images_straipsniu_foto_3849_VDU Butkeviciene_3849_tit-3_Butkeviciene

FATALIŠKAS IŠBANDYMAS KAUNUI:// AR UPĖS BUS IŠTRINTOS IŠ MIESTO IDENTITETO?

Šimtus metų Kaunas buvo laisvas, miesto teises turėjęs miestas, kuriame buvo sklandžiai derinami visų miestiečių interesai. Deja, šiuo metu Kaunas primena didikų valdomą miestą, kur didžiausią įtaką turi jų interesus atliepiantys, dažnai miestą skurdinantys, sprendimai. VDU mokslininkės teigia, kad tik sutelkus valingas suinteresuotos bendruomenės pastangas, įmanoma YIT „Kausta“ Santakos krante vykdomą projektą sustabdyti ir jį patobulinti atsižvelgiant  ir į visuomenės poreikius.

Balandį buvo pradėtos „mįslingos“ 8 metrų aukščio apsauginės dambos, už kurios turėtų kilti daugiabučių kvartalas, statybos unikalioje Kauno vietoje – dešiniajame Nemuno ir Neries santakos krante. Įdomu, kad detalusis planas, kuriame buvo numatytas mažųjų laivų uostas, 194 m ilgio krantinė ir komercinės paskirties patalpų zona, visai nesutampa su šiandien YIT „Kausta“ realizuojamu projektu.

Krantinė, dėl kurios statybų jau dabar upės vaga yra susiaurėjusi, virsta stačiu betoniniu šlaitu su 3 takeliais ir 1 laipteliais. Po keletos portalo PILOTAS.LT publikacijų žemsiurbė, kasusi upėje be savivaldybės leidimo, iš Neries akvatorijos dingo.

Tačiau šis tekstas – ne apie kaltųjų paieškas, o apie visuomenę, kurioje verslas savo interesus gina aktyviau nei intelektualai apeliuoja į viešo intereso pažeidimą.

Krantinės statyba negali užkirsti fizinių ir vizualinių ryšių su Neries upe ir kartu senamiesčiu, o priešingai privalo juos sukurti. Atsižvelgiant į technines galimybes, krantinė turi būti tvarkoma plačiomis terasomis, kuriose skirtingais metų laikais gali vykti įvairiapusė veikla.

Turėtų būti sukurta galimybė šiltuoju periodu kuo arčiau vandens įrengti lauko kavines, organizuoti kultūrines, menines, sportines akcijas, suteikti žmonėms galimybę patogiai kojas pamerkti į vandenį.

Vietos patrauklumą didintų mažų laivelių prieplaukos, vandens transporto nuomos galimybė, laivelis kursuojantis iš senamiesčio į Vilijampolės krantinę. Tinkamai apšvietus kairiojo kranto istorinius objektus, krantinė ir šaltuoju metų laiku taptų viena patraukliausių teritorijų mieste. Senamiesčio panoramos ir upės teikiamą vizualinę vertę privalu išnaudoti kultūrinėms ir rekreacinėms vertėms kurti.

UPĖ – MIESTO ATSIRADIMO, AUGIMO IR… ŽLUGIMO PRIEŽASTIS

Įgyvendinus dabartinį YIT „Kausta“ planą, Neries upė bus visiškai išstumta iš Kauno gyvenimo.

Kadangi Nemunas jau yra beveik izoliuotas nuo miesto, išskyrus Panemunę ir dalį Šančių, kur plėtojama gamtinė – rekreacinė veikla, bus prarasta paskutinė galimybė atkurti urbanistinius Kauno ryšius su upe.

Čia pravartu priminti, kad miestas, kaip žmonijos civilizacijos reiškinys, visada tampriai susijęs su vandeniu. Upės, jūros, ežerai ar kiti vandens telikiniai yra neatskiriama miesto tapatybės dalis, jo atsiradimo, augimo, kartais ir žlugimo priežastis. (Tačiau tai nereiškia, kad reikia paniškai bijoti biblijinio, viską naikinančio Neries upės potvynio, kurį sutramdyti gali tik betoniniai šlaitai.)

