Kauno architektai, sunerimę dėl sparčių ir miglotų statybų Nemuno ir Neries santakoje, aplankė naująjį miesto merą Visvaldą Matijošaitį, siekdami atkreipti mero ir atsakingų Kauno miesto administracijos vadovų dėmesį į nenormalią padėtį. Deja, miesto vadovai liko kurti architektų balsui.
Be skandalingų statybų Kauno santakos dešiniajame krante buvo liesti ir miesto strategijos klausimai. Tačiau bendra Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus ir Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos delegacija buvo sutikta šaltai. Sutarimo nerasta nė vienu klausimu. Kompromiso – taip pat.
Kauno mero V.Matijošaičio komanda: mero patarėjas architektūros klausimais J.Audėjaitis, administracijos direktorius G.Petrauskas ir jo pavaduotojas R.Rabačius bei Urbanistikos skyriaus vedėjas N.Valatkevičius aiškiai davė suprasti jungtinei LAS ir KAUET delegacijai (A.Kiaunienė, G.Janulytė-Bernotienė, G. Prikockis, A.Steponavičius), kad jų nuomonė nedomina, o patarimai nėra pageidaujami.
Anot architektės Gražinos Janulytės-Bernotienės, šių metų Vyriausybės premijos laureatės, „mero laikysena apstulbino ir nepaliko jokių vilčių architektūriniam bendradarbiavimui tarp miesto architektų bendruomenės ir valdančios Kauną administracijos“.
DĖLSTATYBŲ KAUNO SANTAKOJE – DEŠINIAJAME NERIES KRANTE
Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus ir Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos raštas Kauno merui V.Matijošaičiui.
Pastarųjų mėnesių įvykiai – statybos dešiniajame Neries krante prieš Santaką – sukėlė nerimą Kauno visuomenės, projektuojančių architektų ir ekspertų tarpe. Sužinojome, kad pradėta vykdyti Neries Dambos statyba, baigiamas krantinės gyvenamojo namo projektas.
Abu šie projektai yra labai svarbūs Kauno upių fronto koncepcijos vystyme. Jos ieškodami Kauno architektai dalyvavo keliuose architektūriniuose konkursuose.
Kaunas yra Baltijos miestų Aljanso kviestinis narys. Šis aljansas nuo 2003 m. vykdo platų politinį – edukacinį veiksmą – miestų krantinių „vandens fronto“ projektų „gerosios praktikos“ įgyvendinimą ir viešinimą. Hanzos miestai Europoje pabrėžia šių teritorijų vertę miesto urbanistiniame organizme. Europoje projektai vystomi architektūrinių konkursų pagrindu, vykdomi tik unikalūs ir aukštos architektūrinės vertės projektai.
Tuo tarpu veiksmai Kaune – Dambos ir gyvenamo namo Brastos g. projektai vystomi nepilnai laikantis konkursinio projekto, jų sprendimai grindžiami tik mažiausiais investicijų kaštais. Tai kelia abejonių dėl UAB YIT Kausta ir savivaldybės institucijų nuostatų šios vietos atžvilgiu: neabejotinai pažeidžiama Kauno gyventojų, jų palikuonių teisė turėti pilnavertę viešąją pakrantės erdvę bei raiškų miesto dalies siluetą.
Statytojas manipuliuoja pozicija „viskas padaryta pagal įstatymus“, tačiau šie projektai nebuvo nukreipti į KAUET. Kyla grėsmė, kad vykdomas projektas išeliminuos Kauną iš Europos miestų patrauklių miestovaizdžių (ikoninė Santakos perspektyva įrėminima standartizuota 1960 m. betonine krantine).
Kviečiame merą, administraciją ir YIT Kaustą sėsti prie derybų stalo ir padedant architektams bei hidrologams spręsti Neries Dambos klausimą. Prašome pagalbos, nes Kaunas turi teisę vystytis kaip kiti Europos miestai – su galimybe laivuoti privačiai ir organizuotai, leisti laiką prie vandens, organizuoti renginius Senamiesčio fone – turėti unikalų Kauno identitetą stiprinančią Naujo Kranto – Senamiesčio dueto miestovaizdį.
Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė Asta Kiaunienė. VšĮ Kauno architektūros ir Urbanistikos Ekspertų tarybos direktorė Jūratė Merkevičienė.
