images_phocagallery_1005_pam_pop_JPII_1005_Pop_JPII_tit

KAROLIO ATSIPRAŠYMAS//POPIEŽIAUS JONO PAULIAUS II PAMINKLINIS DESANTAS

„Atleiskite man, kad prieš valią suprantančiųjų, stoviu čia valia valdančiųjų. Atleiskite galingiesiems, nes jie šiandien nesupranta, ką daro…“ Logiškas, Karolio Vojtylos mąstyseną ir gyvenimą atitinkantis užrašas stovylos papėdėje – būtų vienintelis teisingas ir adekvatus memorialinės kompozicijos, pražydusios Kauno santakoje, palydovas. Tačiau randu tik šaltą, netikru auksu išmargintą info-granitą: „Į šiuos namus šiandien atėjo išganymas. Čia 1993 rugsėjo 6 šv.mišias aukojo popiežius Jonas Paulius II”.

Tiesos yra – pirmasis (ir vienintelis) Romos popiežius, lankė Lietuvą 1993-aisiais ir čia, strateginėje tautai erdvėje, kur Neris ir Nemunas tampa vienu, istoriškai sakraliu kūnu, meldėsi su tūkstančiais lietuvių. Už Lietuvą, už proto pergalę prieš jėgą, už gerovę, už šviesą, už toleranciją, už tikėjimą. Tauta nuščiuvusi klausėsi išmintingų žodžių ir pratinosi patikėti gėrio pergale prieš blogį. Tvyrojo absoliuti ramybė.

INTERVENCIJOS KULTŪRA IR PRAKTIKA

Dabar nuščiuvę stebime, kaip tyliai-ramiai-arogantiškai mylimiausio Lietuvoje popiežiaus bronzinė iškamša tupia į tą pačią santaką, nepaisant gausios vietos skulptorių, menotyrininkų ir architektų kritikos bei demokratišku būdu, kultūringai pareikštų protestų.

Ramybės nė kvapo. Desantininkai niekada nekvepia ramybe…

Kiekviena kultūrinė intervencija į subtilią gamtinę aplinką neišvengiamai keičia susiklosčiusią jos kokybę ir sukuria naujus ankstesnės kokybės variantus. Tačiau vienokie variantai gaunami inkrustacinės intervencijos atveju, kai vietos tapatumas atpažįstamas, gerbiamas ir papildomas ir visai kitokie, kai vietos tapatumą stengiamasi įveikti ir įdarbinti naujame, “atsivežtame” vaidmenyje. Būtent tokį desantinės intervencijos atvejį, kuriame, tikiu, prieš savo valią dalyvauja Jono Pauliaus II įvaizdis, Nemuno ir Neries santakoje mes ir turime prievolę stebėti.

TIKSLAS IR VĖL IMA TEISINTI PRIEMONES

Ateiti per jėgą į Nemuno ir Neries santaką, į Lietuvą, ir dar su kryžiumi ant kaklo, – prasta paralelė. Kaip toli istoriškai bebūtų nutolę viduramžiškos eurosąjunginės intervencijos į šitą žemę su tais pačiais “kryžiaus kelialapiais”,- lietuvis niekada to fakto ir kraujo patirčių neužmirš. Panašu, kad Kauno Arkivyskupijos ir Kauno savivaldybės bendras noras – kuo greičiau pastatyti paminklą popiežiui – turi kažkokį kryžiuotišką (svarbų, bet viešai neskelbiamą) tikslą.

Popiežiaus monumentą kauniečiams be jokio konkurso sukūrė vienas greičiausių lenkų skulptorių Česlavas Džvigajus (Czesław Dźwigaj) ir architektai Gintaras Prikockis bei Stasys Pūtvis. Projektas praeitą rudenį buvo dukart svarstytas Kauno architektų ir urbanistų ekspertų taryboje, gausiai kritikuotas ir atmestas. Taip pat jį kritikavo ir miesto menotyrininkai, menininkai bei išretėjusi kultūrinė žiniasklaida. Tačiau tai nė kiek nesutrukdė projekto realizacijai. Panašu, kad projekto partneriams šįkart kryžiuotiškas tikslas buvo daug svarbesnis už viešai deklaruojamą “išganymo atėjimą”, nes sunku patikėti, jog popiežiaus Jono Pauliaus II projektas būtų taip uoliai ir nepaisant-nieko stumiamas, it koks “Akropolis” su savo garbaražu…