Upės nuo pat Kauno įkūrimo (1408 m.) tapo viena svarbiausių miesto gyvybę užtikrinančių arterijų, jų dėka Kaunas tapo lygiaverte Vakarų Europos miestų tinklo ląstele. Prekybos, kultūrinių idėjų apyvartos kelias lėmė urbanistinį, architektūrinį, kultūrinį miesto savitumą. XIX a. geležinkelis sumenkino upės, kaip transporto arterijos svarbą, tačiau XX a. tarpukariu buvo sėkmingai plėtojamos pramoginės-rekreacinės vandens panaudojimo galimybės.

Taigi daugiau kaip 550 metų laivai Kaune buvo neatskiriama miestovaizdžio dalis.

SOVIETMETIS ATKIRTO KAUNĄ NUO VANDENS

Sovietmečiu prasidėjo planinga, miestą visiškai skurdinanti, atskyrimo nuo upių veikla. Palemone, Petrašiūnuose, Vilijampolėje, Žemojoje Fredoje prie Nemuno ir Neries įkurtos uždaros pramoninės teritorijos, upės paverstos gamybos atliekų surinkimo vietomis.

Iš centro iškeltas uostas ir visos prieplaukos.

Teritorijose, kurios nenaudotos gamybai, ilgainiui nutiestos gatvės, atkertančios upes nuo miesto (Karaliaus Mindaugo pr., Jonavos g., Neries krantinės g., Marvelės g.).

Deja, į upių izoliavimą sutelkta veikla toliau plėtojama ir nepriklausomybės metais.

Taigi, abiejų upių ryšiai su Kauno miesto urbanistinėmis struktūromis ir miestiečiais – beveik sunaikinti sovietmečiu. Priešais senamiestį esantis Neries krantinės ruožas, vienintelė vieta, kur tuos ryšius dar galima atkurti. Iš mums rūpinčio dešiniojo kranto atsiveria vizualiai patrauklus miestovaizdis, kuriamas svarbiausių miesto tapatybę išreiškiančių architektūros objektų ir turintis vieną svarbiausių gamtinių vertybių – upę.

Akivaizdu, kad miesto tapatumas nėra baigtinis reiškinys – todėl šiuolaikinės demokratinėsvisuomenės stengiasi išsaugoti, išryškinti ir naujai interpretuoti esminius, seniausius istorinius klodus atskleidžiančius aspektus. Priešais senamiestį esanti Neries krantinė turi didelį šiuolaikinės miesto kultūros sklaidos potencialą, bent iš dalies užtikrinantį Kauno kaip upių miesto tapatumo išsaugojimą.

Todėl kyla klausimai, ar Kaunas vis dar yra miestas dviejų upių santakoje, ar čia telkšo tiktai du susisiekimą apsunkinantys kanalai?

Neries krantinės pavertimas sunkiai įveikiamais betoniniais įtvirtinimais su siauru, pavieniam praeiviui skirtu, takeliu visiškai nuskurdins miestovaizdį. O svarbiausia – ištrins iš Kauno miesto tapatumo upes galutinai.

INTERESAI: TARP VIEŠO IR PRIVATAUS

Tokioje situacijoje kaip ši atsakymas yra labai paprastas, jei jau nesigilinti į kitas to priežastines istorines, sociokultūrines aplinkybes. Privatus interesas šiuo atveju laimi didžia dalimi dėl to, kad jo vykdymo ir tvirtinimo procese viešumo nebūta nei kvapo…

Niekas ne tik neklausė visuomenės, ką ji apie projektą mano, nei ko ji nori ar apie ką svajoja. Dar daugiau – nuo jos daug kas tiesiog yra slepiama.

