Įspūdingu gala koncertu pasaulio publikai po rekonstrukcijos atsivėrė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūmai (KVMT). Gala koncertas apjungė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestrą, chorą, baleto trupę, solistus ir svečius – pasaulyje ir šalyje žinomus solistus bei dirigentus.
PIRMOJI ŠIUOLAIKINĖ MUZIKOS SALĖ NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė džiaugėsi šį įvykį lydėjusiais prasmingais skaičiais ir datomis: 204 – tiek metų įvairiomis formomis Klaipėdoje gyvuoja muzikinis teatras; 100 – prieš tiek metų, šiomis dienomis, buvo pasirašyta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos konvencija Paryžiuje; 34 – tiek metų gyvename Nepriklausomoje Lietuvoje.
„Klaipėdoje publikai duris atveria vienintelė, pirmoji Nepriklausomoje Lietuvoje sukurta ir iš pagrindų pastatyta, sceniniam menui skirta erdvė“- džiaugėsi L.Vilimienė. „Siekiame, kad Klaipėdos kultūrą reprezentuojantis Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras taptų šalies kultūros vartais į pasaulį. Teatro bendruomenės tvirtybė, visų gero linkinčių, sumanių ir profesionalių žmonių palaikymas, padėjo įveikti visas kliūtis, vienaip ar kitaip trikdžiusias sklandų statybų procesą ir teatro veiklą. Grakštus Teatro pastatas, kurio eksterjere ir interjere atsispindi Baltijos jūros gamtos įkvėptos formos ir faktūros, taps ne tik teatro kolektyvų naujaisiais namais, bet ir palikimu ateities kartoms“.
Nuoširdžiai dėkota visiems kūrusiems ir stačiusiems Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą. Tai – generalinis rangovas „Infes“, techninio projekto rengėjai – įmonės „Inžinerinė mintis“ ir „Studio GA“, interjero projektą parengė „Mama architects“, akustiką kūrė „Akustika plius“, statinio statybos techninė priežiūra ir valdymas – „Statybų inžinerinės paslaugos“, scenos technologijų tiekėjai „PropointLT“ ir „Scenos techninis servisas“. „Dėkoju šio proceso karžygiams, rangos darbų vadovams – Mantui Šalčiui ir Martynui Dargužui. Mano ypatinga padėka – šio pastato modernizavimo projekto vadovui, mano pavaduotojui Nagliui Stancikui“,- pažymėjo muzikinio teatro vadovė L.Vilimienė.
MĖGAVOSI ĮSPŪDINGU ATIDARYMO GALA KONCERTU
Į gala koncertą susirinko būrys garbių svečių iš Lietuvos nacionalinių ir valstybinių teatrų, koncertinių organizacijų, kultūros įstaigų, verslo, teatro rėmėjai. Uostamiestyje sulaukta ir svečių iš kitų Europos teatrų.
Publika mėgavosi įspūdingu teatro atidarymo gala koncertu, apjungusiu KVMT istorinę praeitį ir modernumą, kurį sukūrė režisierius Dalius Abaris, režisieriaus asistentė Karina Novikova, kostiumų stilistė Agnė Kuzmickaitė, grimo dailininkė Aira Braždienė, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis.
Nuskambėjus specialiai šiam renginiui kompozitoriaus Donato Bielkausko sukurtam prologui, kuriame susipynė statybiniai garsai ir orkestro instrumentų skambesiai, koncerto programą fanfaromis iš Richardo Strausso simfoninės poemos „Taip kalbėjo Zaratustra“ pradėjo vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio diriguojamas KVMT orkestras.
Pirmasis į salę „Jūra“ atplaukė Richardo Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ kapitonas – kone trisdešimt metų „Aalto“ muzikiniame teatre Esene (Vokietija) dainuojantis klaipėdietis, bosas Almas Švilpa. Būtent operos „Skrajojantis olandas“ pastatymas senajame elinge muzikinio teatro rengiamą Tarptautinį Klaipėdos festivalį išgarsino visame pasaulyje bei atnešė visus įmanomus šalies apdovanojimus.
Pasaulinėse scenose dainuojanti operos solistė Katerina Estrada Tretyakova džiaugėsi galėdama dainuoti teatro, kuriame ir prasidėjo jos karjera, atidarymo iškilmėse. K. Estrada Tretyakova atliko Margaritos ariją iš Charles Gounod operos „Faustas“.
