Gaja ir Kronas, J.Rancevienė.

LIETUVIŠKA PARODA STRASBŪRE: J. ir A. Rancevų kūriniai pristatomi Europos Tarybos rūmuose

2023-10-30
PILOTAS.LT

Šiandien Strasbūre, Europos Tarybos rūmuose yra atidaroma jungtinė tapytojos, iliustratorės ir piešinių autorės Jurgitos Rancevienės kūrinių ir juvelyro Arvydo Rancevo kurtų papuošalų paroda „YΓΙΘΑ“. Menininkų pora yra tik tretieji lietuvių kūrėjai, per visą istoriją pristatomi Europos valstybių tarptautinės organizacijos būstinės erdvėse organizuojamoje parodoje.

PAVADINIMUI PASITELKĖ GRAIKIŠKĄ FRAZĘ
Dailės kūrinių eksponavimo Europos Taryboje tradicija siekia 1971 metus, kai buvo įkurtas Europos Tarybos „Amicale“ menų klubas. Šia išskirtine proga abu kūrėjai parodos pavadinimui pasitelkė graikišką frazę „YΓΙΘΑ“, norėdami priminti Europai apie žemyno pasaulėžiūros ir filosofijos tradicijas, kilusias iš priešistorinių laikų, ir kaip sidabro gija perpynusias svarbiausius Europos kūrybinius momentus.
Žodis „YΓΙΘΑ“ yra susijęs su pitagoriečių pastangomis išrasti tikrąjį „alchemikų akmenį“ – esminį principą, pagal kurį yra sudaryta visa gamta. Šiuo regimosios realybės architektūros principu dažnai įvardijamas aukso pjūvis, lemiantis tai, kad joje randasi sveikiausi, gražiausi, tobuliausi pavidalai. Šie pavidalai priklausė Higėjos (Jugifos) – sveikatos, energijos, gyvybinio impulso graikų deivės – sferai. Atitinkamai, higiena senovės graikų pasaulyje reiškė ne tik sistemą švarai palaikyti, bet visokeriopą atsigavimą, jėgų atstatymą, sugrįžimą į savo ištakas. Tačiau į kokias ištakas sugrįžti savo parodoje Europą kviečia dailininkai? Visi žinome, kad mitiniame pasaulėvaizdyje Europa iškilo iš Viduržemio jūros bangų, ant jaučio nugaros atplaukusi į vėliau savo dukros vardu pavadintą Kretos salą, kurioje ji su dievų tėvu pradėjo visą žinomą mūsų mirtingųjų europiečių civilizaciją. Iš Azijos pasigrobtą mergelę pirmiausiai pasitiko neaiškus ir neapibrėžtas naujosios žemės dievų pavidalas. Dzeusas ją pagrobė virtęs jaučiu, šio dievo žmona buvo numylėtoji „jautakė“ Eratė, pažinota ir dangaus Valdovės „Heros“ vardu, Kretą valdė ir Poseidonas, dovanojęs pirmiesiems valdovams antgamtinės galios jautį. Europos pirmavaizdis, atrodytų, yra susijęs su kone siurrealistiniu vaizdiniu, kuomet tie patys veikiantys personažai stojosi tai žmogaus, tai gyvio pavidalu, tie patys kadrai kartojasi tiek tikėjimuose, tiek realybėje, tiek heraldikoje. Ant Kauno – miesto, kuriame dirba menininkai Rancevai – herbo išpieštas stumbras, beje, turi tokią pačią paslėptai sakralią prasmę, kaip ir Minojo tauro atvaizdai Knoso rūmuose.

