images_straipsniu_foto_3849_VDU Butkeviciene_3849_tit-3_Butkeviciene

FATALIŠKAS IŠBANDYMAS KAUNUI:// AR UPĖS BUS IŠTRINTOS IŠ MIESTO IDENTITETO?

Šimtus metų Kaunas buvo laisvas, miesto teises turėjęs miestas, kuriame buvo sklandžiai derinami visų miestiečių interesai. Deja, šiuo metu Kaunas primena didikų valdomą miestą, kur didžiausią įtaką turi jų interesus atliepiantys, dažnai miestą skurdinantys, sprendimai. VDU mokslininkės teigia, kad tik sutelkus valingas suinteresuotos bendruomenės pastangas, įmanoma YIT „Kausta“ Santakos krante vykdomą projektą sustabdyti ir jį patobulinti atsižvelgiant  ir į visuomenės poreikius.

Balandį buvo pradėtos „mįslingos“ 8 metrų aukščio apsauginės dambos, už kurios turėtų kilti daugiabučių kvartalas, statybos unikalioje Kauno vietoje – dešiniajame Nemuno ir Neries santakos krante. Įdomu, kad detalusis planas, kuriame buvo numatytas mažųjų laivų uostas, 194 m ilgio krantinė ir komercinės paskirties patalpų zona, visai nesutampa su šiandien YIT „Kausta“ realizuojamu projektu.

Krantinė, dėl kurios statybų jau dabar upės vaga yra susiaurėjusi, virsta stačiu betoniniu šlaitu su 3 takeliais ir 1 laipteliais. Po keletos portalo PILOTAS.LT publikacijų žemsiurbė, kasusi upėje be savivaldybės leidimo, iš Neries akvatorijos dingo.

Tačiau šis tekstas – ne apie kaltųjų paieškas, o apie visuomenę, kurioje verslas savo interesus gina aktyviau nei intelektualai apeliuoja į viešo intereso pažeidimą.

Krantinės statyba negali užkirsti fizinių ir vizualinių ryšių su Neries upe ir kartu senamiesčiu, o priešingai privalo juos sukurti. Atsižvelgiant į technines galimybes, krantinė turi būti tvarkoma plačiomis terasomis, kuriose skirtingais metų laikais gali vykti įvairiapusė veikla.

Turėtų būti sukurta galimybė šiltuoju periodu kuo arčiau vandens įrengti lauko kavines, organizuoti kultūrines, menines, sportines akcijas, suteikti žmonėms galimybę patogiai kojas pamerkti į vandenį.

Vietos patrauklumą didintų mažų laivelių prieplaukos, vandens transporto nuomos galimybė, laivelis kursuojantis iš senamiesčio į Vilijampolės krantinę. Tinkamai apšvietus kairiojo kranto istorinius objektus, krantinė ir šaltuoju metų laiku taptų viena patraukliausių teritorijų mieste. Senamiesčio panoramos ir upės teikiamą vizualinę vertę privalu išnaudoti kultūrinėms ir rekreacinėms vertėms kurti.

UPĖ – MIESTO ATSIRADIMO, AUGIMO IR… ŽLUGIMO PRIEŽASTIS

Įgyvendinus dabartinį YIT „Kausta“ planą, Neries upė bus visiškai išstumta iš Kauno gyvenimo.

Kadangi Nemunas jau yra beveik izoliuotas nuo miesto, išskyrus Panemunę ir dalį Šančių, kur plėtojama gamtinė – rekreacinė veikla, bus prarasta paskutinė galimybė atkurti urbanistinius Kauno ryšius su upe.

Čia pravartu priminti, kad miestas, kaip žmonijos civilizacijos reiškinys, visada tampriai susijęs su vandeniu. Upės, jūros, ežerai ar kiti vandens telikiniai yra neatskiriama miesto tapatybės dalis, jo atsiradimo, augimo, kartais ir žlugimo priežastis. (Tačiau tai nereiškia, kad reikia paniškai bijoti biblijinio, viską naikinančio Neries upės potvynio, kurį sutramdyti gali tik betoniniai šlaitai.)

