PROKRUSTO FORMATAI://KAUNO KKK IR KITI EUROSTRUKTŪRINIAI NUOTYKIAI

Kova dėl pinigų visada dinamiška, nenuobodi ir iškalbinga. Tinkamai užvestas procesas gali papuošti bet kurią ūkio šaką ar nacionalinę sukaktį. Visgi žiūrovų labiausiai vertinamos kovos dėl kultūros pinigų. Tai rafinuoti, išskirtiniai reginiai. Ypač, jei batalijose nevengiama artosofinių pranašysčių, juridinių burtažodžių, demaskavimo bei tiršto piarinio kamufliažo, kurio raizgalynėje atšimpa bet koks sveiko proto bandymas išnarplioti ir suprasti.

Beje, šį sezoną tebėra madingi ir gąsdinimai neteisingu konkurentu, kuriam numatomas tradicinis vaidmuo – žaibiškas kultūrinio pinigo pasisavinimas iš teisingojo projekto lėkštės.

TAIKINYJE – 350MILIJONŲ KULTŪROS INFRASTRUKTŪRAI

Šiomis savaitėmis stebime suaktyvėjusią kultūrinę-finansinę dvikovą tradiciniame fronte: Vilnius – Kaunas. Kol kas Kauno mero Andriaus Kupčinsko (komanda “KKK: kongresų, konferencijų ir koncertų centras”) ir Vilniaus mero Artūro Zuoko (komanda “Tautos namai”) manevriniai judesiai dėl 350 mln. litų Europos Sąjungos 2014 – 2020 metų struktūrinės paramos kultūros infrastruktūrai plėtoti rutuliojasi žiniasklaidos erdvėje. Tačiau netruks persikelti ir ant oficialaus Kultūros ministerijos bei Vyriausybės parketo. Čia už gero mėnesio bus formuojama Lietuvos infrastruktūrinių kultūros projektų rinktinė 2014 – 2020 metų ES paramai gauti.

Žinoma, abi pusės didvyriškai nutyli, kad namų darbai paruošti skubotai ir, projektine prasme, tiek Kauno KKK, tiek Vilniaus “Tautos namai”, tebėra eskiziniuose vystykluose. Beje, nelabai ir švariuose…

NORAI TAIP IR NEUŽAUGO IKI PROJEKTŲ

Suprantama, Europos Sąjunga, skirdama 350 mln. litų Lietuvos kultūros infrastruktūrai vystyti, tikisi, kad mes juos įsisavinsime kultūringai, racionaliai ir perspektyviai. Kad lietuviška “kultūrinė infrastruktūra” spindės ne tik atidarymo fanfarų šviesoje, bet ir ilgus metus efektyviai tarnaus keliant mūsų kultūrinį lygį iki europietiškos atžymos.

Tam reikalingi profesionalūs, išsamia tarptautinių analogų analize grįsti projektai, kurie lemtų sėkmingą naujos kartos mūsų kultūrinių objektų startą Europos kultūrinėje rinkoje. Tinkama jų komplektacija, parametrai ir urbanistinės sąsajos su esamais analogiškais branduoliais, leistų konkurencingai dalyvauti kultūriniame euro-dakare ir pelnyti tarptautinį profesionalu pripažinimą, kuris, žinia, yra lemiantis ilgalaikio bendradarbiavimo veiksnys.

Šiam tikslui – nei romantiškų vizualizacijų su atspindžiais Nemune, nei J.Basanavičiaus ir M.K.Č. sentencijomis papuoštų vizijų, deja, nepakanka.

IR VĖL LAUKIA PIRMAS KARTAS

Faktas, kad ES struktūriniai fondai yra pasirengę finansuoti konkrečius projektus, o ne vizijas ir vizualizacijas, kokios patriotiškos jos nebūtų, turėtų atvėsinti aršiausių kultūr-infrastruktūrininkų galvas ir priversti susimąstyti: kodėl, laukiant 2014 – 2020-ųjų paramos traukinio tais projektais nebuvo pasirūpinta?

Kodėl profesionaliai nediskutuotos tiek Vilniaus „Tautos namų“, tiek Kauno KKK lokacijos, nors ir Taurakalnis, ir Nemuno krantas Aleksote turi nemažai svarių argumentų – „prieš“.