ĮKVEPIA PRAMOČIŲ DEIVIŲ PIRMAVAIZDŽIAI
Panašiais išsklaidytais, bet daugiaprasmiais vaizdiniais pasižymi ir Jurgitos Rancevienės tapyba bei virtuoziški piešiniai. Moteriškumo temą gvildenančią kūrėją didžiąja dalimi įkvepia pramočių deivių pirmavaizdžiai ir Marijos Gimbutienės ir Pranės Dundulienės lyginamosios mitologijos raštai. Tarsi keistuose mituose J. Rancevienės paveiksluose ir piešiniuose matome pamėklių puotą. Laumes atliepiančios moterys vištų, laukinių paukščių, karvių, kumelių, kalių, žuvų galūnėmis ir galvomis atrodo kaip nepaaiškinamai bauginamų tautosakos pasakų vaizdiniai. Tik mitologinių įvaizdžių tyrinėtojos gebėjo išgvildenti, jog keisti sakmių personažai liudija senuosius kultus, kuriuose šie vaizdiniai buvo visai įprasti ir turėjo aiškią bei konkrečią prasmę. Dangaus deivė, sugulusi su perkūno dievu, pradėjo pasaulį, kurio skliaute pakibęs saulės aukso trynys – kodėl gi tuomet deivės pramotės pačios nevaizduoti kaip gulbės? Panašiai į priešistorinius deivių stabus ir skulptūrėles, J.Rancevienės vaizduojamos moteriškos figūros visada turi aiškų iliustratyvų charakterį, perteiktą per fantasmagoriškas metaforas. Pirmapradis moteriškumas nėra glotnus ar malonus, vaizduojami „laumių“ personažai yra ir aikštingi, ir grėsmingi ar provokuojantys. Į vyksmą pilnu pajėgumu įsitraukusios figūros dažnai yra išstatytos tarsi scenoje ar spektaklyje – taip yra siekiama suvokėjui sukurti tautosakoje sutinkamą įtampos momentą, kuomet gerai pažįstamą procesą ar erdvę staiga ima ardyti įsiveržusios beveik atpažįstamos, bet ir bauginamai nesąmoningos, nekontekstualios šmėklos. Šios šmėklos tapytojos darbuose yra išraitytos Francis Picabbia darbų ar Picasso „Gernikos“ verta maišatimi su susiliejusiais siluetais, dėmėmis ir linijomis. Šmėklomis šiuos atvaizdus vadinti verta vien todėl, kad tai yra primirštas neapibrėžto, kintamo, chroniško moteriškumo vaizdinys. Tik vėlesniuose klasikos darbuose pramotės įgavo vienodą, „uniformuotą“ sutaikintų, saldžių nimfų atvaizdą – atvaizdą moterų, iš kurių tikimasi tik švelnumo. Kaip ir priešistoriniuose meno kūriniuose, J.Rancevienės drobėse ir piešiniuose kiekviena moteriškos psichologijos briauna įgauna vis kitokio gyvio pavidalą. Tai greita, arši, šalta, erotiška, pasyvi, karinga – visapusiška – deivė pramotė. Skirtingi deivės veidai yra persilieję į prieštaromis išreikštų personalijų ir kūno dalių lydinį, atkartodami Picasso, Salvador Dalí ar Candido Portinari įvestą XX a. dailės tradiciją sulyginti žmogaus ir gyvūno išgyvenimus bei emocijas per sinkretinį abiejų būtybių atvaizdą. Dailininkės darbuose taip pat itin didelį krūvį turi grafinis piešinys, nors didesni tapybos darbai yra ir kruopščiai konstruojami ornamentiškais pasluoksniais.