VIETOJ EPILOGO

Taigi, šeštadienį, birželio 4-ąją, Nemuno ir Neries akivaizdoje – palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II paminklo atidengimas ir Padėkos Mišios už Jo beatifikaciją (17 val.). Paminklą šventina ir Eucharistijos liturgijai vadovauja Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ. Gieda Kauno kamerinis choras „Te Deum“ (vad. A.Petrauskas), Kauno mišrus choras „Diemedis“ (vad. A.Petrauskas), Juozo Gruodžio konservatorijos ir Kauno kolegijos choras (vad. R.Navickienė).

21 valandą – miuziklas „Karolis. Pašaukė mane“(S. Di Stefano, D. Cologgi, R.Nicolai). Jono Pauliaus II vaidmenį atliks publikos numylėtinis Liudas Mikalauskas. Ne mažiau stengsis – Egidijus Bavikinas, Tomas Ladyga,  aktoriai Rimantas Bagdzevičius, Liucija Rukšnaitytė, Henrikas Savickis, Petro Bingelio vadovaujamas Kauno valstybinis choras ir net Vytauto Didžiojo universiteto liaudies šokių ansamblis „Žilvitis“. Miuziklo režisierius – Nerijus Petrokas.

Bus visko daug ir viskas bus nemokama…

SUSIJĘ STRAIPSNIAI:

PAMINKLAS JONUI PAULIUI II // IŠORINIS PANAŠUMAS YRA, VIDINIO NE

Komentarai

  1. kartapaistalai visatožydvaldytojasai :

    Žydkaralius Jėzusai yra vienintelis ir tikrasai „viešpatis“ , nupirkęsai pasaulį ir visą kosmosą.
    Šisai amžinasisai švytūrys yra nepedofilinio skandlo popiežius, jo šviesą ir išmintį galima lyginti su neo (ne pedo) šviesa ir karšta lyg pagoniško Aukuro meile žydieviui žydviešpačeviui.

    Galingasis jahvė, Izraelio dievas atidavė sūnų bizniui, -nupirkti pasaulį ir visą kosmosą ir mus išganyti ir atvesti į gerosios naujienos šviečiamą kelią – ryt rojų.
    Rojuje žydkrikščionys bus vieni iš pirmųjų ir gaus geriausias ir arčiausias vietas šalia tėvo jahvės, Izraelio dievo ir jo sūnaus, -išmintingojo verslininko, nupirkusio mumis į amžiną Izraelį .

    Ale tai NE liuja, o mano Perkūne.

  2. Pritardamas „lenko“ mintims, jas dar perrašau savaip:

    Žydkrikščionybė – už pinigus samdomi banditai – t.y. šiandieniniai žydkrikškryžiuočiai – kaip Lenino alkani bolševikai, ir Vatikano alkani ordininkai…

    Gal istorikai, ar vatikaninis Bačkis žino, kur vyko pirmas mūšis su najomninkais kryžiuočiais?… Čia ir eina kalba apie bolševikinį žydkrikščionizmą – su iškryžintais kinietiškais paminklais ant Baltų kapų – mųsų šiandieniniam išnumirinimui.

    O dėl Bielarusijos – tai nėra ką kalbėti: apie Minską – bolševikinis smaguriautojas Zuokas, ar lietuviškas kietasprandis Šustauskas – nepalyginami .

    O dėl belikusio pusbaltiško nepaliaujamo pataikavimo žydkrikščionybei ir jos vietos – tai ir Revoliucijos muziejus gi buvo Kazimiežo božnycoj … – tai dar geriau, – visiems gal greičiau ateis galvon, kam skatyna Bačkys ir kam skirtas UAB “Vatikanas”.
    Mat Lietuva jau po popiežiaus pergyveno ganytoją Leniną . O už šiandien likusio stovi didesni pinigai – įsisasavinti okupanto “meilei”.

