PARDUOTAS KRANTAS:// KAUNO SANTAKOS ATEITIS GULA Į BETONINĮ MELIORACIJOS GRIOVĮ

Paradinė Kauno deklaracija „atsukti miestą į upes“ kiekvienam, turinčiam bent minimalų supratimą apie realų gyvenimą ant kranto, seniai skambėjo, kaip tuščiavidurė biurokratinė skanduotė. Tačiau šiandien jau akivaizdu – infantilus popierinis krykštavimas akyse virsta niūriausio sapno reinkarnacija. Vilijampolės krante, ties Nemuno ir Neries santaka, pradėta apsauginės dambos statyba, užduodanti melioracinį toną ir visam kranto urbanizavimui priešais Kauno pilį.

Simptomatiška, kad šios statybos, žudančios upės ir miesto dar leisgyvius santykius, pradžią palydi ir „darbo pergalėmis“ besidžiaugiantis diktoriaus balsas, iškastas tarsi iš kino žurnalo „Sovietskaja Litva“.

PIRMAS KARTAS NEATLEIDŽIA NUO ATSAKOMYBĖS

Istorinėje miesto vietoje viena moderniausių ir seniausiai šalyje veikiančių statybos įmonių „YIT Kausta“ pradėjo apsauginio pylimo – dambos, saugančios sklypą nuo upės pakilimų, įrengimo darbus. 3,43 ha ploto teritorijoje bus sukurtas naujas rajonas, iš kurio kauniečiams ir miesto svečiams atsivers galimybė Kauno pilimi ir senamiesčiu grožėtis iš kito, ilgus metus apleisto upės kranto.

„Nemuno ir Neries upių santakoje stovinti Kauno pilis – itin svarbus, didelius sentimentus visiems kauniečiams keliantis objektas, primenantis Kauno istoriją, jo klestėjimo laikotarpį. Taigi ir priešais ją iškilsiančiam kvartalui patys sau keliame, sakyčiau, preciziškus reikalavimus, – teigė „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas. – Šis projektas – bendras projektuotojų, urbanistų, statybos inžinierių, hidrologijos specialistų darbas, kurio planavimas truko keletą metų.“ (YIT Kausta“ pranešimas žiniasklaidai, 2015 m. gegužės 18 d., Vilnius)

Suprantama, kad tokia žodiena geriau virškintųsi, optimizmu spinduliuojantis diktoriaus benefisas dar aromatizuojamas palydinčiais paveikslėliais – Kauno pilies ir dar neišmeliuoruotos Santakos nuotraukomis. Jokių projektų. Jokių maketų. Jokių dambų…

Kodėl? Matyt todėl, kad projekto medžiaga byloja absoliučiai priešingai nei sultingi statytojų ditirambai…

DAMBA STATOMA, NORS KVARTALO NIEKAS NEMATĖ

Visų pirma reiktų pastebėti, kad projektas „Hidrotechninis statinys (apsauginė damba)“ šį pavasarį buvo suderintas kaip grynai inžinerinis statinys (jam ir gautas statybos leidimas) atskirai nuo numatomo statyti kvartalo. Jokie architektūriniai, kompoziciniai ir funkciniai ryšiai su statysimu ant Neries kranto kvartalu nepateikti ir, greičiausiai, nenagrinėti. Tačiau akivaizdu, kad pusketvirto hektaro kvartalas bus statomas 5 metrus žemiau dambos ir vietoje apdainuotų vaizdų į senamiestį bei romantiško gyvenimo „ant kranto“, teks mėgautis gyvenimu duobėje.

Antra – kelių šimtų metrų ilgio privataus (!) Neries kranto ruožas priešais Santaką ir Kauno pilį suprojektuotas, kaip primityviausias ir pigiausias betoninis upės bordiūras. Suvokti sunku, tačiau jokie architektūriniai klausimai, įskaitant kranto įrengimą ir pritaikymą miestiečių viešosioms funkcijoms, rekreacijai bei laivybai nebuvo šiame projekte net nagrinėjami.

PRIEŠAIS KAUNO PILĮ – BUKAS BETONINIS ŠLAITAS

Trečia – 8 metrų aukščio betono plokštėmis šlaituoto negyvo pylimo įrengimas priešais seniausią Lietuvoje mūrinę pilį – ne tik šiurkštus akibrokštas paveldo objektui jo vizualinės apsaugos lauke, bet ir perspektyvos atėmimas rastis Kauno identitetą kuriančioms viešoms erdvėms ir viešiems objektams priešingame Senamieščiui krante. Kadangi sunku patikėti, jog kaimyniniuose pakrantės sklypuose bus ne pagal „YIT Kaustą“, o kaip nors protingiau formuojamas krantas.

SUGRĄŽINTI KRANTĄ VISUOMENĖS POREIKIAMS – VIENINTELĖ VILTIS

Ketvirta – pigiausiomis priemonėmis miesto centre (!) formuojama nuo potvynių sauganti 28,10 altitudės damba rodo mažų mažiausiai 3 dalykus: šiuolaikinių urbanistinių potvynio valdymo priemonių neišmanymą, besaikį taupymą viešųjų interesų sąskaita ir perteklinę baimę, orientuojantis į kartą per 200 metų (tikimybė 0,5%) galintį įvykti potvynį iki 27,90 altitudės.

Šioje niūriausios XXI amžiaus statybos Kaune akivaizdoje, belieka tikėtis, kad kauniečiai neliks akli, o miesto valdžia kurčia – ir „analogų neturinti statyba ant upės kranto“ bus garbingai sustabdyta Kauno miesto intereso vardan. Kad visas 2,4 km kranto ruožas nuo Vileišio tilto iki Žiemos uosto vartų būtų paimtas iš privačių savininkų visuomenės reikmėms, kad būtų suformuota viešosios paskirties šiuolaikinė upės krantinė. Ir kad Kaunas galų gale atsigręžtų į upes ne buku ir negyvu betonu, bet laivavimui, rekreacijai, menui ir kultūriniams renginiams paruošta krantine. Jaukia ir prieinama iki pat vandens.

Nes akivaizdu, jog privačiam kapitalui to daryti „neapsimoka“, net jei jis ir suomiškos kilmės, kur miestuose su vandens telkiniais konstruojami absoliučiai kitokie dialogai.

(Laukite tęsinio)