Projektų vydymo ir tvirtinimo valdininkų koridoriuose kultūra, o tiksliau nekultūra, peržengia visas įmanomas ir neįmanomas ribas. Šiuo atveju sprendimas dėl projekto buvo priimamas nuslėpus tai net nuo KAUET (Kauno architektūros ir ekspertų tarybos), ką jau kalbėti apie eilinį savo miestu susirūpinusį kaunietį.

Būkime atviri iki galo ir vadinkime dalykus tikraisiais vardais. Pirma, tai yra savotiškas nusikaltimas prieš Kauno bendruomenę, kuri lieka nežinioje, ir yra painiojama, jei ne kvailinama, tokio strategiškai miestui svarbaus objekto kaip šis klausimais.

O antra, tai yra akivaizdus tarptautinės Orhus konvencijos, kurią Lietuva ratifikavo 2001 m., pažeidimas. Ši Jungtinių Tautų konvencija įpareigoja kiekvieną valstybę užtikrinti „teisę gauti informaciją, teisę visuomenei dalyvauti priimant sprendimus bei teisę kreiptis į teismus aplinkos klausimais, kad būtų apsaugota kiekvieno dabartinės ir būsimų kartų žmogaus teisė gyventi jo sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje” (Konvencijos 1 straipsnis).

Kauno Santakoje statomo gyvenamojo kvartalo projekto ir apsauginės dambos tvirtinimas gabalais bei visa jo užkulisinė detektyvinė istorija liudija apie akivaizdų nenorą užmegzti atviro pokalbio nei su visuomene, nei su ekspertais. Tai sukuria prielaidas neskaidrumui bei galimai slaptiems privataus intereso kėslams.

PROJEKTO KOKYBĖ TOLIMA NUO ŠIUOLAIKINIŲ ANALOGŲ

Šioje istorijoje apmaudu yra ne tik tai, kad projekto kokybė yra taip toli nuo pasaulinių miestų prie upių plėtros tendencijų, siekiančių „išrėdyti“ centrines krantines iš betono pančių, bet ir dėl privataus intereso trumparegiškumo.

Juk rūpestis ir gebėjimas suderinti viešą ir privatų interesus yra galingas raktas taip pat ir į komercinę projekto sėkmę, jau nekalbant apie kitas simbolines, pridėtines vertes, pavyzdžiui, pozityvaus vietos naratyvo radimąsi, kas, tikėtina, galėtų itin efektingai pasitarnauti ir projekto viešųjų ryšių kampanijoms.

Norisi tikėtis, kad sutelkus visas valingas suinteresuotos bendruomenės ir valdininkų pastangas vis dėlto pavyks projektą sustabdyti ir jį patobulinti atsižvelgiant  ir į visuomenės poreikius. O štai su verslo ar privataus intereso trumparegiškumu, matyt, teks dar kurį laiką dorotis, kol tai įgaus bent kiek labiau atsakingą, į darnią plėtrą ar mąstymo ekologiją orientuotą dimensiją.

Komentarai

  1. dambos suformavimas tokioje vietoje yra siaubinga urbanistine klaida, bet pasipriesinti banditiskam statybininku elgesiui nebus galimybes. Cia galetu padeti tik rimti piketai ir demonstracijos. Bet ar tai imanoma Kaune didelis klausimas…

  2. Jei techninis projektas neatitinka detaliojo plano sprendiniu, leidimas statyti pagal toki projekta galetu buti patikrintas statybos inspekcijoje ir, faktui pasitvirtinus, galetu buti laikomas neteisetai isduotu ir naikintinu teismine tvarka

  3. kiek Kaunas leidziasi, tiek ji ir prievartauja. o leidziasi jis vis labiau ir labiau.

  4. Nieko nebesuprantu. Tai ir KAUET to projekto neaptarinėjo ? Tai gaunasi, kad vienas Valatkevičius leidimą išdavė ? Tokiu atveju mes esame žemiau Aukštutinės Voltos. Kas čia darosi, gali kas nors paaiškinti ? Tai kur tas projektas pagal kurį vyksta statyba ? Kas ir kada jam išdavė leidimą ?

