Vienas garsiausių pasaulio architektų – Kengo Kuma – atvyko į Kauną architektūros festivalio KAFe programos Rytai-Rytai 5 direktorių Gintaro Balčyčio ir George Kunihiro kvietimu. Šiemet festivalis KAFe buvo neįprastai trumpas ir truko vos keturias dienas, sutilpdamas į programą
Šiandieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutarė apeliacinį Artūro Dankovskio skundą atmesti ir palikti galiojantį Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 vasario 23-iosios sprendimą. O tai reiškia, kad pilietis Artūras Dankovskis privalės savo lėšomis atstatyti savo paties
1996-ųjų vasario 9-tąją Lietuvos skaitytojas sulaukė pirmojo architektūrinio periodinio leidinio istorijoje – mėnraščio “Arkitektas”. Vėlai. Daugelis Europos valstybių architektūrinę leidybą pradėjo 100 ar 80 metų anksčiau. Tuomet atrodėme kaip eiliniai atsilikėliai. Šiandien – Lietuva atrodo kaip pasmerktoji
Art deco stiliaus vilos Perkūno al. 11 Kauno Žaliakalnyje griovimo istorija įgauna vis platesnį atgarsį tiek visuomenėje, tiek ir atskirose kultūros paveldui neabejingose bendruomenėse. Lietuvos architektų sąjungai vis dar liekant šio atvejo nuošalėje, savo atvirą nuomonę apie
LR Kultūros ministerija pirmą kartą istorijoje suformavo Architektūros meno tarybą. Iš architektūros specialistų sudarytos tarybos uždavinys – prisidėti prie ilgalaikės tęstinės architektūros kaip profesionaliojo meno ir kūrybinių industrijų srities politikos formavimo. Kaip praneša Kultūros ministerija, architektūros meno tarybos nariais
Dviejų Kauno architektų Lino Tuleikio ir Audrio Karaliaus puldinėjimas įvairiais žiniasklaidos kanalais netruko įgauti organizuotos „minkštosios galios“ medžioklės bruožų. Nors viešai atsakomybės už „atakas“ niekas neprisiima, numanyti koordinacinį centrą nėra taip jau sunku. Dar kovo mėnesį po
Mano senelis Juozas Karalius, išgyvenęs du karus, Vokietijos krachą, Sibirą ir kolchozinę LTSR, šeštą vakaro kviesdavo kartu klausytis “Amerikos balso”. Romas Sakadolskis ir Ko šnypštė, čiurleno, cypė it Dariaus Čiutos performansas, o aš turėjau pareigą iš viso
Tapome ilgai laukto stebuklo liudininkais – Seimas didele balsų dauguma priėmė Lietuvos Respublikos Architektūros įstatymą, tuo pačiu oficialiai pripažindamas architektūrą nacionaliniu prioritetu. 2017-ųjų birželio 8-toji – jau istorija. Diena, kai kompetencija šventė pergalę prieš viduramžiškas fobijas, feodalinį
Architektūros įstatymo priėmimas Seime vėl atidėtas ir grąžintas Aplinkos komitetui svarstyti – šįkart po Savivaldybių asociacijos kreipimosi, kurį iniciavo Kauno savivaldybės meras. Kaip žinia, Visvaldo Matijošaičio valdose architektūros projektų svarstymas seniai nebeišeina už kabineto sienų, o architektūrines
1996-ųjų vasario 9-tąją skaitytojas sulaukė pirmojo lietuviško periodinio leidinio, “Arkitektas”, skirto išimtinai architektūrai. Taip, kad ir nedovanotinai atsiliekanti nuo visų Europos valstybių, prasidėjo lietuviškos architektūrinės spaudos istorija.
1996-ųjų vasario 9-tąją Lietuvos skaitytojas sulaukė pirmojo architektūrinio periodinio leidinio – mėnraščio “Arkitektas”. Kauno Architektų namuose pirmąjį “Arkitekto” numerį pasitiko tuometinis Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Algimantas Nasvytis, Kauno architektų pirmininkas Algimantas Kančas ir gausus būrys architektų iš
Mielas mūsų skaitytojau, esame labai dėkingi, kad mus skaitei, kad mūsų laukei, kad mus vertinai. Atėjo laikas pailsėti nuo architektūros. Išjunk mus…
Grupė architektų, nusivylusių architektūros nuopuoliu Lietuvoje ir Architektų sąjungos veikla, paskelbė Laisvųjų architektų susirinkimo deklaraciją „Dėl architektūros padėties ir architektų misijos“.
Grafito maištininkai suaugo. Gatvinė saviraiška po truputį įgauna kultūros požymių, legalizuojasi, sulaukia visuomenės pripažinimo, tampa madinga. Gatvės menas net ir konservatyviuose, biurokratinėse abrakadabrose įkalintuose mūsų miestuose skinasi kelią į viešą ekspoziciją ir pripažinimą. Premjera Kaune: išgrafituota buv.
Ambicingame ir savikritiškame Vilniaus Dailės Akademijos Kauno fakulteto architektūros studentų ir dar šiltų absolventų ryžte kurti ir patiems išbandyti savo projektus, gimė kūrybinis-praktinis sąjūdis I : I. Pirmasis jaunųjų architektų opusas – plaukiantis objektas – sukurtas, pastatytas
Kiekvienas nori būti reikalingas. Kiekvienas, be abejo, tiki, jog yra reikalingas, jeigu dalyvauja reikalingoje misijoje. Ypač – jeigu misija vykdo neginčijamą užduotį – architektūrinės kokybės užtikrinimą Lietuvos moderniosios architektūros miegamajame. Kaune.