AKCENTUOJAMA PATI GAMTOS IDĖJA
Galiausiai J.Rancevienės darbuose yra akcentuojama ir pati gamtos idėja. Gamta yra visa tai, kas gimė, tačiau kas kitas galėtų pagimdyti visą mūsų regimos gyvybės įvairovę, nei paslaptinga motina chimera? Visos chtoniškosios graikų deivės – Echidna, Sfingė, Charibdė, Medūza – ir lietuviškosios laumės ar laimos išsiskyrė ne tik žvėries, galvijo, paukščio, roplio ir žmogaus formomis, bet ir varinėmis galūnėmis ar akmens speniais. Taip perteikta idėja, jog visa regimoji gamtos įvairovė – nuo mineralų iki gyvųjų formų – yra grįsta ta pačia sandara, tuo pačiu vieniu, tik skirtingai persidėliojusiomis dalelėmis. Gebėjimas įsijausti į emocinį, atmosferišką vienį persmelkia visus J.Rancevienės darbus.
Mineraluose, brangakmeniuose glūdinčios gyvybės grožį atskleidžia antroji parodos dalis, kurioje yra pristatomi magiški Arvydo Rancevo sukurti juvelyrikos kūriniai. Kaip buvo minėta, senieji Europos tikėjimai iki pat XIX amžiaus mene buvo subanalinti iki pusnuogių dievukų ir nimfų atvaizdų tiek, kad beveik spėjome užmiršti senosios religijos abstraktumą. Seniausiais laikais didelę senovės graikų tikėjimo dalį sudarė abstraktūs vaizdiniai – dievas Apolonas buvo garbinamas kaip obeliskas, Hera – kaip kolona ar paprasta lenta, o grožio bei žavesio deivės charitės – kaip akmenys. Išlikę senojo kulto aprašymai liudija, kad praeities europiečiai gebėjo matyti dieviškumą tokiose savybėse kaip obelisko stiebimasis iki saulės, kolonos stiprybė ir gebėjimas saugoti namus, medžio gebėjimas ataugti ir atsinaujinti bei akmenų gebėjimas stebinti savo nugludintu grožiu. Būtent brangiųjų akmenų grožis, jų vienetinė tekstūra ir piešinys yra akcentuojamas juvelyro A. Rancevo darbuose. Kituose darbuose masyvūs aptaisai turi aiškų europietišką identitetą, primenantį tiek senąsias baltų seges, tiek keltiškus ornamentus. Įmantrių pynių piešinys atkartoja senąją talismanų tradiciją. A. Rancevo papuošalai dažnai neturi „blogosios pusės“ ir gali būti nešiojami ta puse, kurią moteris pasirenka atsukti į pasaulį tarsi amuletą. Atliepta senosios ornamentikos tradicija teigia, kad įmantrus piešinys simbolizuoja tiek gamtos įvairovę, tiek tvarką ir pasikartojančius ritmiškus gamtos sandaros principus, jos struktūrinę gardelę.

PRISTATĖ PASAULYJE ŽINOMUS MENININKUS

Europos Tarybos „Amicale“ menų klubas iki šiol pristatė visame pasaulyje žinomus menininkus – Philippe Icher, Michael Ferwagner, Jean-Paul Herment, Michelle Fleck, Tassie Russel, Ivan Good, Magalie Ors ir kt. Rūmuose pristatomi lietuvių menininkų darbai į šį ratą įsilies aiškiu ir savitu kūrybos identitetu – ne veltui parodai pavadinti pasirinktas magiškas žodis „YΓΙΘΑ“ atkartoja J.Rancevienės vardą, o visas regimąsias formas vienijančią struktūrą perteikia A.Rancevo juvelyrikos darbai. Gamtos, regimojo ir magiškojo pasaulio vieno idėja yra tas Higėjos šaltinis, iš kurio iki lapkričio 24 d. vyksiančioje parodoje pirmapradės energijos galės semtis Europos Tarybos rūmų lankytojai. Jurgitos ir Arvydo Rancevų parodos koordinatorė yra Europos Tarybos „Amicale“ menų klubo narė, ilgametė organizacijos darbuotoja Jurgita Urbonaitė.
Parengta pagal Gyčio Oržikausko informaciją.
Titulinė nuotrauka: Teatrališkai smaugianti jaučio meilė, J.Rancevienė, 2017 m.rance_pl_231030_e02_xxx