Vienas žymiausių visų laikų Lietuvos bosų Vladimiras Prudnikovas vėl tapo Mažvydu iš Audronės Žigaitytės operos „Mažvydas“. V. Prudnikovas šią partiją atliko ir premjeroje 1988 m. balandžio 23 dieną, kai muzikos vadovo ir dirigento Gintaro Rinkevičiaus pastatyta opera tapo pirmuoju spektakliu naujai įkurtame Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Istorinis momentas, jog ir šį kartą KVMT orkestrui dirigavo Gintaras Rinkevičius!
Vytautas Juozapaitis, vienas žinomiausių šiuolaikinių Lietuvos baritonų, ne kartą dainavo daugiau nei trisdešimt metų gyvuojančio Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatymuose. Gala koncerte mėgautasi jo atliekamomis arijomis ir duetu su V.Prudnikovu.
NUSKAMBĖJO ISTORINĖS G.KUPREVIČIAUS OPEROS IŠTRAUKA
Koncerte skambėjo ištrauka iš pirmojo nacionalinio kūrinio, pastatyto Klaipėdoje šaliai atgavus nepriklausomybę – Giedriaus Kuprevičiaus operos „Prūsai“. Prie dirigento pulto stojo kompozitorius, vyriausiasis chormeisteris, teatre dirbantis daugiau nei trisdešimt metų – Vladimiras Konstantinovas.
Gala koncerto klausytojus sužavėjo ištrauka iš J. Bock miuziklo „Smuikininkas ant stogo“. Publika daugiau nei dvidešimt metų šį spektaklį tituluoja vienu mylimiausių ir neleidžia užleisti pozicijų repertuare. Žemiškais ir dangiškais turtais vaizdingai rūpinosi Tevjė – publikos mylimas solistas Mindaugas Rojus. KVMT orkestrui dirigavo 85-erių metų jubiliejų švenčiantis pirmasis teatro garbės dirigentas Stanislavas Domarkas, kurio iniciatyvos dėka „Smuikininkas ant stogo“ ir užgimė Klaipėdos scenoje.
Publika išvydo ir ištrauką iš publikos pamėgto, daugybę apdovanojimų pelniusio Eduardo Balsio baleto „Eglė žalčių karalienė“. Šoko KVMT baleto trupės artistai.
Daugiau nei trisdešimt metų KVMT dainuojanti primadona Rita Petrauskaitė – svarbi teatro istorijos dalis. Būtent jos įspūdingo balso dėka kaskart pažįstame vis naujas spektaklių herojes bei leidžiamės į paslaptingą teatro meno pasaulį. Gala koncerte ji atliko Undinės ariją iš Antonino Dvoržako to paties pavadinimo operos.
Jaunieji teatro solistai – Beata Ignatavičiūtė ir Giedrius Gečys – 2023 m. vasarą dainavę istorijų operos „Klaipėda“ premjeroje, scenoje vėl susitiko kaip šio spektaklio herojai: Mėmelio prefektas Gabrielis Žanas Petisnė ir jo moteris, kuriai Klaipėda lyg pasaulio užkampis.
Skambėjo ir žymusis choras „O Fortuna“ iš Klaipėdos festivalyje pristatytos Carlo Orffo kantatos „Carmina Burana“, kurį atliko Muzikinio teatro simfoninis orkestras ir choras, diriguojami kantatos muzikos vadovo bei dirigento Roberto Šerveniko.
Baigiamajam Giuseppe Verdi „La Traviata“ kūriniui „Libiamo ne’lieti calici“ (Brindisi) scenoje, drauge su kviestiniais svečiais, pasirodė teatro solistai, choristai ir visi teatro darbuotojai!
Parengta pagal KVMT informaciją.
Titulinė nuotrauka: Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (projektuotojai – „Studijo Gollwitzer architekten gmbH“ (Vokietija), „Inžinerinė mintis“, „Studio GA“; interjeras – „Mama architects“, akustika – „Akustika plius“).
Nuotraukos: Martyno Aleksos ir Dainiaus Kažukausko.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (projektuotojai – „Studijo Gollwitzer architekten gmbH“ (Vokietija), „Inžinerinė mintis“, „Studio GA“; interjeras – „Mama architects“, akustika – „Akustika plius“).
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (projektuotojai – „Studijo Gollwitzer architekten gmbH“ (Vokietija), „Inžinerinė mintis“, „Studio GA“; interjeras – „Mama architects“, akustika – „Akustika plius“).
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (projektuotojai – „Studijo Gollwitzer architekten gmbH“ (Vokietija), „Inžinerinė mintis“, „Studio GA“; interjeras – „Mama architects“, akustika – „Akustika plius“).
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (projektuotojai – „Studijo Gollwitzer architekten gmbH“ (Vokietija), „Inžinerinė mintis“, „Studio GA“; interjeras – „Mama architects“, akustika – „Akustika plius“).