Upės nuo pat Kauno įkūrimo (1408 m.) tapo viena svarbiausių miesto gyvybę užtikrinančių arterijų, jų dėka Kaunas tapo lygiaverte Vakarų Europos miestų tinklo ląstele. Prekybos, kultūrinių idėjų apyvartos kelias lėmė urbanistinį, architektūrinį, kultūrinį miesto savitumą. XIX a. geležinkelis sumenkino upės, kaip transporto arterijos svarbą, tačiau XX a. tarpukariu buvo sėkmingai plėtojamos pramoginės-rekreacinės vandens panaudojimo galimybės.

Taigi daugiau kaip 550 metų laivai Kaune buvo neatskiriama miestovaizdžio dalis.

SOVIETMETIS ATKIRTO KAUNĄ NUO VANDENS

Sovietmečiu prasidėjo planinga, miestą visiškai skurdinanti, atskyrimo nuo upių veikla. Palemone, Petrašiūnuose, Vilijampolėje, Žemojoje Fredoje prie Nemuno ir Neries įkurtos uždaros pramoninės teritorijos, upės paverstos gamybos atliekų surinkimo vietomis.

Iš centro iškeltas uostas ir visos prieplaukos.

Teritorijose, kurios nenaudotos gamybai, ilgainiui nutiestos gatvės, atkertančios upes nuo miesto (Karaliaus Mindaugo pr., Jonavos g., Neries krantinės g., Marvelės g.).

Deja, į upių izoliavimą sutelkta veikla toliau plėtojama ir nepriklausomybės metais.

Taigi, abiejų upių ryšiai su Kauno miesto urbanistinėmis struktūromis ir miestiečiais – beveik sunaikinti sovietmečiu. Priešais senamiestį esantis Neries krantinės ruožas, vienintelė vieta, kur tuos ryšius dar galima atkurti. Iš mums rūpinčio dešiniojo kranto atsiveria vizualiai patrauklus miestovaizdis, kuriamas svarbiausių miesto tapatybę išreiškiančių architektūros objektų ir turintis vieną svarbiausių gamtinių vertybių – upę.

Akivaizdu, kad miesto tapatumas nėra baigtinis reiškinys – todėl šiuolaikinės demokratinėsvisuomenės stengiasi išsaugoti, išryškinti ir naujai interpretuoti esminius, seniausius istorinius klodus atskleidžiančius aspektus. Priešais senamiestį esanti Neries krantinė turi didelį šiuolaikinės miesto kultūros sklaidos potencialą, bent iš dalies užtikrinantį Kauno kaip upių miesto tapatumo išsaugojimą.

Todėl kyla klausimai, ar Kaunas vis dar yra miestas dviejų upių santakoje, ar čia telkšo tiktai du susisiekimą apsunkinantys kanalai?

Neries krantinės pavertimas sunkiai įveikiamais betoniniais įtvirtinimais su siauru, pavieniam praeiviui skirtu, takeliu visiškai nuskurdins miestovaizdį. O svarbiausia – ištrins iš Kauno miesto tapatumo upes galutinai.

INTERESAI: TARP VIEŠO IR PRIVATAUS

Tokioje situacijoje kaip ši atsakymas yra labai paprastas, jei jau nesigilinti į kitas to priežastines istorines, sociokultūrines aplinkybes. Privatus interesas šiuo atveju laimi didžia dalimi dėl to, kad jo vykdymo ir tvirtinimo procese viešumo nebūta nei kvapo…

Niekas ne tik neklausė visuomenės, ką ji apie projektą mano, nei ko ji nori ar apie ką svajoja. Dar daugiau – nuo jos daug kas tiesiog yra slepiama.