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

helikopteris_70-x-80_2023-m_metalas_objektai

NAUJOJI KLAIPĖDOS GALERIJA: A.Tamašausko ir G.Pankevičiaus parodų atidarymai

2024 liepos 8Be komentarųPILOTAS.LT

Naujojoje Klaipėdos galerijoje, mados ir verslo centre „Herkaus galerija“ atidaroma Artūro Tamašausko mažųjų formų skulptūrų paroda „Mutacija“ ir Gintaro Pankevičiaus tapybos paroda „Apie vandenį, vėją,

vieto_vn_240600_e01_xxx

VILNIAUS VIETOVAIZDŽIAI: Reklaminiuose stenduose – 7–9 dešimtmečiais tapytas Vilnius

2024 birželio 14Be komentarųPILOTAS.LT

Sostinėje startavo projektas „Vilniaus vietovaizdžiai“ – Dailininkų sąjungos fondo kūriniai eksponuojami reklaminiuose stenduose. 7–9 dešimtmetyje nutapyti kūriniai atspindi Vilniaus gyvenimą ir architektūrą. „Vilniaus vietovaizdžiai“ –

kiauk_pl_240600_e01_xxx

RYTPRŪSIŲ DANGUS: Tomo Viktoro Kiaukos paroda Vilniaus rotušėje

2024 birželio 3Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus rotušėje atidaroma Tomo Viktoro Kiaukos tapybos paroda „Rytprūsių dangus“. Tai autoriaus meninis bandymas įsivietinti po Rytprūsių dangumi. Birželio 5 dieną (trečiadienį) 17 val. Vilniaus

vda_cz_240400_e03_xxx

BĖGANT NUO POSTSOVIETIZMO: Lietuvos šiuolaikinio meno paroda Čekijoje

2024 balandžio 22Be komentarųPILOTAS.LT

Čekijos mieste Liberece, buvusio baseino pastate įsikūrusioje galerijoje „Lázně“, atidaroma Lietuvos šiuolaikinio meno paroda „Tapatybė. Bėgant nuo postsovietizmo“. Paroda kalba apie nuolatines pastangas išsivaduoti nuo

vaicys-foto

SPALVŲ IMPRESIJOS: Gintauto Vaičio tapybos paroda Houvalto dvare

2024 balandžio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Maišiagaloje esančiame Houvalto dvare atidaryta kauniečio Gintauto Vaičio tapybos paroda „Spalvų impresijos“, skirta menininko kūrybiniam trisdešimtmečiui paminėti. G.Vaičio parodos atidarymas Houvalto dvare, Maišiagaloje sutraukė gausų

treigy_pl_240300_e02_xxx

LAUKO MATAVIMAS: Remigijaus Treigio eksperimentai Nišinėje galerijoje

2024 kovo 4Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosiose bibliotekos Nišinėje galerijoje atidaroma Remigijaus Treigio paroda „lauko matavimas“. Parodoje – žinomam fotografijos menininkui neįprasti, nebūdingos raiškos kūriniai, žymintys du

Geltona moteris, Antanas Samuolis.

GELTONA MOTERIS: Paroda Antano Samuolio 125-osioms gimimo metinėms paminėti

2024 vasario 5Be komentarųPILOTAS.LT

Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje, Kaune atidaroma vieno žymiausių Lietuvos XX a. pradžios menininko Antano Samuolio paroda. Eksponuojami 45 menininko kūriniai, tarp kurių ir garsioji „Baltoji

Jankauskas Kampas

MAIŠTINGOJI KAUNO SIELA: Rimvido Jankausko-Kampo paroda galerijoje „Meno parkas“

2023 gruodžio 22Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno galerija „Meno parkas“ 2023-uosius metus užbaigs vieno iš kertinių XX amžiaus pabaigos Lietuvos menininkų ir meno maištininkų kūrybinio palikimo paminėjimui. Gruodžio 29 dieną joje

Auris Radzevičias-Radzius

VAIZDE YRA GRYBŲ: Aurio Radzevičiaus-Radziaus (1965–2019) paroda Kaune

2023 lapkričio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune atidaroma spalvingojo menininko Aurio Radzevičiaus-Radziaus paroda „Vaizde yra grybų“. Autoriaus darbai eksponuojami pirmą kartą po jo mirties 2019-aisiais. Lapkričio 10 dieną (penktadienį) 18 val.