  3. kriscionybe nese samdomi banditai “ kryziuociai “ kaip stalino bolsevikai … Gal paminklas tiktu prie lenkijos sienos kalvarijoj . gal istorikai , arba backis zino kur vyko pirmas musis su najomninkais “ kryziuocias ‘ , ? cia neina kalba apie pagonybe , samdomi banditaij ner geraij , ar jie bin-ladeno , ar jie popieziaus , ar jie bolsevikai … o lenkams aisku pasiseke , jie turi tikra skulptoriu , kuris tokius sudinus paminklus daro per svaite , ( kaip musiskis kapsukietis balciunas ) ir gal geriau neij musu gutauskas liutus , kamuolius , ( manau tevas gutauskas savo vaika turetu nunuodyti pats ir paskuij dar eilerasty parasyti ant kamuolio ) , taij geros skulpturos , geriau nei kinieciu paminklai ant lietuvos kapu . o del bielarusijos … taij ner ka yzeidineti minska – zuokas ar sustauskas nepalyginami . o del baltiskos krikscionybes vietos – santakos taij ir revoliucijos muziejus gi buvo kazimiero baznycioj … taij dar geriau , visiems greiciau ateis galvon ka skatina backys ir kam skyrtas popiezius ir visa ju uab “ vatikanas “ . lietuva jau po popieziaus pergyveno ganytoja lenina . gal ir situos paminklus kada taij kazkas nuardys ? siandien turim kitus ganytojus , aisku uz sito lenko stovi didesni pinigaij , taij ir myli ji daug daugiau kas …

  4. Avinams – dar vienas importuotas ganytojas, ir turbūt jau ilgam.

    Kiek gi turės praeiti laiko, kad tasai mazochistinis kančios garbinimo balvonas būtų išbogintas ?

    Tiesiogine prasme okupantiška žydkrikš.čionynybė iš esmės ir pasirodė, kad ji – ne tik Kauno pilies (ją žydkrikš.čionys buvo sudeginę 1361 m.) bet ir visos Lietuvos okupantė.

    Prakeiktų parazitokupantų genetika sugeneravo ir šiandienai.

  5. Turbut ne prie to straipsnio komentara surasete, gerbiamasis…

  6. Tai gal „patriotas“ ir sausio 13 dezertyras, pseudo prafiesoriuz Kupriewitzas savo xebryte /Bartulius, Bruzaites etc…/ vel suburs peticijai merui del „profanaciju“, kaip kad dare pries tik kazkokio Eimonto koncertus?

  7. O kur tą popiežių statyti? Gal Antakalnio žiede, kurį Jono Pauliaus vardu pavadino?

  8. na ir iskur Marijos rutu darzely tiek pridarastu priviso?vis pridaro ir pridaro viesose vietose kaipo sunekai kokie….

  9. jeigu popieziaus paminklas santakoje tampa nesutarimu priezastimi, reiskia to paminklo nereikia, arba reikia kitoje, maziau bendramiestineje vietoje. brukti meile per prievarta ganetinai kvaila XXI amziuje.

  10. Kaip visada, kai baltiškos kultūros švenčiausioje vietoje – upių santakoje atsiranda krikščioniškos agresijos simbolis, tautoje užsidega dar vienas neapykantos laužas visai bažnyčiai, nors ji čia nieko kalta. Taip skatinama agresija, neapykanta, nepakantumas. O norėta atvirkščiai.

  11. blogai, negerai ir negražiai nubronzino pauliuką ir ne vietoje

  12. Kai pastatai tokia lokalia skulptura tokioje atviroje erdveje, kaip santaka, tai rizikuoji pirma proga apsijuokti. Isivaizduojam, kad gejai marsiruoja vidury santakos, o koks nors paparacis prizumina juos su patenkintu popiezium fone. Arba siaip bomzeliai su bambaliais snaudzia vidury pievos – o popiezius juos visus laimina ir laimina.
    Man atrodo, kad labiausiai cia prasauta nepagavus lokalaus skulpturos santykio ir mastabisko konteksto. Garantuota nesekme. Kas to nepripazista dabar, po metu patys isitikins.

