ŽEMSIURBIAI ATSITRAUKĖ:// STATYBOS KAUNO SANTAKOJE NURIMO, MANEVRAI PRASIDĖJO

Po kelių portalo PILOTAS.LT straipsnių apie akvaurbanistiškai destruktyvias YIT „Kausta“ statybas dešiniajame Nemuno ir Neries santakos krante – pastebimi pirmieji manevravimo ženklai. Žemsiurbė iš Neries akvatorijos dingo. Žiniasklaidoje nedrąsiai pasirodė piarinių pažadų apie Neries pakrantę kauniečių reikmėms…

Verta priminti, kad šį balandį vienoje svarbiausių Kauno teritorijų – dešiniajame Santakos krante – pradėtos mįslingos dambos statybos. Už šios daugiau nei 8 metrų aukščio negyvos dambos netrukus turėtų kilti ir daugiabučių kvartalas, statysimas tos pačios suomių kapitalo įmonės YIT „Kausta“.

Žinoma, tokio neadekvataus kontekstui hidrotechninio įrenginio (dambos) statyba sudrebino kauniečius ir privertė iš naujo prabilti apie nuolat skelbiamą Kauno „atgręžimą į upes“ ir sąmoningą to akvaurbanistinio atgręžimo profanavimą.

Galiausiai skandalingo projekto vystytoja YIT „Kausta“ portalui PILOTAS.LT už architektūrinę kritiką pagrasino teismais. Tačiau vėlesni įvykiai parodė, kad nei žadėtos informacijos apie projektą suteikti, nei atsakyti į motyvuotus redaktoriaus priekaištus krantinės (dambos) ir kvartalo projektui, YIT „Kausta“ nepajėgė.

RANDASI MINKŠTINAMŲJŲ ŽENKLŲ

Tačiau žemsiurbę, kasusią žvyrą statomai dambai ir kvartalo teritorijos pakėlimui iš Neries akvatorijos, YIT „Kausta“ atšaukė ir tai gali būti traktuojama, kaip reikšmingas signalas kontraversiškos statybos raidoje.

Radosi ir kitų minkštinamųjų ženklų statybininkų leksikone.

Kaip žinia, gegužės 25-ąją Kauno savivaldybėje įvyko statomo kvartalo „Daugiabučio gyvenamojo namo Nr.1 su automobilių saugykla ir privažiavimo keliu Brastos g.24, Kaune“ projekto (architektas ir projekto vadovas Tomas Kriaučiūnas, „Antra kryptis“) viešas aptarimas, kuriame dalyvavo vos trys architektai (G.Janulytė – Bernotienė, R.J.Palys, A.Karalius) ir būrys savivaldybės tarnautojų bei projekto autorius ir vystytojai.

Diskusija „į vienus vartus“ vyko beveik porą valandų. YIT „Kausta“ ilgametis architektas Vytautas Janušaitis demonstravo pavyzdinę neklausą ir discipliną – į bet kokį klausimą skriejo vienintelis koziris: „viskas suderinta, viskas aprobuota“. Ir ilgainiui ši dresūra jau tapo neprasta pramoga…

Tuo tarpu „Kausta būstas“ projekto vadovas Deividas Vainoras buvo graudžiai nekalbus ir iš paskutiniųjų stengėsi atsišaudyti į R.J.Palio kulkosvaidinę kritiką pavieniais priebalsiais ar skyrybos ženklais…

PV TOMAS KRIAUČIŪNAS KRITIKĄ PRIĖMĖ

Racionalaus iš kompaktiškai viešo projekto aptarimo liko nebent keli architekto ir projekto vadovo T.Kriaučiūno protokoliniai atsakymai.

Į G.Janulytės-Bernotienės kritiką, kad unikalus projektas buvo nuslėptas nuo KAUET‘o (Kauno architektūros ir ekspertų taryba), PV atsakė: „hidrotechninio statinio – apsauginės dambos sprendiniai atitinka statytojo sumanymą, detalųjį planą ir yra išduotas leidimas statyti hidrotechninį statinį (dambą) ir inžinerinius tinklus Nr. LNS-21-150323-00187, 2015 m. kovo 23 d. Stabdyti ši leidimą galima įstatymų numatyta tvarka. Viešo susirinkimo metu buvo pristatomi daugiabučio namo Nr. 1 sprendiniai pagal dviem daugiabučiams gyvenamiesiems namams išduotus Specialiuosius architektūrinius reikalavimus 2014m. vasario 26 d. Nr. 70-17-108, kuriuose nenurodytas (p.9) nepriklausomas ekspertinis architektūros vertinimas“. (?!?!)

T.Kriaučiūnas: „Tačiau pasiūlymas, savo iniciatyva, papildomai apsvarstyti krantinės sprendinius KAUET ir, jei bus nuspręsta, juos pakoreguoti atsižvelgiant į priimtus sprendimus ( įvertinus infrastruktūrinius susitarimus, galimus finansavimo šaltinius, krantinės perdavimo miestui galimybes bei mechanizmus ir t.t.) Statytojui yra išsiųstas.“

A.Karalius pirmiausiai sukritikavo dambos projektą, kuris sukurs itin negatyvų krantinės įrengimo precedentą, užkertantį kelią ir daugiafunkciniam viešam krantinės panaudojimui, ir laivavimui. Į architekto siūlymą padovanoti kranto juostą Kauno miestui, kad šis galėtų ne tik YIT „Kausta“ atkarpoje, bet ir ilgesniame miesto centro ruože įgyvendinti kokybišką krantinę, atatinkančią šiuolaikinio miesto centro interesą, PV atsakė palankiai: „Statytojui pasiūlyta apsvarstyti galimybę hidrotechninio statinio – apsauginės dambos pakrantės juostą su numatyta bendramiestinės paskirties visuomenine erdve perduoti miestui, kad būtų galima vėliau spręsti krantinės įgyvendinimą kompleksiškai viso dešinio Neries upės kranto zonoje“.

Į A.Karaliaus kritiką, jog statomame projekte panaikinta (Detaliajame plane nužymėtas) visuomeninė-komercinė zona palei krantinę ir pirmuose pastato aukštuose suprojektuoti butai, T.Kriaučiūnas atsakė teigiamai: „Statytojui yra išsiųstas pasiūlymas pakoreguoti projektavimo užduotį ją papildant komercinėmis patalpomis, kurios būtų projektuojamos detaliajame plane nurodytoje komercinės paskirties patalpų zonoje.“

IŠKALBINGA TYLA VIRŠ KAUNO SANTAKOS

Žinoma, absoliuti tyla naujojo Kauno mero V.Matijošaičio administracijoje unikalaus projekto atžvilgiu, optimizmo nežada. Juolab, kad tyli ir Kauno vyr.architektas Nerijus Valatkevičius bei Architektų sąjungos Kauno skyrius. Tačiau viltis, kad prasto, atsilikusio ir nepatrauklaus projekto nereikia niekam, netgi YIT „Kaustai“, teikia bent minimalių architektūrinių  lūkesčių Kauno akvaurbanizacijos labui.