Urbanistika yra sudėtinė architektūros kaip meninės, mokslinės ir praktinės veiklos dalis. Konferencija „Urbanistika Baltijos šalyse: studijos, mokslas, praktika“ buvo skirta architekto-urbanisto vaidmeniui esmingai kintančioje postsovietinės aplinkoje. Tema pasirinkta ne atsitiktinai.
Didžiojo menų genijaus Mikelandželo (Michelangelo di Lodovico Buonarroti Simoni) XVI a. vila Toskanoje net 300 metų priklausė garsiajai jo giminei, tačiau šiandien yra parduodama. Tiesa, Buonaročiai vilą išleido iš rankų dar XIX a. viduryje, tačiau garsusis kompleksas
Malonu, kad Singapūre vykstantis vienas didžiausių ir solidžiausių pasaulyje architektūros konkursų WAF (World Architecture Festival) finalas turi ir lietuvišką matmenį – tarp WAF finalininkų antrus metus iš eilės matome ir Alfredo Trimonio pavardę. Šiemet iš Rytų Europos
Krikščioniškoji tradicija praktiškai iki XIX amžiaus neigė augalijos sodinimą kapinėse kaip pagonišką paprotį. Kai pagaliau kapinėms buvo adaptuotas sodo formatas, Bažnyčios protokolas labai konkrečiai apibrėžė kokie medžiai gali būti kapinėse sodinami.
Mirties kultūrinė tradicija, ritualai, o ypač kapinės – bene geriausiai atskleidžia tikrąjį tautos veidą, jos dvasines dimensijas. Laidojimo vietos – tarsi miestų embrionai, šimtmečių bėgyje privertę klajojantį homo sapiens prisirišti, sugrįžti į tas pačias vietas ir… pasilikti.
Neseniai atšventėm Lietuvos valstybingumo 25-metį – esame nepriklausomi politiškai ir ekonomiškai. Nors ir ne vienodu greičiu, tačiau valstybė augo ir modernėjo. Atsirado gerokai labiau pažengusių kraštų atributų kaip prekybos centrai ar lietuviško masto dangoraižiai. Tačiau toli gražu
Vilniuje prasidėjo Japonijos-Baltijos dizaino savaitė MADE IN JAPAN: tikra tarptautinė kūrybinių industrijų, dizaino, meno ir muzikos šventė. Visi žino – Japonijos menas, architektūra ir dizainas pasaulyje pirmauja. Pasaulio dizaino sostinėse – Paryžiuje, Milane, Niujorke, Londone, Berlyne, Stokholme
Susiėjimas yra pradžia, buvimas kartu yra pažanga, bendras darbas yra sėkmė (Henry Fordas). Darau prielaidą: spalį sukalbamas rožančius padeda studentams organizuoti esminį renginį – Dineikines. Būtent studentų tandemas su Dineikos stipendijos fundatoriais architektūros bendruomenei kasmet padovanoja talentingo
Užupio Respublika – savitas ir unikalus bendruomenės fenomenas, per 19metų sukūręs agresyviame, apleistame ir degradavusiame Vilniaus istoriniame priemiestyje monmartrišką atmosferą ir gyvą senamiestišką gyvenimą. Faktūriška Užupio aplinkos kokybė, didele dalimi pačių užupiečių ir sukurta, neliko be verslo
Anykščių rajono savivaldybės administracija ėmėsi tvarkyti chaotiškai po II Pasaulinio karo susiformavusią miesto centro teritoriją dešiniajame Šventosios krante, greta autobusų stoties. Čia ketinama esmingai pertvarkyti teritoriją ir suformuoti aktyvią, kokybišką visuomeninę erdvę.
Keturi Vytauto Didžiojo universiteto istorikai, remdamiesi istorinių, architektūros ir archeologijos tyrimų duomenimis sumanė atskleisti Kauno senamiesčio kultūrinę ir istorinę savastį tarpdisciplininėje perspektyvoje.
Šiandieną, rugsėjo 22-ąją, minėdami Baltų vienybės dieną, vienų seniausių genčių palikuonys Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje ir kitose pasaulio šalyse susijungs į simbolinę ugnies sąšauką – ugnys ant piliakalnių ir kitų su baltų istorija susijusių kalvų taps ženklu,
Talino Architektūros Bienalė vakar paskelbė tarptautinio idėjinio konkurso „Talino epicentras“ laureatų vardus. Jaunų architektų Kasparo Žiliuko ir Tomo Valentinaičio projektas DOT.FLOW (Taškas. Tėkmė) pelnė aukštą trečiąją premiją.