  13. Nieko cia tragisko. Kaunas bent jau tures pirma pasaulyje palaiminta stadijona. Gal ta proga ir futbolo komanda ikurs Kauno Klierikai? Ir Lietuvos rinktinei bus kur igyti sportine forma ir palaiminima tuo paciu, jei nenores vel nuo Lichtensteino nykstuku gauti i kaulus.
    Ne visi, matau, suprato kaunietiska bajeri.

  14. Nematau jokios tragedijos, skulptūra klasikinė – aplinka erdvi – fonas geras… kai jau taip aršiai kritikuojama – bent jau nuotraukas parinkit prastesnes.

  15. Lenkija turi Česlavą Džvigajų, Rusija – Zurabą Ceretelį, Lietuva – Tadą Gutauską…

  16. Okupantų svajonės – kad okupuotieji būtų geri.

    Na, o šio straipsnio autorius turbūt mažai ką , apart čia paraudojimo, bedarė, kad to balvono neatsirastų.

    CHA

  17. Kalba eina apie skulptūros meninį lygį ir pasatymo vietą-kam tiek neapykantos,vilmantas? Ar nekęsti-reiškia būti geru pagoniu?

  18. pompastika. o ji visada bus neskoninga. net prikeltas italu MikolasAngelas cia nepades.

    kai is visu jegu bandai garsiai papersti, rizikuoji taip pat staigiai ir pristumti…

  19. darykite isvada mieli krikscionys.Jusu mokymo sviesa baigia suniokoti krasta ir krastovaizdi…

  20. kam tos architekturines tarybos, jeigu kauno valdzia vistiek daro taip, kaip jai atrodo. ir dailininkai rase, kad negerai, ir menotyrininkai – viskas perniek. kauno valdzia elgiasi, kaip kokiame minske. nematau skirtumo.

  21. Gal kas nors bent per atidarymą protestuos?
    Palaikyčiau.
    Gana mazochistinio kančios garbinimo ir aplamai okupacinio krikščionizmo.

    Vilmantas Rutkauskas
    Mano tel. 8-696 50838

  22. Gal kas nors bent per atidarymą protestuos?
    Palaikyčiau.
    Mano tel. 8-696 50838

  23. Diletantų puota arba naujasis profanų Kryžiaus žygis: argi tai MENAS? Tik todėl, kad Popiežiaus atminimui skirtas? Deja, nei „miuziklas“, nei „skulptūra“ nieko bendra su Popiežiumi neturi. Bet davatkoms, tikriausiai, gražu.

  24. Prakeiktas žydkrikščionaudaizmas – okupuoti ne tik Žemę, bet ir Dangų – žydkrikšsektantams mėgstamiausias (užsi ir ėmimas).

    Šių katekizuotų okupantų laimei pažadėti formuliarai -yra paremti tuo, kad okupuotieji atitarnautų vergvaldistikai.

    Jau Protėvystėje prakeikti žydkrikščionys Laimės neturės, nes jie – prakeikti.

  25. Viskas, kas nemokama, dažniausiai vėliau brangiai atsieina. Keista, Vilniuje turime T. Gutausko opusus, berods pastarasis kelia koją ir į Kauną. Štai dabar ir šis, straipsnyje aprašomas atvejis… Kažkas neskanaus glūdi mūsų krašte… „something is rotten in the state of denmark“ anot W.Shakespeare

  26. Gerai, kad Jonas Paulius II to nemato. Apsiverktų iš nevilties, šitiek dėjo žmogus pastangų, o viskas perniek…

  27. Man tai atrodo visai gražiai su tuo celofanu… Reikėtų taip ir palikt.

  28. jei Kauno architektūrinėendurbanistinė taryba pritarė LA stiklainiui, tia gal kaip tik – jei šiuo atveju ji nepritarė – atidengus tas paminklas pasirodys labai neblogas?
    nepykit, kad humoras toks grubus.

