neatsiejamas nuo sovietmečio trauminės patirties, reikia atsikratyti. 2015 metais Valstybinė kultūros paveldo komisija buvo suorganizavusi mokslinį seminarą tema „Patogus ir nepatogus paveldas“, kuriame specialistai diskutavo apie tokio paveldo vertes ir saugojimą.
Parengta pagal KPD informaciją.
Paminklas Petrui Cvirkai (skulptorius Juozas Mikėnas, architektas Vladislavas Mikučianis). Foto: Tatjanos Šlikaitės.