  5. Atbris Nerimi Suomis iš Vilniaus ir viską sutvarkys…

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

menuf_kn_240500_e01_xxx

VDU KULTŪROS DIENOS: Tradicinis meno ir kultūros festivalis Kauno senamiestyje

2024 gegužės 13Be komentarųPILOTAS.LT

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakultetas jau aštuntą kartą organizuoja tradicinį meno ir kultūros festivalį „VDU kultūros dienos“. Filmas „Draugų lažybos“, diskusija apie UNESCO paveldą,

Iš serijos „Beprotiškos mados Nevados dykumoje“, R.Požerskis.

BEPROTIŠKOS MADOS NEVADOJE: Romualdo Požerskio fotografijų paroda Kaune

2024 vasario 2Be komentarųPILOTAS.LT

Vytauto Didžiojo universiteto Centriniuose rūmuose eksponuojama Menų fakulteto profesoriaus Romualdo Požerskio paroda „Beprotiškos mados Nevados dykumoje“. Didelio formato fotografijų ekspozicija yra tęsinys parodų-pasakojimų apie daugiabriaunį

v03_var-01

NUKREIPĖ MINIMALISTINE VAGA: Kaune projektuojamas naujas pėsčiųjų tiltas per Nerį

2023 liepos 28Be komentarųAlmantas Bružas

Kaune pribrendo poreikis tilto, kuris nauja pėsčiųjų ir dviračiu jungtimi surištų Senamiestį su šiuo metu bene sparčiausiai plėtojamu Vilijampolės mikrorajono ruožu. Kauno architektūros ir urbanistikos

Nepaklusnumo ikonos

NEPAKLUSNUMO IKONOS: Prieš normas maištaujančių menininkų paroda Kaune

2023 balandžio 25Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno Senamiestyje įsikūrusioje Vytauto Didžiojo universiteto menų galerijoje „101“ atidaryta Rimanto Šlipavičiaus-Šlipo, Arūno Kulikausko ir Eugenijaus Varkulevičiaus-Varkalio kūrinių paroda „Nepaklusnumo ikonos“. Menininkai pristato kūrinius, įvairias

Romualdas Požerskis

BEPROTIŠKOS SKULPTŪROS: R.Požerskio fotoparoda VDU centriniuose rūmuose

2023 balandžio 7Be komentarųPILOTAS.LT

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) centriniuose rūmuose eksponuojama žinomo fotografo Romualdo Požerskio paroda „Beprotiškos skulptūros Nevados dykumoje“. DIDŽIAUSIAS ALTERNATYVAUS MENO REIŠKINYS PASAULYJE Kasmetinis festivalis „Degantis žmogus“,

Mančiagirės miško kopa

ATVERS ŽEMYNINĘ KOPĄ: Dzūkijos nacionaliniame parke iškirto 12,8 ha miško

2023 sausio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Sausio viduryje palei Marcinkonių-Varėnos kelią buvo iškirstas 12,8 hektarų miško ruožas. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos atstovai bei Vytauto Didžiojo universiteto

menu_kn_221100_e02_xxx

KŪRYBA KURIA KULTŪRĄ: Atidaryta VDU Menų fakulteto 100-mečiui skirta paroda

2022 lapkričio 29Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos universiteto šimtmečio proga Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakultete atidaryta ekspozicija „Menų fakultetas 100-metyje: kūryba kuria kultūrą“. Parodos ekspozicija pasakoja apie Menų fakultetą kaip

Morfai

GATVĖS MENAS VILIJAMPOLĖJE: Morfai su „Gyva Grafika“ pabaigė „Skliautą“

2022 lapkričio 281 KomentarasPILOTAS.LT

Vienas aktyviausių Kauno gatvės menininkų Morfai su komanda „Gyva Grafika“ ką tik pabaigė vieną ambicingiausių savo kūrinių – piešinį „Skliautas“. Įspūdingas piešinys atliktas Neries krantinėje,

Sodininkų g. 2

BOTANIKOS KVARTALO KONKURSAS: Aleksote varžosi 3 užsakomosios idėjos

2022 lapkričio 214 KomentaraiPILOTAS.LT

Kauno Aleksoto rajono teritorijoje prie Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo planuojamas  naujas daugiabučių kvartalas. UAB „BT valda“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga surengtam užsakomajam architektūros

VDU Pedagogų rengimo centras. Foto: VDU.

