Architektūros [pokalbių] fondas tęsia savo 5-ąjį pokalbių ciklą, skirtą aptarti miestui bei jo lūžio taškams. Praėjusią savaitę Vilniuje viešėjo olandų architektai A. van Oppenas ir M.van Asseldonkas, kurie Nacionalinėje dailės galerijoje pristatė „Atviro kodo urbanizmo“ idėją. Spalio 20 dieną joje svečiuojasi lietuvių filosofas Nerijus Milerius, kuris bandys įtikinti, kad architektūra – kasdieninio miesto ritmo sinchronizavimo priemonė.
Antrasis Architektūros [pokalbių] fondo rudeninio ciklo svečias – kasdienybės tema disertaciją apsigynęs VU Filosofijos katedros dėstytojas N.Milerius. Spalio 20 dieną 20 val. NDG auditorijoje (Konstitucijos pr. 22) jo pristatoma tema – „Architektūra kaip kasdienio miesto ritmo sinchronizavimo priemonė“. Pokalbyje bus nagrinėjama, kaip architektūros priemonėmis sinchronizuojami skirtingi miestiečių gyvenimo ritmai visiškai skirtinguose miestuose.
Sovietinėje erdvėje nustatyti bendri architektūros modeliai ženkliai prisidėjo sinchronizuojant gyvenimą visiškai skirtinguose miestuose – Vilniuje, Taline ar Tbilisyje. Po Sovietų imperijos žlugimo, neliko ideologinio sinchronizacijos pagrindo. Bet ar tai reiškia, kad ir architektūra nebėra miesto ritmų sinchronizacijos priemonė?
Pokalbis „Architektūra kaip kasdieninio miesto ritmo sinchronizavimo priemonė“ – išskirtinė proga architektams bei architektūros studentams praplėsti savo akiratį ir pabandyti į miestą bei architektūrą pažvelgti ne pro siaurus profesinius akinius, bet plačiau. Gerokai plačiau.
N.Milerius yra organizavęs diskusijų ciklą ir konferenciją, skirta miesto problematikai, dalyvavęs Vilniaus 2006-2008 architektūros darbų vertinimo komisijoje. Filosofas nuolat bendradarbiauja ir su fotografijos ir kino specialistais bei kūrėjais.
Parengta pagal Architektūros [pokalbių] fondo informaciją.
