images_phocagallery_4324_leidy_20mt_1602_4342_tit2_ARKITEKTAS_NR1_e02

ARCHITEKTŪRINĖS ŽINIASKLAIDOS ISTORIJA:// PRIEŠ 20 METŲ GIMĖ „ARKITEKTAS“

1996-ųjų vasario 9-tąją skaitytojas sulaukė pirmojo lietuviško periodinio leidinio, “Arkitektas”, skirto išimtinai architektūrai. Taip, kad ir nedovanotinai atsiliekanti nuo visų Europos valstybių, prasidėjo lietuviškos architektūrinės spaudos istorija.

Kauno Architektų namuose pirmąjį “Arkitekto” numerį 1996-taisiais atidengė tuometinis Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Algimantas Nasvytis. „Aš sutikau žinią apie pirmąjį mūsų architektūros žurnalą su dideliu džiaugsmu. Ir todėl, kad mums jau seniai verkiant reikėjo nacionalinio architektūrinio leidinio, ir todėl, kad tą svarbų žingsnį padarė mano mokinys. Pamenu, vykau tuomet į savo gimtąjį Kauną „pašventinti“ „Arkitekto“ pirmojo numerio su dideliu džiaugsmu. Tarsi pats būčiau prie to prisidėjęs“,- pasakoja nacionalinės architektūros metras, ką tik sulaukęs Vilniaus miesto garbės piliečio titulo.

Žurnalas, pradėjęs eiti neįprasto Lietuvai didelio formato, ilgainiui virto įprastiniu aukštos kokybės žurnalu ir išsilaikė rinkoje du metus. Vėliau „Arkitektas“, dėl nepakeliamai brangios leidybos, kurios nerėmė jokie valstybės fondai, 1998-tųjų balandį transformavosi į dvisavaitį žurnalinį laikraštį „Statybų pilotas“. Leidinys tapo populiarus ne tik tarp Lietuvos architektų, bet ir dizainerių, valdžios žmonių bei kultūrininkų gretose. Deja, „Statybų pilotas“ taip pat nesulaukė jokios paramos iš valstybės ir 2008-taisiais prasidėjusi ekonominė krizė buvo lemtinga – 2009-tųjų sausį išėjo paskutinis „Statybų piloto“ numeris.

Tačiau redakcija neišsivaikščiojo ir rado savyje rezervų 2010-tųjų spalio 8-tą sugrįžti pas skaitytoją internetinio žurnalo PILOTAS.LT pavidalu. Trečiajį kartą esminės paramos sulaukta iš valstybės – „Piloto“ sugrįžimą finansavo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Beje, įdomu, kad architektūrinė spauda Lietuvoje atsirado vėliausiai Europoje. Tarpukariu Lietuvos architektų nebuvo daug ir jų nebūta vieningų. Kuklus žurnaliukas „Statybos menas ir technika“ išsilaikė vos vienerius metus 1922-1923. Sovietmečiu 1957-aisiais Statybos reikalų komiteto pradėtas leisti „Techninis biuletenis“, vėliau virto „Statyba ir architektūra“. Architektūrai vietos jame būta tiek mažai, kad architektai jį atvirai ignoravo.

Simptomatiška, tačiau po „Arkitekto“ starto, 1996-aisiais pasirodė ir antrasis lietuviškas architektūros žurnalas „Archiforma“. Vėliau, radosi ir daugiau su architektūra flirtuojančių leidinių bei internetinių portalų…

Pirmojo “Arkitekto” numerio vedamajame 1996.02.09. rašoma:

.. tai turėjo įvykti. Architektūra seniai nusipelnė didesnio dėmesio ir atidesnio vertinimo. Todėl šis kuklus bandymas pradėti lietuvišką architektūrinį leidinį teneatrodys kaip arogantiškas noras įsibrauti į ankštą spaudos rikiuotę su pretenzija į išskirtinį dėmesį naujokui. Greičiau tai būtinybės padiktuotas veiksmas, bandant konsoliduoti architektus, užmegzti ryšį tarp jų ir visuomenės.