aleksotas

MIESTO HEGZAMETRAS: Miglės Kosinskaitės ir Peeterio Krosmanno paroda Kaune

2023 lapkričio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Kiek laiko reikia „prisimatuoti“ miestą? Pažinti jo specifiką, įsilieti į sociumą, užsiauginti prisiminimus… Šešeri metai – tiek laiko menininkų pora gyvena ir kuria Kaune (gr.

Gaja ir Kronas, J.Rancevienė.

LIETUVIŠKA PARODA STRASBŪRE: J. ir A. Rancevų kūriniai pristatomi Europos Tarybos rūmuose

2023 spalio 30Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Strasbūre, Europos Tarybos rūmuose yra atidaroma jungtinė tapytojos, iliustratorės ir piešinių autorės Jurgitos Rancevienės kūrinių ir juvelyro Arvydo Rancevo kurtų papuošalų paroda „YΓΙΘΑ“. Menininkų

Esu Eglė Kontrimienė-Degutis

FATA MORGANA: E.Kontrimienės-Degutis tapybos paroda Architektūros galerijoje

2023 rugsėjo 11Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjungoje, Architektūros galerijoje atidaroma Eglės Kontrimienės-Degutis tapybos paroda. Klaipėdoje gyvenanti menininkė parodoje pristato marinistinio peizažo interpretacijas. Rugsėjo 14 dieną (ketvirtadienį) 19 val. Architektūros

Saukų galerija Zarasuose

MENINIS GAIVALAS ZARASUOSE: Aukštaitijoje užtaisytas tarptautinio kalibro kultūros pabūklas

2023 birželio 201 KomentarasAlmantas Bružas

Kai regioninė kultūros politika egzistuoja kone vien „ant popieriaus“, iniciatyvos imasi patys regionai ar net pavieniai entuziastai. Taip ką tik nutiko mėlynakiais ežerais pagarsėjusiuose Zarasuose,

Georges Pompidou centras

JUBILIEJUS STATYBINIUOSE PASTOLIUOSE: G.Pompidou centras užsidarys 5 metų rekonstrukcijai

2023 gegužės 23Be komentarųPILOTAS.LT

Vienas šiuolaikinio Prancūzijos sostinės simbolių – Žoržo Pompidu (Georges Pompidou) centras – po Paryžiais olimpinių žaidynių užsidarys rekonstrukcijai, kuri truks net 5 metus. Tokia žinia neseniai

Tomas Jasiulis

KINTANTYS OBJEKTAI: T.Jasiulio matematinių ir geometrinių vizijų paroda galerijoje „Tsekh“

2023 gegužės 2Be komentarųPILOTAS.LT

Galerijoje „Tsekh“, Vilniuje atidaroma personalinė Tomo Jasiulio tapybos paroda „Kintantys objektai“. Menininkas savo vizijas kuria pasitelkęs pasirinktą išraišką, leidžiančią savaip pamatyti kuriamą vaizdą. Siekiama, kad

Nikiforas

NAIVIOJO MENO MEISTRAS: Savamokslio iš Lenkijos paroda Kauno paveikslų galerijoje

2023 balandžio 5Be komentarųPILOTAS.LT

Nikiforas – garsiausias Lenkijos savamokslis dailininkas, nutapęs daugiau nei 30.000 paveikslų. Labai palankiai jo kūrybą vertino tokie žymūs lenkų dailininkai, kaip Zygmuntas Waliszewskis, Tytusas Czyżewskis,

Romualdas Balinskas

TIE KAMBARIAI: Romualdo Balinsko dailės paroda Druskininkuose

2023 kovo 17Be komentarųPILOTAS.LT

M.K.Čiurlionio namuose-muziejuje Druskininkuose atidaroma Romualdo Balinsko dailės paroda. Jo kūrinių vizualinių elementų neišbaigtumas verčia žiūrovą patį pabaigti pasakojimą. Dailininkui tapymo aktas yra lyg ritualas, turintis

Iš serijos „Kintantys Vilniaus veidai“, M.Skudutis.