.jpg)
alfonsas
( 2017-02-23 )
Gražūs namai, puikūs ten gyventojai
skamba
( 2015-07-02 )
atjaučiančiai – durnas kaip užpelkis prie dambos
Užpelkis
( 2015-07-01 )
Man damba nepatinka. Geriau toje vietoje, kur dar neseniai dar buvo šabakštynas ir uodų bei lervų veisykla, būtu terasos iš marmuro su priėjimu prie vandens. O prie tų terasų prisišvartavusios stovėtų jachtos, o jose pietautu kostiumuoti saulėje įdegę ponai (kaip Monake) ir mobiliųjų telefonų pagalba davinėtu nurodymus savo pavaldiniams pietaujantiems „Pilies sode“. O marmurinėmis terasomis vaikščiotu vidutinio amžiaus ponios su tokiomis šukuosenomis kaip pas Editą Gudišausgienę iš Kauno miesto tarybos, o tokių nestilingų „Natašu“ kaip buvusio mero žmona čia visi šalintusi. Pirmo aukšto „butikuose“ būtu pardavinėjami meno dirbiniai ir jūrų maisto gėrybės. Krantinėje girdėtusi vandens vargonų garsas (kaip Zadare). Čia veiktu ir Vilniaus „Šiuolaikinio meno centro“ filialas, supažindinantis su pačiu šūdiniausiu (dažnai net tiesiogine prasme) menu pasaulyje. Geriau būtu visą tai. Bet nebus. Gimęs šliaužioti skraidyti negali. Ir ne V. Matijošaitis leidimą dambai išdavė. Ne jis jį gali ir atimti. Leidimą išdavė (ir ne tik šį) komisija. Tai jos sudėtį ir paviešinkit. O merą palykit ramybėje. Jums iki jo labai toli. Jūs net savo fantazijose tiek nepasiekėte, kiek jis medžiaginėje tikrovėje.
Messi
( 2015-06-30 )
Uzpelkiui – cia nekalbama apie tai, kad nestatyti pastatu, kalbama apie baisuokliska damba, ar tamsta dar iki siol nesupratai, apie ka cia gincas? Ka turi pasakyt apie damba? Ne apie kitus architektus, ne apie Aukstaiciu-Savanoriu Sila, ne apie Kiaune, o apie DAMBA! Kaip ji tau?
Užpelkis
( 2015-06-26 )
Tie kas laiko save „inteligentais“ ir „demokratijos šalininkais“ dažniausiai tėra tarybiniai žmonės svajojantis valdyti kitus. Štai ir dabar straipsnis parašytas taip, lyg meras V. Matijošaitis Kaune leidimus išdavinėtu arba galėtu juos atimti. Taip buvo tarybiniais laikais. Šiandien leidimus išduoda miesto administracijos suformuota komisija, kuriai vadovauja jūsų pačių statytinis vyr. architektas. Ko jūs varot ant mero ? Jis ką leidimą išdavė ? Kam ta demagogija ? Negalvokit, kad jūs tik vieni suprantat ir architektūrą ir kaip leidimai išduodami. Kiti irgi žino ne blogiau už jus. Taip kad surimtėkit ir eikit darbo dirbti, o ne puldinėkit miesto merą, kuris atsako už visų kauniečių ateitį, o ne už jūsų galvose gimstančias fantazijas.
to Uzpelkis
( 2015-06-26 )
manote jusu mazochistine savinieka yra isskirtine? trys ketvirtadaliai Kauno serga siuo negalavimu vis rimciau. ar nuo to kam geriau? ne. nebent merams, kurie dar labiau supranta, kad po ju kadencijos nors ir tvanas.
Užpelkis
( 2015-06-26 )
Jei Šilo parduotuvė rekonstruota meistriškai, tai tuomet ir damba tegul būna. Dar geriau – dvi. Nes taip bus patogiau. Nėra apie ką kalbėti. Pinigai Lietuvoje lemia viską – net kurioje vietoje turi būti durys – iš kampo, ar kaip užsakovui bus patogiau. Tą ir reikėjo įrodyti. O namus prie Neries reikia statyti. Apie jokį stabdymą ir „ekspertinį vertinimą“, „specialistų diskusijas“ negali būti net minties. Palaikau Kauno merą besąlygiškai.
užpelkiui dėl šilo
( 2015-06-26 )
Šilo krautuvė rekonstruota meistriškai. Kampinis įėjimas buvo nepatogus. Dabar atsivėre gražių rakursų. Bažnyčios varpinės neužstoja. Toks ramiai sėdintis savo vietoje pastatas tapo.
ouch
( 2015-06-26 )
prašom nepamiršti, kad Kiaunė – plėšrusis žinduolis.
mnmn
( 2015-06-26 )
ne pavardese juk esme. o problemoje.
dvi architekturines institucijos kelia problema del projekto, o meras nesileidzia i kalbas. atsakymas aiskus. jokie komentarai nebereikalingi.