Dabar kai kuriuose sluoksniuose tapo įprasta manyti, kad architektas beveik nebūtinas. Pakanka, esą, ryšio: užsakovas – statybininkas. Nebandydami polemizuoti bei apmokyti gerbiamo skaitytojo architektūros amato („pasidaryk pats“ principu), tiesiog stengsimės pailiustruoti, kad architektūroje, kaip ir kitose srityse, pozityvūs rezultatai dažniausiai vis tik pasiekiami profesionalo. Be abejo, šiandien matome, kad daugybė pastatų (ar interjerų) dygsta be jokio projekto arba suprojektuoti nesąžiningo, neprofesionalaus žmogaus. Lietuva nusėta tokiais architektūriniais grybais, kurie lyg radioaktyvūs mutantai spinduliuoja kažkokią paslaptingą negalią ir patologišką provincialumą. Šie statiniai žiūri į mus savo liūdnais langais lyg nevispročiai vaikai, nubausti už netvarkingą tėvų gyvenimą. Todėl yra dvigubai malonu aptikti įdomių, nestandartinių darbų, pastebėti kokybiškai naujas architektūros apraiškas.

Beje, nenorime ir negalime tokios apimties laikraštyje pateikti gausios ir išsamios medžiagos apie kiekvieną, mūsų manymu, įdomų projektą ar realizaciją. Tai solidesnio leidinio prerogatyva. Palikime šitai netolimai ateičiai. Čia savo uždaviniu laikytume plataus, visa šalį apimančio, architektūros vaizdo transliavimą, dėmesį sutelkiant į didesnę sėkmę bei meistrystę. Nedemonstruosime, vienok, itin griežtos objektų atrankos, palikdami daugiau erdvės gerbiamo skaitytojo vertinimams.

Be abejo, būsime dėkingi kiekvienam architektui, atsiuntusiam informacijos apie naują, vykusį projektą ar realizaciją, pastebėjusiam kolegos sėkmę. Būtų labai išmintinga po truputį išlįsti iš informacinio pogrindžio, kuris vis dar gaubia mūsų architektūrą ir architektus. Būtent DABAR…“

Dar tais pačiais metais, 24puslapių žurnalinis laikraštis, pradedant ketvirtuoju numeriu, įgauna storo architektūrinio žurnalo pavidalą. Deja, po dviejų metų „Arkitektas“ nebeišsilaiko ankštoje ir ne itin filantropiškoje rinkoje ir grįžta į ekonomiškai racionalesnį – 16 puslapių dvisavaitinio žurnalinio laikraščio formatą jau kaip „Statybų pilotas“.

Deja, negaudamas nė vieno lito iš valstybės, 2009-ųjų sausį “Statybų pilotas” uždūsta baisiose krizės kančiose.

Laimei, jau 2010-ųjų spalį redakcija sugrįžta į erdvę su internetiniu žurnalu PILOTAS.LT, kurį, laimingo atsitiktinumo dėka, jūs, gerbskaitytojas, ir turite laimės pažinti šiais 20-taisiais architektūrinės leidybos metais…

Komentarai

  1. Mūsų epochoje daugiau rašančių, nei skaitančių. Linkiu, kad jūsų kūnus visada dengtu šviežiai išskalbti drabužiai, o jūsų galvoms niekada netrūktu kvapniųjų aliejų. Jei tik galite valgyti, gerti ir dirbti sau mielus darbus – tai yra didžiausia Dievo palaima žemėje. Ir nieko daugiau nenorėkite…

  2. Mielas Užpelki, kadangi, kaip suprantu ir istorijos darže jūs jaučiatės savas ir patyręs, ar negalėtumėte laisvu laiku primesti Lietuviškos architektūrinės žiniasklaidos eskizo. Kadangi, kaip supratome, jūsų brošiūra bus pirma, tai visiems kitiems (net Užkalniui) neliks nieko kito, tik cituoti jus. Pamąstykite, planas be pralaimėjimo…

  3. „Istorija“ prasideda tuomet, kai miršta paskutinis liudininkas. Tuomet rašomos disertacijos, viskas sudėliojama pagal konjunktūrą. Vidutiniškai kas 50 m. „istorija“ perrašoma pagal naująją konjunktūrą. Žiūrėkite, kiek dabar straipsnių parašoma apie pokarį, apie holokaustą. Kai nebeliko liudininkų atsirado daug tituluotų „istorikų“, „epochos specialistų“, įvairiausių „tyrimų centrų“ vadovų. Taip visada buvo ir bus. „Istorija yra politikos tarnaitė“ (Edv. Gudavičius).