REKONSTRAVO ATSAKINGAI: Kaune atveriamas VDU pedagogų rengimo centras

2022 lapkričio 7Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Kaune duris iškilmingai atveria Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Pedagogų rengimo centras. Anot pastato rekonstrukcijos architektų Vytauto Juškaičio ir Tomo Dimavičiaus, atnaujinta fasado architektūrinė išraiška,

Litvakų kultūra

GERIAU SUPRASTI ISTORIJĄ: Pasaulinis Litvakų kultūros forumas Kaune

2022 rugsėjo 20Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje salėje vyks pirmasis Litvakų kultūros forumas. „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ inicijuotą renginį lydės marga renginių programa, pabirusi po įvairias miesto

„No-Fly Zone“

„NO-FLY ZONE“ KAUNE: Po atviru dangumi kuriama 1 km ilgio meno galerija

2022 gegužės 26Be komentarųPILOTAS.LT

Birželio 1-ąją Vytauto Didžiojo universitetas pradeda įgyvendinti vienos ilgiausių Baltijos šalyse meno galerijų „No-Fly Zone“ po atviru dangumi idėją, kurios tikslas – komunikuoti laisvę ir

kalantinės

50-OSIOS KALANTINĖS: Romo Kalantos aukos jubiliejinis paminėjimas Kaune

2022 gegužės 9Be komentarųPILOTAS.LT

Šiemet sukanka penkiasdešimt metų, kai Kaune, protestuodamas prieš sovietų valdžią, susidegino 19-metis Romas Kalanta. Gegužės 13–15 dienomis Kaune sukvies specialūs Kalantines minintys renginiai, prabilsiantys apie

Giedrius Bučas

DARNAUS PASAULIO SARGYBOJE: 2-uoju V.Adamkaus premijos laureatu tapo G.Bučas

2022 balandžio 22Be komentarųPILOTAS.LT

Tarptautinę motinos Žemės dieną, balandžio 22-ąją, paaiškėjo Prezidentinės Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo gamtosauginės premijos laureatas. Juo šiais metais komitetas išrinko Giedrių Bučą

Lietuvos universitetas

LIETUVOS UNIVERSITETUI – 100: Vasario 16-ąją sukvies virtualus renginys

2022 vasario 14Be komentarųPILOTAS.LT

Šių metų Vasario 16-oji trims Kauno universitetams – ypatinga diena. Tądien sukaks lygiai šimtas metų, kai 1922-aisiais Kaune buvo įsteigtas Lietuvos universitetas (LU), iš kurio

Tulpės

KAUNO „PILIAMIESČIO“ KONKURSAS: Žiuri išrinko 3 finalininkų kolektyvus

2022 vasario 141 KomentarasPILOTAS.LT

Kompanijos „YIT Lietuva“ atvirame „Piliamiesčio“ plėtros architektūriniame konkurse išrinktos 3 geriausios vizijos. Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus kartu su statybų bendrove „YIT Lietuva“ organizuotam konkursui

Sausio 13

SAUSIO 13-OSIOS LIUDININKAS PROF. R.DAUGELAVIČIUS: „Iššovus tankui, supranti, ką reiškia tyla“

2022 sausio 13Be komentarųPILOTAS.LT

„Pamenu, žmonės skanduodami „Lietuva“, „Laisvė“ ėjo link šalia Radijo ir televizijos komiteto pastato stovėjusio tanko. Tankui iššovus, nors ir ne į žmones, garsas buvo toks,