Projektų vydymo ir tvirtinimo valdininkų koridoriuose kultūra, o tiksliau nekultūra, peržengia visas įmanomas ir neįmanomas ribas. Šiuo atveju sprendimas dėl projekto buvo priimamas nuslėpus tai net nuo KAUET (Kauno architektūros ir ekspertų tarybos), ką jau kalbėti apie eilinį savo miestu susirūpinusį kaunietį.

Būkime atviri iki galo ir vadinkime dalykus tikraisiais vardais. Pirma, tai yra savotiškas nusikaltimas prieš Kauno bendruomenę, kuri lieka nežinioje, ir yra painiojama, jei ne kvailinama, tokio strategiškai miestui svarbaus objekto kaip šis klausimais.

O antra, tai yra akivaizdus tarptautinės Orhus konvencijos, kurią Lietuva ratifikavo 2001 m., pažeidimas. Ši Jungtinių Tautų konvencija įpareigoja kiekvieną valstybę užtikrinti „teisę gauti informaciją, teisę visuomenei dalyvauti priimant sprendimus bei teisę kreiptis į teismus aplinkos klausimais, kad būtų apsaugota kiekvieno dabartinės ir būsimų kartų žmogaus teisė gyventi jo sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje” (Konvencijos 1 straipsnis).

Kauno Santakoje statomo gyvenamojo kvartalo projekto ir apsauginės dambos tvirtinimas gabalais bei visa jo užkulisinė detektyvinė istorija liudija apie akivaizdų nenorą užmegzti atviro pokalbio nei su visuomene, nei su ekspertais. Tai sukuria prielaidas neskaidrumui bei galimai slaptiems privataus intereso kėslams.

PROJEKTO KOKYBĖ TOLIMA NUO ŠIUOLAIKINIŲ ANALOGŲ

Šioje istorijoje apmaudu yra ne tik tai, kad projekto kokybė yra taip toli nuo pasaulinių miestų prie upių plėtros tendencijų, siekiančių „išrėdyti“ centrines krantines iš betono pančių, bet ir dėl privataus intereso trumparegiškumo.

Juk rūpestis ir gebėjimas suderinti viešą ir privatų interesus yra galingas raktas taip pat ir į komercinę projekto sėkmę, jau nekalbant apie kitas simbolines, pridėtines vertes, pavyzdžiui, pozityvaus vietos naratyvo radimąsi, kas, tikėtina, galėtų itin efektingai pasitarnauti ir projekto viešųjų ryšių kampanijoms.

Norisi tikėtis, kad sutelkus visas valingas suinteresuotos bendruomenės ir valdininkų pastangas vis dėlto pavyks projektą sustabdyti ir jį patobulinti atsižvelgiant  ir į visuomenės poreikius. O štai su verslo ar privataus intereso trumparegiškumu, matyt, teks dar kurį laiką dorotis, kol tai įgaus bent kiek labiau atsakingą, į darnią plėtrą ar mąstymo ekologiją orientuotą dimensiją.

Komentarai

  1. dambos suformavimas tokioje vietoje yra siaubinga urbanistine klaida, bet pasipriesinti banditiskam statybininku elgesiui nebus galimybes. Cia galetu padeti tik rimti piketai ir demonstracijos. Bet ar tai imanoma Kaune didelis klausimas…

  2. Jei techninis projektas neatitinka detaliojo plano sprendiniu, leidimas statyti pagal toki projekta galetu buti patikrintas statybos inspekcijoje ir, faktui pasitvirtinus, galetu buti laikomas neteisetai isduotu ir naikintinu teismine tvarka

  3. kiek Kaunas leidziasi, tiek ji ir prievartauja. o leidziasi jis vis labiau ir labiau.