Galų gale, jeigu tvirtai apsispręsta dėl objektų vietos, kodėl nevyko išsami analogų užsienyje analizė, kad, įvertinus jų eksploatacinę patirtį ir mūsų vietos specifiką bei poreikius, būtų sumodeliuota konkreti objektų sąranga ir parametrai. Tam net nepaieškota analogiškų objektų srityje specifinę patirtį turinčių užsienio konsultantų. (Vizualizacijoms konsultantų nereikia…)

PINIGAI TARPTAUTINIAI – PROJEKTAI PARAPINIAI

Šioje vietoje privalu prabilti ir apie neįvykusius tarptautinius architektūrinius konkursus Vilniaus “Tautos namų” bei Kauno KKK projektams. Nors imdami Europos pinigus, tarsi galėtume ir neužmiršti, jog ten, Europoje, tokio masto viešiesiems, o kultūriniams objektams – ypač, tarptautiniai architektūriniai konkursai yra jau seniausiai privalomi… paprotine teise.

Kiekvienas miestas didžiuojasi tarptautiniais architektūros konkursais savo ikoniniams pastatams išrasti ir uoliai konkursinėmis naujienomis stiprina tiek objekto, tiek paties miesto tarptautinį žinomumą, jo atvirumą pasauliui. Tuo keliu seniausiai nuėjo ne tik Vakarų ir Centrinė Europa, bet ir Talinas, Ryga, Pernu, Liepoja…

Tik ne Vilnius ir Kaunas.

Čia kolūkinė mentalitiena, bendram reikalui surakinusi “miestui gero norinčius” aktyvistus ir “kelią žinančius” portfelių pėstininkus, tiesiog negali toleruoti “pašalinių žaidėjų” ar ne iki galo kontroliuojamų procesų. Todėl atviresnių, tarptautinių architektūrinių konkursų atžvilgiu čia vis dar atkaliai laikomasi baltarusiško hermetiškumo.

KAUNO KKK JAU NUSIPELNĖ “METŲ NUSIVYLIMO” TITULO

Šiuo atžvilgiu itin savitai hermetiškas yra Kaunas. Kauno meras Andrius Kupčinskas ir Urbanistikos skyriaus vedėjas (miesto vyr.architektas ?) Nerijus Valatkevičius ilgus metus sugeba mieste išlaikyti konkursinės beprasmybės terpę, budriai saugomą ne tik nuo bauginančių užsienio interventų, bet ir nuo elementarios pagarbos autoriams ir sąžiningos konkurencijos principų. Kauno merui, vis nesusivaldančiam pasilygiuoti su Paryžiumi, praverstų kartais pasidairyti bent jau po Latviją ar Estiją, kur vykdant analogiškus ES finansuojamus viešuosius objektus seniai pasiekta visiškai kita architektūros ir statybos kokybė.

Po Liepos 1-osios, kai Tarptautinės Architektų dienos proga Kauno savivaldybei buvo suteiktas architektūros titulas „Metų nusivylimas“, už slaptą nutarimą nebeskelbti seniai žadėto Kauno KKK rūmų architektūrinio konkurso, meras A.Kupčinskas rimtai padirbėjo PR virtuvėje, kad visiems įrodytų, kaip smarkiai jis trokšta mylimam miestui pastatyti Kongresų rūmus ir kaip klastingai tam trukdo miesto architektų „povandeninės srovės“, užsimaniusios „dar vieno konkurso“.

Meras ūmai pamiršo ir elementarią „konkursinę praktiką“, ir savo paties dviejų metų senumo pažadus po urbanistinio KKK rūmų vietos parinkimo konkurso – skelbti konkursą ir pačiam pastatui.

KKK TAMPA KONKURSINE KAUNO KATAKLIZMA

Nūnai Kauno savivaldybės klerkai į visus šonus žiniasklaidai aiškina, jog “pačių architektų (KAUET) parengtose konkurso KKK vietai parinkti sąlygose yra numatyta galimybė derėtis su trijų pirmų vietų laimėtojais, kurie pasiūlė ir galimus rūmų projektus”.