Nors modernizmo architektūra su sniego baltumo fasadais atėjo į šį pasaulį jau beveik prieš šimtmetį, tačiau praktinis klausimas, kaip išlaikyti švytinčius fasadus ne tik inauguracijos metais, liko aktualus iki šiolei. Aplinkos dulkėtumas, krituliai ir įvairios nuosėdos atima
Dešiniajame Nemuno ir Neries santakos krante kylant grėsmingo aukščio dambai, nerimas dėl tokio statinio logikos, funkcionalumo ir bent kiek padorios dermės su Kauno pilies, senamiesčio ir Santakos kontekstu auga. Gediminas Kasparavičius teigia, kad Kaunas šiuo atveju elgiasi
Praeitą šeštadienį, rugpjūčio 2-ą, mirė vienas Lietuvos moderniosios architektūros klasikų, Justinas Šeibokas. Pirmosios modernistų kartos architektas studijavo ir kūrė kartu su broliais Nasvyčiais, V.Brėdikiu, V.Čekanausku, V.Dičiumi ir kitais meistrais, drąsiai vairavusiais XX a. antrosios pusės Vilnių pažangos
Yra projektų, kuriuos mėgsta pirmieji mūsų žiniasklaidos puslapiai. Nes jie faini, žiūrisi ir suprantami normaliam žmogui. Ypač, jeigu greta tų projektų matyti pažįstami televizoriaus veidai, o ir apvalesni tų pažįstamų kūnų epizodai. Tokius ryškiai prezentuotus projektus būtų
Kaip ir kasmet – paskutinis vasaros savaitgalis saldžiausias bus Didžiojoje Zaraso ežero saloje. Rugpjūčio 28-29-tą čia oš šiuolaikinės baltų kultūros ir nepriklausomos muzikos festivalis „Mėnuo Juodaragis“. Aštuonioliktojo festivalio tema gundanti ir paslaptinga – bitės.
Grupė architektų paskelbė peticiją, kurioje Lietuvos Architektų Sąjungai keliamos pretenzijos dėl gegužės pabaigoje Vilniuje pasibaigusio Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studijų miestelio architektūros idėjų konkurso, kuriame, peticijos iniciatorių teigimu, buvo apstu šiurkščių pažeidimų. Kaip žinia, konkurse dalyvavo
Birželio pabaigoje tradicinis architektūros studentų idėjų konkursas SIKON XXVIII vyko Rusnėje. Šiuolaikinės kūrybos ir istorinio palikimo dermės temą “Sintezė” nagrinėjo 11 studentų komandų, kūrusių įvairiose miestelio erdvėse architektūrines instaliacijas.
Rudenį į tarpdisciplininės raiškos lauką Lietuvos dizaino forumas ketina išbėgti stipresne sudėmi. Jau dabar forumo agentai neršia po apytuščius paplūdimius siūlydami darbą projektų koordinatoriui-administratoriui. Jeigu išmanai kūrybos lauką ir esi neabejingas dizainui bei gebi struktūruoti kūrybinį chaosą,
Liepos 1-ąją, minint Tarptautinę Architektų dieną, Kaune įvyko humanitarinė okupacija. Grupė architektų ir menininkų užėmė bevardę niekieno salą Neries upėje ir paskelbė salos nepriklausomybę, suteikdami salai Švento Reikalo vardą.
Kauno architektai, sunerimę dėl sparčių ir miglotų statybų Nemuno ir Neries santakoje, aplankė naująjį miesto merą Visvaldą Matijošaitį, siekdami atkreipti mero ir atsakingų Kauno miesto administracijos vadovų dėmesį į nenormalią padėtį. Deja, miesto vadovai liko kurti architektų
Šiandieną, kai įvaizdžiai ir piariniai konstruktai baigia išstumti tikrąjį medžiagiškumą ir tikrąjį turinį į paraštes, itin smagu prisiliesti prie tikrų dalykų, neužniauktų visvaldiškos pusiautiesos padažais. Rytų Prūsija, likimo nubausta fatališkais ir skausmingais išbandymais, šiandieną atlieka kuklią ir
Šimtus metų Kaunas buvo laisvas, miesto teises turėjęs miestas, kuriame buvo sklandžiai derinami visų miestiečių interesai. Deja, šiuo metu Kaunas primena didikų valdomą miestą, kur didžiausią įtaką turi jų interesus atliepiantys, dažnai miestą skurdinantys, sprendimai. VDU mokslininkės
Lietuvoje veikiančių Suomijos įmonių iniciatyva, Vilniuje, Viršuliškių skersgatvyje, greta daugiafunkcinio verslo centro, iškilo 10 metrų aukščio plieninio milžino skulptūra „Suomis“, sukurta skulptoriaus Tado Gutausko ir architekto Gintaro Čaikausko.
Perskaičius "Pilote" straipsnį "Parduotas krantas" apėmė šiurpas. Net ne šiurpas, o baisus įtūžis ir neviltis. Pasirodo Kauną apėmęs kažkoks pragaištingas dviveidiškumas: vieną kalbame, o elgiamės visai priešingai. Ne vieni metai ir kuo toliau tuo garsiau šnekama, kad Kauną
98 procentai visko, kas šiandien suprojektuojama ir pastatoma, yra visiškas šūdas, o didžioji dalis architektūrinės aplinkos, pripažinkime, yra nenusakomo bjaurumo. Tai ne mano nuomonė. Tai – Frank Gehry ir Renier de Graaf iš kompanijos OMA.
„Šiukšlynai yra tikri neatrasti lobynai. Juk kiekviename elektronikos prietaise yra aukso…” – sako atliekų dizaineris iš Suomijos Henrik Enbom, su kolega Jari Miranda, triūsiantis Kaune „Dizaino savaitės 2015” kvietimu.
Rytoj Vilniaus savivaldybėje vyks antroji konferencija „Vanduo ir gyvenimas mieste“. Konferencijos organizatorius domina – ar per šešerius metus nuo pirmosios konferencijos Lietuvos miestai išmoko naudotis gyvenimo prie vandens privalumais?
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001