Užpelkis
( 2015-06-25 )
Delegacijoje buvo ir A. Kiaunienė. O kokia šios delegacijos narių nuomonė būtų apie 2012 m. Š. Kiaunės įvykdyta caro laikų parduotuvės Kaune, Aukštaičių – Savanorių g. kampe rekonstravimą į parduotuvę „Šilas“ ? Stilingas istorinis pastatukas pavirto į „lenkiškų sausainių dėžę“, glencuotais šonais, suardant urbanistinę išklotinę ir architektūrinę kvartalo stilistiką. Viskas atlikta panaudojant pigiausias medžiagas iš tos pačios Lenkijos „hurtownių“. Ir nieko. Chebra tyli. Ar jūs galvojat, kad tik jūs vieni suprantat architektūrą ? Bijau, kad turime atvejį kada „pinigai nekvepia“. Ir tokių atvejų – kirkviename žingsnyje.
kame šaknys?
( 2015-06-25 )
netikiu, kad paviešinta grupė architektų mirtinai serga dėl kauno architektūros/ Gal jie negavo užsakymų šioje krantinėje? Dar nespėjo prisigretinti prie Matijošaičio ir įgyti jo palankumo, kad laimėtų savivaldybės konkursus, taip kaip labai sėkmingai pastaruosius keletą metų Bernotienė ‘laimi “ visų Kauno universitetų projektavimo konkursus?
to Uzpelkis
( 2015-06-25 )
Daugiausia viesoje erdveje informacijos apie Dambos projekta yra cia: http://www.pilotas.lt/index.php/lt/pozicija/item/3806-atviras-lai%C5%A1kas
Siaip, jeigu statytojas projekto gali nerodyti esant tokiam skandalo lygiui, tai reiskia tiktai viena – galinga uznugari.
situacija
( 2015-06-25 )
panaši kaip 1989 metais prie šv.Gertrūdos bažnyčios……….tada Sajūdžio ir visuomenės protestais sugebėta pasiekt ,kad būtų sustabdyta svetimkūnio statyba ir nušluotas statomas triaukštis partkomo pastatas Gruodžio gatvėje ………….
Užpelkis
( 2015-06-25 )
Manau, kad stabdyti statybas būtu nusikaltimas. Reikia tik džiaugtis, kad Kaune statoma. Vistiek Lietuvos ateitis tokia, kad po 30 m. liks tik keli miestai, o provincija pavirs į merdėjančia teritoriją. Todėl reikia traukti gyventojus į Kauną darbo vietomis ir kokybiška gyvenamaja aplinka. Kur čia problema ? Juk statoma su statybos leidimu – negi be jo ? Reiškia mūsų leiidimų išdavėjų toks lygis, kad siekia tik „betoninę sieną“. Būtu aukštesnis, turėtumėm kažką panašaus į San Remo ar San Tropez, ar dar į kokį „San-San“. Gal kažkieno nuomone, geriau tegul krūmokšniai auga, o už jų – buvusio taxi parko garažas ir kiti Vilijampolės „vietoženkliai“. Na nebus čia tu laivelių – nėra tokių turtingų ir kultūringų žmonių. Pažiūrėkim kaip atrodo Kauno jachtklubo teritorija. Tikras košmaras. Šiukšlės, mūriniai garažai, savadarbės „ograždenijos“, nenupjauta žolė. Ten nėra poreikio kultūrigos aplinkos sukurti, tai iš kur dar čia kažkokios prieplaukos, kavinukės ? Svajoti galima, bet „nereikia atitrūkti nuo kolektyvo“, nes bus kaip tam paukščiukui, kuris norėjo pasiekti pačią saulę…
Užpelkis
( 2015-06-24 )
Straipsnis labai savotiškas – viena pusė pateikia savo argumentus, o kitos pusės argumentai nepaviešinti. Tai kokia prof. J.Audėjaičio nuomonė šiuo klausimu ? Gal galėtumėte paaiškinti žmonėms kaip aplamai Lietuvoje išduodami statybos leidimai pastatų statybai ? Kodėl Talinas turi Rotermani kvartalą, o Kaune juo net nekvepia ? Kodėl vienų architektų „etažėrės“ gauna statybos leidimus, o kitų ne ? Kaip V.Putvinskio g. atsirado antstatas užapvalintu stogu, o Laisvės al. „stiklainiukas“, arba dar geriau – vietoje „Žalgirio“ stadiono skardinis tvartas pavadinimu „Molas“ ? Jūs gal paaiškinkit žmonėms kas ir kada dalyvavo išduodant leidimus, kas „pečiates“ prispaudė. O tai dabar susidaro įspūdis, kad vieniems galima, o kitiems „nelzia“. Aš, pvz. projekto Brastos g. nesu matęs. Nes taip ir neaišku ar tai grupės „Kita kryptis“ konkursinis darbas ar aplamai kažkoks naujadaras, kuriam „vienas Valatkevičius“ leidimą išdavė ir pašvilpkit…