  29. Padėtį dar galima išgelbėti- stovylos nenudengti. Niekada.

    P.S.
    Panaši situacija klostosi ant Parnidžio kopos Nidoje. Ten jau randasi antras „kryžių kalnas“. Mano galva, ne mažiau brutali invazija, nei Santakoje.

  30. Pagarba autoriui- tikrai grakščtus kalbos ir minties valdymas. Palinkėjimas mums visiems, kad teisingas žodis taptų kūnu.

  31. smagu kad niekas nieko net nekomentuoja .

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Mykolas Sauka

ŠVENTASIS NAIVUMAS: M.Saukos medžio drožinių instaliacija „Vaikų kambarys“

2022 gruodžio 14Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ prieš 6 metus gigantiškų betoninių figūrų parodą surengęs skulptorius Mykolas Sauka sugrįžta į „nusikaltimo“ vietą, tačiau jau su visai

Neringos vartai

ORIGINALĄ PAKEIS KOPIJA: Neringoje nukėlė pasitikusią skulptūrinę kompoziciją

2022 gruodžio 9Be komentarųPILOTAS.LT

Kuršių nerijoje neseniai nukelta skulptūrinė kompozicija „Neringos vartai“, net pusę amžiaus pasitikusi visus į ją įvažiuojančius. Įsimintiną skulptūrą iš medinių „burių“ su vėtrungėmis turės pakeisti

Leonas Strioga

SKULPTŪROS ŠVIESULYS: Obelynės sodybos parke atidaryta L.Striogos lauko galerija

2022 gruodžio 2Be komentarųPILOTAS.LT

Šį spalį, eidamas 93-ečius metus, pasaulį paliko vienas didžiausių Lietuvos skulptūros šviesulių – Leonas Strioga. Susipažinti su šio išskirtinio talento bei savito pajautimo menininko vienais

Vladas Urbanavičius

PLIENO JUNGINIAI: Vlado Urbanavičiaus personalinė paroda galerijoje (AV17)

2022 spalio 20Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien galerijoje (AV17) bus atidaryta skulptoriaus Vlado Urbanavičiaus personalinė paroda „Plieno junginiai“. Monumentaliose, kone erdvėje neišsitenkančiose skulptūrose atsiskleidžia itin didelis kūrėjo dėmesys naudojamoms medžiagoms, subtili

Vingrių skveras

VINGRIŲ SKVERO EKSPOZICIJA: 7 šiuolaikinės MO muziejaus skulptūros

2022 spalio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Naujai įrengiamas Vingrių skveras taps šiuolaikinių skulptūrų ekspozicija po atviru dangumi. MO muziejaus kaimynystėje jau anksčiau pradėta ekspozicija bus pratęsta ir pasivaikščiojimo take prie istorinio

Juozas Zikaras

ŽURNALAS „BALTAS KAMBARYS“: Zikaro modernizmas O.Daugelio bibliotekoje

2022 rugsėjo 21Be komentarųPILOTAS.LT

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus kviečia į 7-tojo kūrybinės klasės žurnalo „Baltas kambarys“ numerio rubrikos „Čiurlionio portfelis“ pristatymą Osvaldo Daugelio bibliotekoje. O portfelyje šį

Andrius Erminas

BERLYNO MENO SAVAITĖ: Prisistato 3 lietuvių šiuolaikiniai skulptoriai

2022 rugsėjo 16Be komentarųPILOTAS.LT

Galerija (AV17) Berlyne vykstančioje meno mugėje POSITIONS pristato 3 lietuvių menininkus. Tai yra vienas iš svarbiausių meno renginių Vokietijoje, vykstantis Berlyno meno savaitės metu, suburiantis

Juozas Lebednykas

NEPALIAUJAMI KŪRYBINIAI IEŠKOJIMAI: J.Lebednyko kūrinių paroda Panevėžyje

2022 rugsėjo 9Be komentarųPILOTAS.LT

Panevėžio miesto dailės galerijoje atidaroma Juozo Lebednyko kūrinių paroda. Galerijos pagrindinėje parodų erdvėje ir Keramikos paviljone eksponuojami menininko bronzos liejiniai, akmens formų ir keraminės kompozicijos,