Šiuo atveju sąmoningai nutylima, jog cituojamas Konkurso sąlygų 64 punktas – kategoriška Viešųjų pirkimų tarnybos nuostata, privaloma absoliučiai visiems valdiškiems konkursams Lietuvoje. Kita vertus, ši išlyga numatyta tam, kad “jei, norėdama realizuoti konkurso laimėtojų projektuose pasiūlytus sprendinius” (t.y. vietos parinkimo ir jos plėtros vizijos bei viešųjų erdvių sprendinius) savivaldybė norėtų susitarti su prizininkais dėl tų sprendinių nupirkimo.

Kaip žinia, 2012-ųjų metų „Kongresų ir konferencijų rūmų statybos vietos parinkimo urbanistinis, supaprastintas, atviras projekto“ konkursas skelbė aiškų tikslą: „Išrinkti tinkamiausią teritorijąKongresų, konferencijų ir koncertų rūmų statybai” bei “sukurti patrauklią miestiečiams viešąją erdvę”. Ir dar nurodė konkurso dalyviams: “sukurti minėtos vietos plėtros viziją bei pateikti principinę parinktos vietos ir jos gretimų erdvių bei objektų architektūrinę detalizaciją”. Šiuo atveju logiška yra vienintelė išvada: su urbanistinio konkurso dalyviais derybos galimos tik konkurso specifikacijos apibrėžtame urbanistiniame rate.

VIZUALIZACIJŲ ĮKAITAS

Jokie Kongresų rūmų funkcinės sąrangos, architektūros, sceninės įrangos, akustikos, apšvietimo, interjero ar baldų projektų pirkimai urbanistinio konkurso dalyvių sprendinių pagrindu nėra nei sveiku protu suvokiami, nei civilizuotai įmanomi.

Deja, Kauno meras sklandydamas svajonių termikuose, realybę suvokia gerokai kitaip. Uoliai girdamas projekto “Kitas krantas” vizualizaciją, A.Kupčinskas ją ir vertina, kaip tikrą projektą – netgi grąsinasi pagal “V.Adomavičiaus vizualizaciją pastatyti KKK rūmus, už kuriuos nebus gėda”.

Suprantama, Kauno savivaldybė, praradusi du metus (per kuriuos galėjo įvykti ir profesionalios konsultacijos dėl KKK sąrangos, ir rimtas architektūrinis konkursas), dabar puolė desperatiškai skubėti, kad pagal kaunietišką paprotį, “bent ką nors” padėtų ant ES 2014 – 2020 struktūrinės paramos stalo.

Taigi, šiuo atveju A.Kupčinsko bandymas “išrinkti” KKK rūmų pastato techninio projekto rengėją imitacinių“derybų su urbanistinio konkurso I, II ir III vietos laimėtojais” metodu – yra suprantamas, bet nepateisinamas. Tai – gryniausia biurokratinė manipuliacija ir blefas, daranti Kaunui gėdą Europos mastu. Kita vertus, “A.Kupčinsko metodas” neabejotinai taps sunkiai neutralizuojama uždelsto veikimo mina, nugriausiančia ateityje bet kurį KKK statybos dirigentą nuo scenos, kai tik to panorės oponentai.

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ KONKURSINĖ SISTEMA „NULAUŽTA“

Kita vertus, dar niekada Lietuvoje nebuvo taip akivaizdžiai, kaip Kauno KKK atveju, “nulaužta” architektūrinių konkursų pagal Viešųjų pirkimų taisykles sistema.

Valstybės deklaruojamas konkurencijos skaidrumas ir viešojo intereso atstovavimas, kurį neva turi užtikrinti Viešųjų pirkimų sistema, patyrė cinišką manipuliuotojų bombardavimą, valdiškoms instancijoms sutartinai tylint ir toleruojant. Sveiko proto principus netrukdomai pakeitė suokalbiškas žongliravimas raidėmis, duodantis konkurso skelbėjui precedentą keisti taisykles viduryje žaidimo ir paversti patį konkursą iš esmės beprasmiu.

Akivaizdu, kad nuo šiol lietuviški architektūriniai konkursai su viešųjų pirkimų plytniku po kaklu, nebeturi jokios galimybės civilizuotai nuplaukti iki civilizuoto finišo. Jų architektūriniai rezultatai vis mažiau primena europines vertybes ir vis dažniau – baltarusiškus anekdotus.