  4. Nieko nebesuprantu. Tai ir KAUET to projekto neaptarinėjo ? Tai gaunasi, kad vienas Valatkevičius leidimą išdavė ? Tokiu atveju mes esame žemiau Aukštutinės Voltos. Kas čia darosi, gali kas nors paaiškinti ? Tai kur tas projektas pagal kurį vyksta statyba ? Kas ir kada jam išdavė leidimą ?

  5. Atbris Nerimi Suomis iš Vilniaus ir viską sutvarkys…

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Aukštosios Fredos dvaro rūmai

ATNAUJINO FASADUS: Tvarkomi Aukštosios Fredos dvaro sodybos rūmai

2021 birželio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Ką tik baigti tvarkyti Aukštosios Fredos dvaro sodybos rūmų fasadai. Pastato tvarkybai lėšų skyrė rūmų valdytojas – Vytauto Didžiojo universitetas. NAUDOJA BOTANIKOS SODO ADMINISTRACIJA Aukštosios

Filmą „Sengirė“ rež. M.Survila nufilmavo paskutiniuose išlikusiuose senosios girios plotuose Lietuvoje. Pav.: iš filmo  „Sengirė“.

PREZIDENTO V.ADAMKAUS PREMIJA: Paskirta „Sengirės“ režisieriui Mindaugui Survilai

2021 balandžio 231 KomentarasPILOTAS.LT

Tarptautinę motinos Žemės dieną, balandžio 22-ąją, paaiškėjo Prezidentinės Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo gamtasauginės premijos laureatas. Ji paskirta gamtininkui, režisieriui Mindaugui Survilai už

ginei_fo_210400_tit_xxx

MIESTOVAIZDŽIO BALSAI: Stipendija už tarpukario modernizmo ir medžio tyrinėjimus

2021 balandžio 122 KomentaraiPILOTAS.LT

Šiemet Viktoro Kuprevičiaus vardo stipendiją nuspręsta skirti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto II kurso magistrantei Mildai Gineikaitei už jos bakalauro darbą – kūrybinį projektą

Kauno botanikos sodas

ATSIVERIA LANKYTOJAMS: VDU Botanikos sodas pasirengęs svečiams

2021 kovo 29Be komentarųPILOTAS.LT

Nuo balandžio 1 dienos lankytojams atidaromas Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas. Įstaiga atveriama taikant Lietuvos Respublikoje galiojančius karantino apribojimus. Kaip praneša Vytauto Didžiojo universitetas (VDU),

Valdas Adamkus

UŽ PASIEKIMUS APLINKOSAUGOJE: Įsteigta vardinė Valdo Adamkaus premija

2020 lapkričio 19Be komentarųPILOTAS.LT

Už pasiekimus aplinkosaugos srityje įsteigta vardinė prezidento Valdo Adamkaus premija. Prezidentines Bibliotekos ir Danos Gedvilienes Fondo premija bus teikiama kasmet už visuomenės dėmesio ir pagarbos

Vytauto Didžiojo universitetas

VDU REKTORIAUS RINKIMAI: Pretendentų paraiškų laukiama iki rugpjūčio 27-osios

2020 liepos 29Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune įsikūręs Vytauto Didžiojo universitetas rengia viešą tarptautinį konkursą universiteto rektoriaus pareigoms užimti. Pretendentų į vieno didžiausių ir prestižiškiausių šalies universitetų vadovo vietą dokumentai bus priimami

Didžioji pramonė: „Inkaras“

KAUNO DIDŽIOJI PRAMONĖ: Gumos fabriko „Inkaras“ istorijos ir konvejeris

2020 liepos 14Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno Paveikslų galerijoje atidaroma bendruomenių platformos „Mažosios istorijos“ paroda „Didžioji pramonė: „Inkaras“. Parodos eksponatai – unikalūs kūriniai ir masinės gamybos produkcija, rikiuojasi fabriko konvejerio įkvėptoje

koronavirusas

KORONAVIRUSO DINAMIKA LIETUVOJE: VDU mokslininkai sukūrė modeliavimo įrankį

2020 balandžio 9Be komentarųPILOTAS.LT

VDU mokslininkų modelis sukurtas kaip pagalbinė priemonė analizuojant ir priimant sprendimus, susijusius su COVID-19 sukelta pandemija. Modelio parametrus galima keisti ir rezultatus matyti iš karto

