Nikiforas – garsiausias Lenkijos savamokslis dailininkas, nutapęs daugiau nei 30.000 paveikslų. Labai palankiai jo kūrybą vertino tokie žymūs lenkų dailininkai, kaip Zygmuntas Waliszewskis, Tytusas Czyżewskis, Janas Cybis, Alfonsas Karny‘s ir Edwardas Dwurnikas.
NENUILSTANČIO KŪRĖJO FENOMENAS
Balandžio 13 dieną (ketvirtadienį) 18 val. Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerijoje (K.Donelaičio g. 16) atidaroma paroda „Nikiforas. Lenkijos Naïve Art meistras“. Parodoje eksponuojama apie 100 dailininko kūrinių iš Lenkijos nacionalinio etnografijos muziejaus Varšuvoje, kuriame sukaupta viena didžiausių šalyje dailininko darbų kolekcija.
Kas buvo Nikiforas – garsiausias Lenkijos savamokslis dailininkas? Nenuilstantis menininkas, nutapęs daugiau nei 30.000 paveikslų? Dar iki karo Nikiforo kūriniai buvo eksponuoti Paryžiuje, jis tapo įkvėpimo šaltiniu daugybei straipsnių, knygų siužetams, apie jį buvo sukurtas vaidybinis ir nemažai dokumentinių filmų. Dailininko darbų turi pagrindiniai Europos etnografijos muziejai ir art brut meno kolekcininkai, o Nikiforo gimtajame Krynicos mieste atidarytas jo gyvenimui ir kūrybai skirtas muziejus.
Kokia yra Nikiforo populiarumo priežastis? Kaip gali būti, kad žmogus, neturėdamas jokio meninio išsilavinimo, beraštis, neturtingas, elgeta, gyvenantis visuomenės užribyje, kamuojamas ligų, dėl negalios sunkiai bendraujantis su aplinkiniais, etninės mažumos atstovas (lemkas), po Antrojo pasaulinio karo priverstas persikelti į kitą šalį, sulaukė tokio populiarumo? Kodėl, praėjus pusei amžiaus po jo mirties, jo maži paveikslėliai, nutapyti pigiausiomis akvarelėmis ant nekokybiškų medžiagų, yra tokie populiarūs tarp kolekcininkų ir brangiai įkainojami meno rinkoje?
PRIARTINA PRIE EGZISTENCIJOS PASLAPTIES
Nikiforo, kaip menininko, fenomenas aiškinamas jautriu spalvų pajautimu, gebėjimu surasti subtiliausius atspalvius, intuityviu suvokimu, kaip perteikti šviesą ir spindesį. Jis tapė viską, ką matė aplink, kas buvo artima jo širdžiai: Krynicą ir jos kurortus, stilingus dvarus ir įvairių konfesijų šventyklų interjerus, suteikiančius prieglobsčio ir dieviškumo pojūtį, kraštovaizdžius ir geležinkelio stotis, kurios jam buvo gerai žinomos dėl dažnų kelionių traukiniais, arba miestų, kuriuose lankydavosi, architektūrą. Visus vaizdus jis transformuodavo, pasitelkdamas savo vaizduotės galias, sukurdamas nerealius statinius, paminklus ar ramumos kupinus peizažus, kuriuose skirtingi vaizduojami objektai susijungia į visumą. Nikiforo menas priartina prie žmogaus egzistencijos paslapties ir liudija apie nepaprastą, sunkiai paaiškinamą jo talentą.
Paroda veiks iki birželio 11 dienos. Parodos kūriniai iš Nacionalinio etnografijos muziejaus Varšuvoje. Parodos kuratorė: Alicja Mironiuk Nikolska. Parodos koordinatorė: Raimonda Norkutė. Parodos architektas: Saulius Valius. Parodos dizainas: Vilma Bražiūnaitė. Grafinis dizainas: Jonas Vaikšnoras. Parodos rengimas ir restauratoriaus priežiūra: Anna Grzechnik.
Organizatoriai: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Adomo Mickevičiaus institutas, Nacionalinis etnografijos muziejus Varšuvoje. Parodos partneris: Lenkijos institutas Vilniuje.
Paroda organizuota kaip projekto „Nikiforas. Lenkijos Naïve Art meistras“ dalis, Mazovijos vaivadijos savivalda.
Parengta pagal M.K.Čiurlionio dailės muziejaus informaciją.
Titulinis pav.: Kalnų kaimelis, Nikiforas, 1956 m.
Pav.: Miestas, Nikiforas, 1957 m.
Kirpykloje, Nikiforas, XX a. 3-dešimt.
Vyskupas bažnyčios prieangyje, Nikiforas, XX a. 4-dešimt.