VDU sporto centras

NAUJAS VDU SPORTO CENTRAS: Dedikacija Prezidentui Valdui Adamkui

2021 lapkričio 163 KomentaraiPILOTAS.LT

Vytauto Didžiojo universitetas atidaro, anot VDU, didžiausią įvairioms sporto šakoms skirtą unversitetinį sporto centrą Lietuvoje. Lapkričio 17-ąją, 14 valandą, Akademijos miestelyje (Studentų g. 9A, Kauno

Konkursas santakoje

KONKURSAS DIEVO AKY: Nemuno ir Neries santakoje planuojamas 5 ha kvartalas

2021 lapkričio 513 KomentarųAudrys Karalius

Kaune ką tik paskelbtas architektūrinis urbanistinis konkursas, kuriuo siekiama išrinkti geriausią idėją 5 hektarų teritorijai užstatyti dešiniąjame Nemuno ir Neries santakos krante. Kaip žinia, šią

Aukštosios Fredos dvaro rūmai

ATNAUJINO FASADUS: Tvarkomi Aukštosios Fredos dvaro sodybos rūmai

2021 birželio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Ką tik baigti tvarkyti Aukštosios Fredos dvaro sodybos rūmų fasadai. Pastato tvarkybai lėšų skyrė rūmų valdytojas – Vytauto Didžiojo universitetas. NAUDOJA BOTANIKOS SODO ADMINISTRACIJA Aukštosios

Filmą „Sengirė“ rež. M.Survila nufilmavo paskutiniuose išlikusiuose senosios girios plotuose Lietuvoje. Pav.: iš filmo  „Sengirė“.

PREZIDENTO V.ADAMKAUS PREMIJA: Paskirta „Sengirės“ režisieriui Mindaugui Survilai

2021 balandžio 231 KomentarasPILOTAS.LT

Tarptautinę motinos Žemės dieną, balandžio 22-ąją, paaiškėjo Prezidentinės Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo gamtasauginės premijos laureatas. Ji paskirta gamtininkui, režisieriui Mindaugui Survilai už

ginei_fo_210400_tit_xxx

MIESTOVAIZDŽIO BALSAI: Stipendija už tarpukario modernizmo ir medžio tyrinėjimus

2021 balandžio 122 KomentaraiPILOTAS.LT

Šiemet Viktoro Kuprevičiaus vardo stipendiją nuspręsta skirti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto II kurso magistrantei Mildai Gineikaitei už jos bakalauro darbą – kūrybinį projektą

Kauno botanikos sodas

ATSIVERIA LANKYTOJAMS: VDU Botanikos sodas pasirengęs svečiams

2021 kovo 29Be komentarųPILOTAS.LT

Nuo balandžio 1 dienos lankytojams atidaromas Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas. Įstaiga atveriama taikant Lietuvos Respublikoje galiojančius karantino apribojimus. Kaip praneša Vytauto Didžiojo universitetas (VDU),

Valdas Adamkus

UŽ PASIEKIMUS APLINKOSAUGOJE: Įsteigta vardinė Valdo Adamkaus premija

2020 lapkričio 19Be komentarųPILOTAS.LT

Už pasiekimus aplinkosaugos srityje įsteigta vardinė prezidento Valdo Adamkaus premija. Prezidentines Bibliotekos ir Danos Gedvilienes Fondo premija bus teikiama kasmet už visuomenės dėmesio ir pagarbos

Vytauto Didžiojo universitetas

VDU REKTORIAUS RINKIMAI: Pretendentų paraiškų laukiama iki rugpjūčio 27-osios

2020 liepos 29Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune įsikūręs Vytauto Didžiojo universitetas rengia viešą tarptautinį konkursą universiteto rektoriaus pareigoms užimti. Pretendentų į vieno didžiausių ir prestižiškiausių šalies universitetų vadovo vietą dokumentai bus priimami