Išnykęs Aleksotas

VIRTUALI PAŽINTIS: Atkuriama dulkėse paskendusi Aleksoto didybė

2019 lapkričio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune organizuotas „Istorijų festivalis. Neprijaukintos istorijos“ kauniečius ir miesto svečius pakvietė į pažintį su išnykusiu Aleksotu. Jį virtualios realybės (VR) technologijomis atgaivino Kauno technologijos universiteto

"Pažangos" rūmai

MODERNIZMAS ANT PREKYSTALIO: VDU parduoda „Pažangos“ rūmus

Kaune toliau tęsiasi kapitalinių modernizmo pastatų parceliavimo šišas. Kiek anksčiau AB „Lietuvos paštas“ vadovybė lengva ranka pranešė atsisakanti vieno Kauno modernizmo simbolių – Centrinio pašto,

VDU

TRIS UNIVERSITETUS SUJUNGUS: VDU esmingai modernizuoja infrastruktūrą

2019 rugsėjo 23Be komentarųPILOTAS.LT

Vytauto Didžiojo universitete šiemet numatyti didelio masto infrastruktūros pokyčiai, susiję su įvykusia trijų universitetų integracija. Bus pradėti Pedagogų rengimo centro, Šiuolaikinių didaktikų centro ir Agroinovacijų

futbolo maniežas

VILIJAMPOLĖS KUPOLAS: 110 m ilgio 25 m aukščio pripučiamas statinys kels futbolą

2019 liepos 111 KomentarasPILOTAS.LT

Vilijmpolėje, Kaune iškilo Lietuvoje neįprastas statinys – didžiulis baltas slėginis kupolas. Net 25 metrų aukščio konstrukcija užvožė baigiamą įrengti futbolo maniežą, kuris niekaip neatsigaunantį šalies

Vytauto Didžiojo universitetas

LAISVOS MINTIES UNIVERSITETAS: VDU pasitinka 30-ąsias atkūrimo metines

2019 balandžio 181 KomentarasPILOTAS.LT

1989-ųjų pavasarį, Lietuvos ir išeivijos mokslininkų pastangomis, buvo atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) – pirmoji savarankiška aukštoji mokykla tuo metu dar sovietų okupuotoje Lietuvoje. Balandžio

Pelkių mokykla

PELKIŲ MOKYKLA: N. ir G. Urbonų kuruotas projektas – Vytauto Didžiojo universitete

2019 vasario 261 KomentarasPILOTAS.LT

Praėjusiais metais Venecijos architektūros bienalėje Lietuvai atstovavo eksperimentinė laboratorija „Pelkių mokykla“, kuruota Masačusetso technologijos instituto (MIT, JAV) tyrėjų Nomedos ir Gedimino Urbonų. Kovo pradžioje šis

Vytauto Didžiojo universitetas

TRYS TAPO VIENU: Užbaigtas 3 universitetų reorganizavimas

2019 sausio 3Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien LR Vyriausybės Spaudos centre oficialiai paskelbta apie Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimą ir prijungimą prie Vytauto Didžiojo universiteto. Nuo šiol trys

Miškas

PROF. REMIGIJUS DAUBARAS: Plynieji kirtimai kenkia miškų ekosistemoms

2018 rugsėjo 261 KomentarasPILOTAS.LT

„Miškas yra kiekvieno lietuvio širdyje – todėl daugelis labai jautriai reaguoja, kai mato iškirstus medžius. Kirsdami juos, galvodami tik apie medieną, skurdiname ekosistemas – kaip

Nemunas ir Nevėžis

ATVERS NEMUNO IR NEVĖŽIO SANTAKĄ: Takai, apžvalgos aikštelės, išvalyti šabakštynai