Dolomitas

DOLOMITO PRAKALBINIMAS: Skulptorių plenero pristatymas Petrašiūnų karjere

2022 rugpjūčio 26Be komentarųPILOTAS.LT

Pakruojo pašonėje esančiuose dolomito karjeruose baigiasi skulptorių pleneras „Akmens dialogai“. Baigiamajame renginyje šiandien čia bus pristatytos 7 akmens menininkų sukurtos skulptūros, vyks Pakruojo šventės „Iki

Aloyzas Toleikis

SURADO NAUJAS ERDVES: Šiauliai perkels skulptūras „Gulinti mergaitė“ ir „Dubysa“

2022 rugpjūčio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Šiaulių miesto savivaldybė priėmė sprendimus dėl dviejų skulptūrų perkėlimo į rekonstruotas ar šiuo metu atnaujinamas miesto viešąsias erdves. Naujos vietos surastos skulptorių Birutės Kasperavičienės ir Aloyzo

Dumplės

NAUJAS ISTORIJOS ŽENKLAS: Vilnius įsigijo D.Aleksos skulptūrą „Dumplės“

2022 rugpjūčio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Skulptūra „Dumplės“ žada tapti nauju Vilniaus autobusų parko teritorijos istorijos ženklu. Miestas ją įsigijo už 9.500 eurų… Dano Aleksos skulptūra „Dumplės“, pernai eksponuota sostinės Kūdrų

Perkūnas

DEKORATYVINĖ SKULPTŪRA KAUNE: Tado Bujanausko iliustracijų paroda

2022 liepos 14Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Kaune atidaroma Tado Bujanausko kurtų iliustracijų paroda „Dekoratyvinė skulptūra Kaune“. Šiuo iliustracijų ciklu menininkas siekia priminti apie laiko ir žmonių užmirštas skulptūras Kaune. Liepos

„Nihil novi“, A.Kasparavičius, 2015-2022 M. Foto: (AV17) galerijos.

ISTORIJA IR ŠIUOLAIKINIS MENAS: Vilniaus rotušės fasade – skulptūros ir instaliacijos

2022 liepos 13Be komentarųPILOTAS.LT

(AV17) galerija, tęsdama tradiciją pristatyti šiuolaikinę skulptūrą netradicinėse miesto erdvėse, nuo šio mėnesio organizuoja pusę metų truksiantį projektą, kurio metu Vilniaus rotušės fasade bus eksponuojamos

Skraidantis cepelinas

PAKABINO MIESTO SIMBOLĮ: Karmėlavoje į dangų pakilo milžiniškas cepelinas

2022 liepos 52 KomentaraiPILOTAS.LT

Menininkai Algimantas Šlapikas ir Serge‘as Eckeras Kauno rajono Karmėlavos miestelio viešąją erdvę ką tik papildė „Skraidančiu cepelinu“. Cepelinų sostine pravardžiuojamo Kauno rajono miestelio identitetas nuo

Evaldas Pauza

ŽALIAKALNIO KALNAS: Skulptoriaus E.Pauzos personalinė paroda Kaune

2022 gegužės 4Be komentarųPILOTAS.LT

Tęsdama Kauno meno mokyklos 100-mečiui skirtų parodų ciklą, Kauno kolegijos Menų akademija rengia skulptoriaus Evaldo Pauzos personalinę parodą „Kalnas“. Parodoje eksponuojami pastarųjų dviejų dešimtmečių konceptualiosios skulptūros

Tadas Kensminas

SIURREALIZMO STOVYKLA: Skulptoriaus T.Kensmino paroda Trakų Vokės dvare

2022 balandžio 11Be komentarųPILOTAS.LT

Trakų Vokės dvare atidaroma skulptoriaus Tauro Kensmino paroda „Stovykla“. Parodoje  autorius tęsia savo kūrybinę liniją – kuria keistą, sapnišką atmosferą, kurioje žiūrovas panardinamas į simboliais