  4. kai tik pradėsite rašyti, viskas bus smulkiai papasakota

  5. Koks skirtumas,ką padarė eiliniai,istorijoje lieka tik vadai.

  6. Būtų įdomu smulkiau sužinoti,kaip ta pradžia vyko-kokia komanda stovėjo prie arch. žiniasklaidos ištakų (arch. žiniasklaidos istorija Lietuvoje- visai gera tema VDU žurn.kursiniam darbui)-rašė straipsnius,maketavo,rinko medžiagą?

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Architektų rūmai

ARCHITEKTŲ RŪMAI: Palaikome viešąjį interesą ginančius architektus

2017 liepos 20Be komentarųPILOTAS.LT

Dviejų Kauno architektų Lino Tuleikio ir Audrio Karaliaus puldinėjimas įvairiais žiniasklaidos kanalais netruko įgauti organizuotos „minkštosios galios“ medžioklės bruožų. Nors viešai atsakomybės už „atakas“ niekas

anoniminis

LIETUVA, TĖVYNE MUSIŲ [1]: Vieši atsakymai į anoniminį interesą

2017 liepos 414 KomentarųAudrys Karalius

Mano senelis Juozas Karalius, išgyvenęs du karus, Vokietijos krachą, Sibirą ir kolchozinę LTSR, šeštą vakaro kviesdavo kartu klausytis “Amerikos balso”. Romas Sakadolskis ir Ko šnypštė,

architektūros įstatymas

ARCHITEKTŪROS ĮSTATYMAS PRIIMTAS: Architektūra tampa nacionaliniu prioritetu

2017 birželio 95 KomentaraiAudrys Karalius

Tapome ilgai laukto stebuklo liudininkais – Seimas didele balsų dauguma priėmė Lietuvos Respublikos Architektūros įstatymą, tuo pačiu oficialiai pripažindamas architektūrą nacionaliniu prioritetu. 2017-ųjų birželio 8-toji

architektūros įstatymas

KAUNO MERO TORPEDA: Architektūros įstatymas atidėtas jau trečią kartą

2017 birželio 78 KomentaraiAudrys Karalius

Architektūros įstatymo priėmimas Seime vėl atidėtas ir grąžintas Aplinkos komitetui svarstyti – šįkart po Savivaldybių asociacijos kreipimosi, kurį iniciavo Kauno savivaldybės meras. Kaip žinia, Visvaldo

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

JŪRŲ UOSTAS NORI AUGTI: Pritarta didžiausiai siūlomai plėtrai

2017 kovo 2Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto taryba neseniai priėmė sprendimą dėl prioritetinės Klaipėdos uosto bendrojo plano koncepcijos. Jos nuomone, strateginių uosto plėtros planų įgyvendinimą ir jo konkurencingumą

images_phocagallery_4629_liepo_1oji_1607_4627_tit2_liepos1_1996

LIEPOS 1://ARCHITEKTŲ DIENA RADO VIETĄ LIETUVOS KALENDORIUJE

Nebūna taip, kad nebūtų pirmo karto. Liepos 1-oji 1995-aisiais atsitiko Lietuvoje pirmą kartą kaip Tarptautinė architektų diena ir nebesitraukia iš viešo gyvenimo, po truputį tapdama

images_phocagallery_4324_leidy_20mt_1602_4342_tit2_ARKITEKTAS_NR1_e02

ARCHITEKTŪRINĖS ŽINIASKLAIDOS ISTORIJA:// PRIEŠ 20 METŲ GIMĖ „ARKITEKTAS“

1996-ųjų vasario 9-tąją skaitytojas sulaukė pirmojo lietuviško periodinio leidinio, “Arkitektas”, skirto išimtinai architektūrai. Taip, kad ir nedovanotinai atsiliekanti nuo visų Europos valstybių, prasidėjo lietuviškos architektūrinės

images_phocagallery_3562_Arkitektas Nr 1_3562_Arkitektas_tit

APYSTOVOS 1996: Vasario 9 Lietuvoje – architektūrinės žiniasklaidos pradžia

1996-ųjų vasario 9-tąją Lietuvos skaitytojas sulaukė pirmojo architektūrinio periodinio leidinio – mėnraščio “Arkitektas”. Kauno Architektų namuose pirmąjį “Arkitekto” numerį pasitiko tuometinis Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas

images_phocagallery_3477_Kaledinis sveikinimas_3477_Kaledinis sveikinimas_tit

SVARBUS NEVYRIAUSYBINIS PRANEŠIMAS://ĮVEDAMAS KALĖDINIS LAIKAS

Mielas mūsų skaitytojau, esame labai dėkingi, kad mus skaitei, kad mūsų laukei, kad mus vertinai. Atėjo laikas pailsėti nuo architektūros. Išjunk mus…

images_phocagallery_3439_Laisvuju architektu deklaracija_3439_Laisvuju architektu deklaracija_tit