2018 liepos 193 KomentaraiPILOTAS.LT

Žaliąsias miesto erdves itin intensyviai tvarkantis Kaunas planuoja imtis dar vienos – Nemuno ir Nevėžio upių santakos. Su Lampėdžio ežeru besiribojančią pastarąją miesto teritoriją dar

Jūratė Tutlytė

DOC. DR. JŪRATĖ TUTLYTĖ: Kaune planuojami kultūrinių ir kūrybinių inovacijų sprogimai

2018 liepos 10Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune siekiama įkurti vieną pirmųjų Lietuvoje ir Baltijos šalyse kultūrinių ir kūrybinių inovacijų kompetencijos centrų. Planuojama, jog jame aukščiausio lygio tyrimus vykdys Europos ir pasaulio

VDU Kultūros dienos

VDU KULTŪROS DIENOS: Menų fakultetas atsiveria miestui

2018 balandžio 16Be komentarųPILOTAS.LT

Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto pernai inicijuotos „VDU Kultūros dienos“ sulaukė didelio miesto bendruomenės susidomėjimo – jų renginiuose apsilankė per tūkstantį dalyvių. Sėkmės įkvėptas, besiformuojančią

santa_kn_171000_e01_xxx

KAUNO SAVIVALDYBĖ: Rengiamas Santakos projekto pakartotinas pristatymas

2017 gruodžio 14Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno savivaldybė ir toliau įsitikinusi, kad prieškalėdinis metas ypač tinka pristatyti miesto visuomenei svarbius projektus. Nors į neseniai įvykusį Dainų slėnio rekonstrukcijos projekto pristatymą neatėjo

VDU Mokslo ir studijų daugiafunkcs centras

KOVOS UŽ MINTIES LAISVĘ: VDU steigia demokratijos plėtros tyrimų centrą

2017 gruodžio 13Be komentarųPILOTAS.LT

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) atidaromas akademiko Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras. Vandenilinės bombos išradėjas politinis disidentas A.Sacharovas vertinamas kaip vienas drąsiausių sovietų režimo kritikų,

Kėdainių tiltas

KONTRAVERSIŠKAS TILTAS GRETA SANTAKOS: Konkursas sulaukė 12 projektų

2017 lapkričio 2013 KomentarųPILOTAS.LT

Kauno savivaldybei nutarus statyti tiltą prie pat Nemuno ir Neries santakos, suorganizuotas atviras architektūrinis konkursas, kuriam pateikta 12 projektų. Nuo antradienio konkursinių projektų ekspoziciją bus

santa_kn_171000_e02_xxx

KAUNO PARKŲ TVARKYMO VAJUS: Pristatomas Santakos parko sutvarkymo projektas

2017 spalio 308 KomentaraiPILOTAS.LT

Kalniečių bei Draugystės parkus intensyviai pertvarkantis bei istorinį Ąžuolyno parką  skandalingai perplanuojantis Kaunas ketina imtis ir dar vienos istorinės viešosios erdvės – Senamiestyje, Nemuno ir

„New Look Croatia“

JAUNOS ŠALIES TAPATYBĖ: Dizainerio B.Ljubičić plakatų paroda

2017 birželio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune, galerijoje „101“ atidaroma kroatų dizainerio Boriso Ljubičićiaus paroda „New Look Croatia“. Šis drąsus projektas demonstruoja gana jaunos ir santykinai mažai žinomos šalies vizualinės tapatybės

Putvinskio gatvės diena

PUTVINSKIO GATVĖS DIENA: Kultūra ir edukacija po atviru dangumi

2017 gegužės 25Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune miesto širdyje pirmą kartą organizuojama „Putvinskio gatvės dienos“ šventė, inicijuojama Kauno menininkų namų ir Vytauto Didžiojo universiteto daugiafunkcio mokslo ir studijų centro. Šventės metu