Gali būti, kad visai netolimoje ateityje „konkursu“ bus galima vadinti viską ir bet ką, o pati konkurso sąvoka, reikš ne profesionalias ir garbingas varžybas, o viso labo biurokratinį triuką pinigams įsisavinti. Paradoksalu, tačiau bet kuri ten, Europoje,
Kažkada Stalino vietininkų išrikiuotos skulptūros ant geležinio Felikso Dzeržinskio tilto amžinajame Vilniuje simbolizavo svetimo totalitarinio šeimininko įkurtuves „visiems laikams“ ir visų keturių gyvenimo kampų sutelkimą geležiniame Maskvos kumštyje. Šita radioaktyvia simbolika badytos akys bent dviems vilniečių kartoms
Rugsėjo 8-ąją minėsime Oršos mūšio 500-metį. Didžiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinė pergalė prieš Rusiją, pasiekta 1514-aisiais, kai 30.000 mūsų karių ties Orša (dabartinės Baltarusijos šiaurė) sutriuškino beveik triskart didesnę Maskvos kariuomenę. Nacionaliniam jubiliejui numatyta virtinė renginių ir
Šiomis dienomis Kauno mero A.Kupčinsko buldozeris po painia Viešųjų pirkimų sistemos dūmų uždanga bandęs prastumti Kauno kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų projektą be architektūrinio konkurso, įsmuko į savo paties iškastą duobę. Nacionalinė Viešųjų pirkimų tarnyba atšaukė savo
Kova dėl pinigų visada dinamiška, nenuobodi ir iškalbinga. Tinkamai užvestas procesas gali papuošti bet kurią ūkio šaką ar nacionalinę sukaktį. Visgi žiūrovų labiausiai vertinamos kovos dėl kultūros pinigų. Tai rafinuoti, išskirtiniai reginiai. Ypač, jei batalijose nevengiama artosofinių
Karščiausią vasaros savaitę Architektūros fondas neišleis tautiečių į pajūrį, neišleis prie ežerų, o juo labiau – į ūksmingas dzūkų sengires. Rytoj visų modernios lietuviškos skulptūros mylėtojų ir kritikų laukia alinanti eksurija po skulptūrų pritvinkusią Lietuvos sostinę ir
Nebaigtas Nacionalinis stadionas Vilniuje neseniai perrengtas daugiafunkciniais marškinėliais. Nūnai objektas vadinamas eurokorektiškai – daugiafunkciniu kompleksu. Anot Vilniaus savivaldybės, Šeškinės “daugiafunkcionierius” būtų skirtas vilniečių lavinimui, jaunimo užimtumo didinimui, sveikatinimui, ikimokykliniam ugdymui… Šis projektas netgi įtrauktas į ES ITI
„Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo“ UAB ir AB „Avia Solutions Group“ sutarė bendradarbiauti vystant Kauno Oro Parką Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje. Čia numatoma vykdyti naujų aviacijos verslo objektų statybą ir įvairių investicinių projektų dėka, planuojama pritraukti
Rugsėjo 5-13 dienomis į Vilniaus gatves vėl pažirs tarptautinio festivalio “Vilnius StreetArt" menininkai. Šiemet festivalio programa papildyta konkursu – menininkai pasiūlė eskizų Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centro (Saulėtekio al.2) pastato išpiešimui, o išrinkti piešinį, kuris bus
Dar 1971 m. savo knygoje „Architektūros kryptys užsienyje“ prof. dr. Jonas Minkevičius rašė: „Juk architektūra yra nepaprastai sudėtingas socialinio pobūdžio menas, sudarąs labai svarbią materialinės ir dvasinės pasaulio kultūros dalį. Architektūroje persipina visuomenės pažiūros ir politika, mokslas,
Kauno architektų ceche įsitvirtino tradicija, jog kasmet, pažymint Liepos 1-ąją, Tarptautinę architektų dieną, yra skelbiami sėkmingiausiai dirbę architektai, fiksuojami reikšmingiausi architektūriniai įvykiai. Nepriklausomas architektūros ir kultūros portalas PILOTAS.LT (anksčiau laikraštis STATYBŲ PILOTAS) nuo 1997-ųjų metų Liepos 1-ąją
Jaunuomeniška pilietinė-profesinė iniciatyva „Archsąjūdis“, vienijanti tiek Lietuvos architektų sąjungos (LAS) narius, tiek naujai stojančiuosius į profesionalių architektų gretas, susibūrė, siekdama gerinti architektų darbo sąlygų ir rezultatų kokybę, vystyti kritinį, socialinį ir kūrybinį profesinį dialogą, aktualizuoti ir viešinti
Ar turime modernią, šiuolaikišką architektūrą? Kiek originalus ir savitas mūsų modernizmas pasauliniame kontekste? Ar mūsų modernizmas tikrai modernus? Kokia mūsų modernizmo vieta nacionalinėje kultūroje ir istorijoje? Kur slypi mūsų modernizmo pradžia ir (galbūt) pabaiga? Klausimai aktualūs. Bet
Seniai ir gausiai šnekama, jog praktinių specialybių akademinio proceso atotrūkis nuo realios, gyvenimiškos praktikos trukdo absolventams sklandžiai integruotis į rinką. Daugelis net dorai nesupranta būsimosios profesijos funkcijų. Deja, idėjų pritvinkusiam jaunimui švelniai nusileisti ant žemės nelabai kas
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001