ARCHITEKTŪROS ĮVYKIS KAUNE//T.S.BUTKAUS KNYGOS PRISTATYMAS REDAKCIJOJE

Metų pradžioje pasirodžiusi Tomo S. Butkaus knyga „Miestas kaip įvykis. Urbanistinė kultūrinių funkcijų studija“ pati tapo ryškiu įvykiu šalies architektūrinės spaudos padangėje. Jaunojo architektūros teoretiko joje pateiktas naujoviškas provokuojantis požiūris į miestą, nors ir susilaukė nepatiklių kolegų iš akademinės bendruomenės žvilgsnių, užkabino nemažai jaunosios kartos architektūros specialistų, architektūros ir urbanistikos studentų. Ši jauna dar žingeidi auditorija dominavo ir spalio pabaigoje Kaune, PILOTAS.LT redakcijoje surengtame knygos pristatyme, kuriame buvo galima iš pirmų lūpų išgirsti monografijos gimimo istoriją bei apie kūrybines inspiracijas arba, pavyzdžiui, sužinoti gana pikantiškas autoriaus sąsajų su Kaunu detales.

ŠVIEŽIAS POŽIŪRIS VILIOJA JAUNIMĄ

Su T.S.Butkumi padiskutuoti apie jo monografiją „Miestas kaip įvykis. Urbanistinė kultūrinių funkcijų studija“ vilniečiai turėjo progą dar metų pradžioje – Vilniaus knygų mugėje ir Šiuolaikinio meno centre. Prieš pat Vėlines tokia proga pagaliau pasitaikė ir šiuolaikine architektūra bei miesto kultūra besidomintiems ir šviežesnio požiūrio į miestą pasiilgusiems kauniečiams. Specialiai jiems autorius knygą pristatė Senamiestyje įsikūrusioje PILOTAS.LT redakcijoje. Gana simboliškame fotomenininko Steve’o Harto (Steve Hart) parodos apie Rugsėjo vienuoliktosios įvykius Niujorke nuotraukų fone susipažinti su autoriumi bei su juo padiskutuoti miesto kultūrai aktualiomis temomis susirinko gana jauna, tačiau savo aplinkai aiškiai neabejinga publika. Greta studentiškų veidų čia buvo galima pamatyti ir vieną kitą architekto, architektūros dėstytojo, urbanisto ar nekilnojamojo turto verslininko veidą.

NĖRA ĮVYKIO, NĖRA IR MIESTO

Knygos pristatymui daugiau kultūrinių atspalvių suteikė joje dalyvavę skirtingų kultūros sričių žinovai – filosofas Gintautas Mažeikis, architektūros kritikas architektas Audrys Karalius, leidyklos „Kitos knygos“ leidėjas Gediminas Baranauskas. Diskusijoje taip pat norėjusiam sudalyvauti architektūros mokslininkui Tomui Grunskiui koją pakišo sveikatos problemos.

Šiuolaikinė urbanistika vis dažniau atsispiria nuo klasikinių teorijų ir miestą traktuoja kaip procesą ar net organizmą. T.S.Butkus nebando eiti išmintais urbanistų keliais – savo monografijoje „Miestas kaip įvykis. Urbanistinė kultūrinių funkcijų studija“ pateikia dar vieną alternatyvų požiūrį į miestą. Idėjų menininku prisistatantis autorius į miestą žvelgia per kultūrinių funkcijų prizmę ir jį traktuoja kaip įvykį. „Jei nėra įvykio, nėra ir miesto“, – įsitikinęs jis. Visa tai knygoje nagrinėjama globalių transformacijų fone – vėlyvojo kapitalizmo, poindustrinės urbanizacijos, tinklaveikos visuomenės erdvėje. 7 metus autoriaus rašytos monografijos pagrindu tapo prieš porą metų apsiginta disertacija. Savo mokytojais jis įvardino, išskyrė prof. Algį Vyšniūną, kultūros kritiką Vytautą Rubavičių. Diskusijoje buvo galima sužinoti apie autoriaus santykį su knygoje nagrinėjamu Vilniumi, gimtąja Klaipėda, bet ir su retai aplankoma Laikinaja sostine.

ŽINGSNIS IŠ VIDINIŲ PROBLEMŲ LIŪNO

Knygos pristatymą Kaune moderavęs A.Karalius, auditorijai prisipažino, kad ir pats norėjęs parašyti panašią knygą, tačiau rašyti esą sekasi labai lėtai. Šiaip itin skeptiškai į urbanistus žiūrintis (pastarieji esą nėra nuveikę kultūrai nieko reikšminga) bei tarpdisciplininiais mokslais besidomintis filosofas G.Mažeikis sakė, kad T.S.Butkaus monografijoje surado nemažai sau artimų psichogeografinių minčių. G.Baranauskas atskleidė, kad sveikinimų dėl aptariamosios knygos poligrafinės kokybės labiau nusipelnė leidykla „Vario burnos“ bei pripažino, kad su šia  monografija architektai žengė toliau nei savo ūkyje dar besikapstantys filologai.

Tolimais pasažais vingiavusi diskusija taip prikaustė auditorijos dėmesį, kad jai skirtos pusantros valandos prabėgo nepastebimai. Kaip mat parduota buvo ir krūva atsivežtų knygos egzempliorių, o prie tokio dėmesio nesitikėjusio autoriaus parašų net nutįso knygos gerbėjų eilutė. Knygos pristatymo oficialiąja dalimi nesitenkinę diskutuotojai vėliau persimetė į panašiems atvejams labai pritaikytą barą „W 1640“, įsikūrusi redakcijos apačioje. Išsitutoliojo mintis. kad tą vakarą diskusijoms įkvėpusi knyga miestą kuriančius architektus bei urbanistus turėtų paskatinti nuo šiol kurti labiau įvykiams pritaikytą urbanistinę aplinką. Bent jau galima to tikėtis.