LAISVŲJŲ ARCHITEKTŲ DEKLARACIJA//DĖL ARCHITEKTŪROS PADĖTIES IR ARCHITEKTŲ

Grupė architektų, nusivylusių architektūros nuopuoliu Lietuvoje ir Architektų sąjungos veikla, paskelbė Laisvųjų architektų susirinkimo deklaraciją „Dėl architektūros padėties ir architektų misijos“.

images_phocagallery_3419_Radijo gamyklos pereja_3419_Radijo gamyklos pereja_tit

URBANISTINIS FOLKLORAS://POŽEMINIS MENAS TRANSLIUOJA SPALVINGESNĘ KASDIENYBĘ

Grafito maištininkai suaugo. Gatvinė saviraiška po truputį įgauna kultūros požymių, legalizuojasi, sulaukia visuomenės pripažinimo, tampa madinga. Gatvės menas net ir konservatyviuose, biurokratinėse abrakadabrose įkalintuose mūsų

images_phocagallery_3315_Projektas 1_1 Urbanoje_Projektas Urbanoje_tit

ARCHITEKTAI ANT KILIMO://JAUNIMO KOMANDA I : I DALINSIS IDĖJOMIS IR PATIRTIMI

Ambicingame ir savikritiškame Vilniaus Dailės Akademijos Kauno fakulteto architektūros studentų ir dar šiltų absolventų ryžte kurti ir patiems išbandyti savo projektus, gimė kūrybinis-praktinis sąjūdis I

images_straipsniu_foto_3283_KAUETo krize_tit

ARCHTARYBINIS PLACEBAS://MIESTO EKSPERTŲ TARYBOS MISIJA IR DIMISIJA

Kiekvienas nori būti reikalingas. Kiekvienas, be abejo, tiki, jog yra reikalingas, jeigu dalyvauja reikalingoje misijoje. Ypač – jeigu misija vykdo neginčijamą užduotį – architektūrinės kokybės

images_straipsniu_foto_3235_tit_VGTU nenori kalbeti

VGTU APIE ARCHITEKTŪRĄ NEŠNEKA://STUDENTŲ MIESTELYJE 3 KORPUSAI IŠKILS GREITAI

2014 rugpjūčio 2811 KomentarųAudrys Karalius

Gali būti, kad visai netolimoje ateityje „konkursu“ bus galima vadinti viską ir bet ką, o pati konkurso sąvoka, reikš ne profesionalias ir garbingas varžybas, o

images_phocagallery_3225_Ambrasas_pav_3225_2tit_Ambrasas Z_tiltas

KUNSTKAMERINIS EFEKTAS://„VILNIUS STREET ART“ IMASI DESTALINIZUOTI ŽALIĄJĮ TILTĄ

2014 rugpjūčio 2114 KomentarųAudrys Karalius

Kažkada Stalino vietininkų išrikiuotos skulptūros ant geležinio Felikso Dzeržinskio tilto amžinajame Vilniuje simbolizavo svetimo totalitarinio šeimininko įkurtuves „visiems laikams“ ir visų keturių gyvenimo kampų sutelkimą

images_phocagallery_3224_Orsos musio medalis_pav_3224_tit_Orsa 1

ŽYMIM PERGALĖS ORŠOS MŪŠYJE 500-METĮ://PROGINIS L.KALINAUSKAITĖS MEDALIS

2014 rugpjūčio 20Be komentarųAudrys Karalius

Rugsėjo 8-ąją minėsime Oršos mūšio 500-metį. Didžiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinė pergalė prieš Rusiją, pasiekta 1514-aisiais, kai 30.000 mūsų karių ties Orša (dabartinės Baltarusijos šiaurė)