KINTANTYS VILNIAUS VEIDAI: Mindaugo Skudučio tapybos paroda sostinėje

2023 kovo 7Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus mokytojų namuose įsikūrusioje VVJ meno galerijoje atidaroma tapytojo Mindaugo Skudučio personalinė paroda „Kintantys Vilniaus veidai“. Nuo mažens įpratęs atidžiai stebėti aplinką ir gilintis į

Foto: ©PILOTAS.LT

LIETUVOS SEZONAS PRANCŪZIJOJE: Skelbiamas renginių programos idėjų konkursas

2023 vasario 10Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos kultūros institutas ir Prancūzų institutas skelbia ilgai lauktą idėjų konkursą Lietuvos sezonui Prancūzijoje 2024 m. Atrinktos projektų idėjos taps sezono kultūros renginių programa, kurią

Audrius Gražys

BE NARATYVO: Tapytojo Audriaus Gražio paroda LAS būstinės galerijoje 

2023 vasario 1Be komentarųPILOTAS.LT

Rytoj Lietuvos architektų sąjungos būstinės galerijoje, Vilniuje atidaroma tapytojo Audriaus Gražio paroda. Tapytojas, scenografijų bei instaliacijų autorius, surengęs daugiau nei 50 personalinių ir 70 bendrų

Laura Slavinskaitė

DAR VIENA DIENA: L.Slavinskaitės tapybinė dedikacija sutiktiems žmonėms

2022 gruodžio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Dailininkų sąjungos galerijoje, Vilniuje atidaroma šių metų konkurso „Jaunojo tapytojo prizas“ finalininkės bei specialiojo prizo laimėtojos Lauros Slavinskaitės tapybos paroda „Dar viena diena“. Autorės teigimu,

Jonas Karolis Chodkevičius

LDK DIDYSIS ETMONAS: Paskaita apie J.K.Chodkevičiaus tapatumą portrete

2022 lapkričio 11Be komentarųPILOTAS.LT

Didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius žinomas kaip bene talentingiausias LDK karvedys. Tačiau dauguma jo portretų buvo sukurta jau po mirties – XVIII–XIX a., o ankstyviausi

Agata Muze

PASIVAIKŠČIOJIMAI RAMYBĖJE: Latvių menininkės A.Muze tapybos paroda Panevėžyje

2022 rugsėjo 28Be komentarųPILOTAS.LT

Panevėžio galerijoje XX atidaroma latvių menininkės Agatos Muze tapybos paroda „Stroll“. Iš menininkės pasivaikščiojimų gamtoje gimstantis menas dvelkia ramybe bei subtilumu. Šį penktadienį, rugsėjo 30

FITE

ŠIUOLAIKINĖ TEKSTILĖ PRANCŪZIJOJE: Pristatomi 15-kos Lietuvos kūrėjų darbai

2022 rugsėjo 22Be komentarųPILOTAS.LT

Prancūzijos mieste Klermon-Ferane vykstantis tarptautinis šiuolaikinės tekstilės festivalis FITE (Le Festival International des Textiles Extraordinaires) pažymi 10-mečio jubiliejų. Festivalio pagrindinėje parodoje „IMAGINE!“ pristatoma net 15-kos

Arvydas Pakalka

PRARASTO LAIKO BEIEŠKANT: Simboliška A.Pakalkos tapybos paroda

2022 rugsėjo 8Be komentarųPILOTAS.LT

Dailininkas Arvydas Pakalka tėvo 100-mečio sukakties proga pristato tapybos parodą „Praeities laiko beieškant“. Simboliška šeimos istorijos įkvėptų peizažų paroda atminti Lietuvos tremtinį Juozą Pakalką veikia