KAUNO KONGRESAI: TRUMPA ĮVYKIŲ CHRONOLOGIJA

2012.02.22_ Kauno meras A.Kupčinskas ima žinoti, kad per 4 metus už 90 mln. ES litų papuoš Nemuno salą naujais Kongresų rūmais.

2012.02.29 _ Kauno architektų vedėjas N.Valatkevičius gauna tam reikalui 50.000 ir eina į KAUET’ą, kad šis suorganizuotų Kongresų rūmams vietos parinkimo konkusą. KAUET’as išsiunčia vedėją atgal, kad išsiaiškintų objekto komplektaciją: kongresai su parodomis ar kongresai su koncertais?

2012.03.21_ Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.A-1029KAUET‘ui suteikiami įgaliojimai surengti Kongresų centro (su koncertų sale) vietos parinkimo urbanistinį konkursą.

2012.06.11_ KAUET’as paskelbia “Kongresų ir konferencijų rūmų statybos vietos parinkimo urbanistinį supaprastintą atvirą projekto konkursą”. Savivaldybė pasiūlo konkursantams 6 skirtingiausias vietas.  

2012.10.16_ Urbanistinis konkursas sulaukia 14 projektų ir gausios kritikos už organizacinius trūkumus.  

2012.10.19_ Kongresų rūmų vietos parinkimo konkurso laureatu skelbiamas projektas “Kitas krantas” (V.Adomavičiaus komanda), pasiūlęs nenumatytą rūmų lokaciją kairiame Nemuno krante, Aleksote.

2012.10.20_ Aplink Kongresų rūmų projektą stoja iškalbinga pusantrų metų tyla…

2014.02.03_ Kauno miesto savivaldybė pradeda reklamuoti statysimą KKK projektą „Kitas krantas“ per Kauno regiono plėtros agentūrą, NT parodą MIPIM Kanuose ir per pažįstamus.

2014.04.30_ Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisija nutaria KKK rūmų projektinių pasiūlymų ir statybos techninio projekto rengimo paslaugų pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu, kviečiant I-III KKK rūmų vietos parinkimo konkurso laimėtojus. Nutarimas iš karto tampa paslaptimi.

2014 gegužė _ Architektai dar nieko nežino apie savivaldybės “neskelbiamų derybų” metodą ir KAUET’as ragina Kauno savivaldybę, kad metas skelbti žadėtąjį KKK architektūrinį konkursą.

2014.06.25_ Kauno savivaldybė maloniai paaiškina, kad nebeketina skelbti jokių konkursų dėl KKK rūmų ir vykdys KKK rūmų pastato projekto pirkimą pagal… vietos parinkimo urbanistinio konkurso rezultatus. Tam skelbs derybas su I-III vietų laimėtojais.

2014.07.01_ Liepos 1-ąją, Tarptautinę Architektų dieną pažymint, Kauno savivaldybės administracijai suteikiamas architektūrinis titulas METŲ NUSIVYLIMAS už miesto demokratiškos architektūrinės raidos ignoravimą ir Kauno architektūrinių lūkesčių destrukciją.

2014.07.29_ Kauno savivaldybė pradeda rengiamo KKK sklypo kairiajame Nemuno krante detaliojo plano derinimo su visuomene procedūras ir pažada KKK rūmus atidaryti 2018 vasario 16 Edgaro Montvido koncertu.  Tačiau bilietų pardavimas atidedamas.

2014.07.30_ Kauno meras A.Kupčinskas surengia diskusiją dėl KKK rūmų konkurso su KAUET’u ir LAS Kauno skyriaus valdyba, tačiau nelaukdamas architektų nutarimo, pats išaiškina žurnalistei visą tiesą apie povandenines sroves architektūroje ir, kad žaisti su architektūriniais konkursais laiko nėra.

2014.08.08_ Viešųjų pirkimų tarnyba, „pakartotinai išnagrinėjusi“ Kauno savivaldybės prašymą, panaikino savo sutikimą, kad „Kauno KKK rūmų projektinių pasiūlymų ir statybos techninio projekto paslaugų pirkimas būtų vykdomas neskelbiamų derybų būdu“.

SANTRUMPOS: KKK rūmai – kongresų, konferencijų ir koncertų rūmai; KAUET – Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba; LAS – Lietuvos architektų sąjunga.