Jonas Aničas

NIEKAS NEPRISIMENA JO VARDO: Skulptoriaus Jono Aničo paroda Vilniuje

2022 sausio 20Be komentarųPILOTAS.LT

Galerijoje (AV17) atidaroma skulptoriaus Jono Aničo paroda „Niekas neprisimena jo vardo“. Parodoje plėtojama menininko kūryboje svarbi stebėtojo tema. Aktyvus ir pasyvus žiūrėjimas perteikiamas pasitelkiant kasdienius

Evaldas Pauza

ŠIANDIENOS KAREIVĖLIAI: Skulptūrą permąstanti E.Pauzos paroda Kaune

2021 gruodžio 2Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien skulptūra priartėjo prie kitų dailės sričių, objekto meno, todėl dažnai sunku ją atskirti. Evaldo Pauzos kuriama skulptūra – figūrinė, primenanti visiškai tradicinę skulptūrą, tačiau

antanas mončys

VEIDAI IR DVASIOS: Antano Mončio jubiliejui skirta paroda

2021 lapkričio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Vytauto Kasiulio dailės muziejuje, Vilniuje atidaroma paroda „Veidai ir dvasios“, kurios pavadinimą padiktavo Antano Mončio (1921‒1993) kūrinių motyvai ir neblėstanti dailininko nostalgija paliktai gimtajai Žemaitijai,

Cvirkos paminklas

NELIKS DAR VIENO OKUPACIJOS SIMBOLIO: Vilniuje nukeliamas P.Cvirkos paminklas

2021 lapkričio 19Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien pradedami rašytojo Petro Cvirkos paminklo Vilniuje nukėlimo darbai. Daug šaršalo visuomenėje kėlusio sovietinės propagandos simboliu dažnai  įvardinamo paminklo erdvę numatyta apželdinti ir pritaikyti miestiečių poilsiui.

Konkursas santakoje

KONKURSAS DIEVO AKY: Nemuno ir Neries santakoje planuojamas 5 ha kvartalas

2021 lapkričio 513 KomentarųAudrys Karalius

Kaune ką tik paskelbtas architektūrinis urbanistinis konkursas, kuriuo siekiama išrinkti geriausią idėją 5 hektarų teritorijai užstatyti dešiniąjame Nemuno ir Neries santakos krante. Kaip žinia, šią

©PILOTAS.LT

GELEŽINIŲ SKRAIDUOLIŲ TRAUKA: Kaune pratęsta fantasmagoriškoji E.Frėjaus paroda

2021 lapkričio 3Be komentarųPILOTAS.LT

PILOTAS.LT neseniai aprašė lankytojų ažiotažo sulaukusią Edmundo Frėjaus kūrybos parodą „Gimęs skraidyti“, meistriškai apjungiančią kalvystės ir skulptūros menus. Šią kauniečių gausiai lankomą parodą Kauno modernaus

Paminklas ateitininkams

ISTORIJOS SIMBOLIS: Restauruotas Marijampolės ateitininkų paminklas

2021 spalio 22Be komentarųPILOTAS.LT

Senosiose Marijampolės kapinėse neseniai baigtas restauruoti žinomoms krašto asmenybėms tarpukariu ateitininkų 1930 metais pastatytas paminklas. Šis paminklas – svarbus Marijampolės ir visos Lietuvos istorijos simbolis.

©PILOTAS.LT

GELEŽYJE ĮKALINTAS POLĖKIS: Nesenstanti metalinė Edmundo Frėjaus mitologija

Praėjus keliolikai metų po Edmundo Frėjaus mirties, Kaune vis dar gyva šio iš Žemaitijos kilusio kalvystės meno virtuozo legenda. Jis it mitinis kalvis, šaltam metalo

Albertas Domereckas

SKULPTŪRA, TAPYBA, GRAFIKA: Architekto Alberto Domerecko paroda Vilniuje

2021 spalio 14Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje atidaroma Alberto Domerecko paroda. 1941 metais gimęs architektas pastaruoju metu yra įnykęs kurti medžio skulptūrą, dekoratyvinę grafiką ir tapybą. Doc. Alberto Domerecko paroda „Skulptūra,