images_straipsniu_foto_3212_KKK_Tit

PROKRUSTO FORMATAI [2]://KAUNO KKK BIUROKRATINIAI AKROBATAI SUSTABDYTI

2014 rugpjūčio 139 KomentaraiAudrys Karalius

Šiomis dienomis Kauno mero A.Kupčinsko buldozeris po painia Viešųjų pirkimų sistemos dūmų uždanga bandęs prastumti Kauno kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų projektą be architektūrinio konkurso,

images_phocagallery_3183_KKK_TIT_V

PROKRUSTO FORMATAI://KAUNO KKK IR KITI EUROSTRUKTŪRINIAI NUOTYKIAI

Kova dėl pinigų visada dinamiška, nenuobodi ir iškalbinga. Tinkamai užvestas procesas gali papuošti bet kurią ūkio šaką ar nacionalinę sukaktį. Visgi žiūrovų labiausiai vertinamos kovos

images_straipsniu_foto_3180_Archfondas_tit

ESKURSIJA APIE SKULPTŪRAS://E.LUBY- TĖ, M.DRĖMAITĖ, V.JAKUBAUSKAS, V.URBANAVIČIUS

Karščiausią vasaros savaitę Architektūros fondas neišleis tautiečių į pajūrį, neišleis prie ežerų, o juo labiau – į ūksmingas dzūkų sengires. Rytoj visų modernios lietuviškos skulptūros

images_phocagallery_3179_vengrai domisi nac stad_pav_3179_nac stad_tit

NACIONALINIS STADIONAS PERRENGTAS://VENGRAI SUSIDOMĖJO

Nebaigtas Nacionalinis stadionas Vilniuje neseniai perrengtas daugiafunkciniais marškinėliais. Nūnai objektas vadinamas eurokorektiškai – daugiafunkciniu kompleksu. Anot Vilniaus savivaldybės, Šeškinės “daugiafunkcionierius” būtų skirtas vilniečių lavinimui, jaunimo

images_straipsniu_foto_3178_Kauno lez_tit

100 HA ORO PARKAS KAUNO LEZ://KURIAMAS MAŠTABIŠKAS AVIACIJOS KLASTERIS

 „Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo“ UAB ir AB „Avia Solutions Group“ sutarė bendradarbiauti vystant Kauno Oro Parką Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje. Čia numatoma vykdyti

images_phocagallery_3175_Vilnius street art_pav_3175_tit_Vilnius Street art

FESTIVALIS VILNIUS STREET ART://BALSUOKITE UŽ ESKIZĄ STUDENTŲ MIESTELIUI

Rugsėjo 5-13 dienomis į Vilniaus gatves vėl pažirs tarptautinio festivalio “Vilnius StreetArt" menininkai. Šiemet festivalio programa papildyta konkursu – menininkai pasiūlė eskizų Vilniaus universiteto Sveikatos

images_straipsniu_foto_3164_langa_kn_140600_e02_BRA

KURIAME ŽMONĖMS?//PASTEBĖJIMAI, NEPIKTNAUDŽIAUJANT NEPAGRĮSTU OPTIMIZMU

Dar 1971 m. savo knygoje „Architektūros kryptys užsienyje“ prof. dr. Jonas Minkevičius rašė: „Juk architektūra yra nepaprastai sudėtingas socialinio pobūdžio menas, sudarąs labai svarbią materialinės

images_phocagallery_3162_pilot_titu_1407_3162_janul_po_140700_e02

KAUNO ARCHITEKTŪRINIAI TITULAI 2014://G.JANULYTĖ-BERNOTIENĖ – PRIEKYJE

Kauno architektų ceche įsitvirtino tradicija, jog kasmet, pažymint Liepos 1-ąją, Tarptautinę architektų dieną, yra skelbiami sėkmingiausiai dirbę architektai, fiksuojami reikšmingiausi architektūriniai įvykiai. Nepriklausomas architektūros ir

images_phocagallery_3159_Archsajudis_pav_3159_tit

„ARCHSĄJŪDŽIO“ KREIPIMASIS//Į NAUJAI IŠRINKTĄ LAS PIRMININKĄ IR LAS TARYBĄ

Jaunuomeniška pilietinė-profesinė iniciatyva „Archsąjūdis“, vienijanti tiek Lietuvos architektų sąjungos (LAS) narius, tiek naujai stojančiuosius į profesionalių architektų gretas, susibūrė, siekdama gerinti architektų darbo sąlygų ir