images_phocagallery_3779_ropol_arch_1505__tit_ropolas

PAMIRŠKITE GRAŽIĄ ARCHITEKTŪRĄ://ŠVĘSKIME PRASMINGĄ BJAURUMĄ!

98 procentai visko, kas šiandien suprojektuojama ir pastatoma, yra visiškas šūdas, o didžioji dalis architektūrinės aplinkos, pripažinkime, yra nenusakomo bjaurumo. Tai ne mano nuomonė. Tai – Frank Gehry ir Renier de Graaf iš kompanijos OMA.

Jeigu norite tapti sėkmingu architektu – teks smarkiai dirbti. Ir jeigu galų gale jums pasiseks, teks dirbti dar smarkiau. Neretai neliks laiko niekam daugiau, tik architektūrai. Todėl natūralu, kad žymiausi pasaulio architektai turėtų – patys užimčiausi žmonės, apsupti daugybės prašymų projektuoti, atakuojančių iš visų pusių. Bet panašu taip nėra. Atrodo, kad pastaruoju metu architektūros garsenybės gavo šiek tiek laiko atsikvėpti.

Štai neseniai Frank Gehry pareiškė, kad „98 procentai visko, kas šiandien suprojektuojama ir pastatoma, yra visiškas šūdas“. Savo ruožtu OMA partneris Renier de Graaf smarkiai neatsiliko ir konstatavo, kad „didžioji dalis architektūrinės aplinkos yra nenusakomo bjaurumo“.

Panašu, kad šie architektūros milžinai pagaliau atrado laisvą akimirką ištrūkti iš kontoros ir tiesiog pasivaikščioti mieste. Atsiribojo nuo biuruose suburtų talentų ir akimirkai pažvelgė į aplinką ne iš kūrybinio tobulumo muilo burbulo, kuris gaubia jų biurus, bet iš paprastos kasdienės pozicijos.

Panašu, kad pamatė jie žiaurią realybę – šiuolaikinė architektūra nėra graži…

Keista, kad tik dabar. Turbūt tai ir yra architekto profesijos paradoksas – dėl didelio darbo krūvio nebelieka laiko pamatyti, kaip išties atrodo mus supanti aplinka ir kurlink viskas krypsta.

Šis architektūros žvaigždžių nušvitimas, kad architektūra yra ne ką gražesnė nei šūdas, mane sutrikdė – negi dabar kurti gražią architektūra yra blogo skonio ženklas…?!

Juk būtent šito studentai yra mokomi architektūros mokyklose, apie tai kalba tie patys garsiausi pasaulio architektai. Todėl kai kažkas sako, kad architektūra yra negraži ir tai yra normalu – aš pasimetu. Apsispręskite, ką norite pasakyti!

Turbūt dėl šios keistos nuomonių kaitos kalta yra kintanti grožio samprata. Šiandien didžiausia šventvagystė būtų, kurti projektą, kurio pagrindinė idėja būtų graži išvaizda. Kiekvienas projektas privalo turėti praktinį pagrindimą, nesvarbu ar tai techninis, urbanistinis, kultūrinis ar socialinis projektas. Jeigu projektas turi tokį praktinį idėjinį užnugarį, jis tuomet turi visas galimybes pretenduoti į gražaus projekto titulą.

Naujausia mada yra kurti socialiai atsakingus projektus. Ir kaip taisyklė, socialiai jautrūs projektai turi būti negražūs. Bet kai sužinome, kad nenuginčijamai bjauri struktūra tarnauja kaip išmanus, pigus ir efektyvus prieglobstis pabėgėlių ligoninei, pakeičiame savo požiūrį akimirksniu ir imame dūsauti dėl genialaus dizaino.

Šiandieną jau tampa sudėtinga be išsamaus paaiškinimo suprasti ar pastatas apskritai yra gražus. Žinoma, turint omenyje grožį, pagal dabartinius praktinius standartus. Todėl nelabai suprantu kaip Renier de Graaf sugebėjo objektyviai įvertinti šiuolaikinių Nyderlandų priemiesčių grožį ir bjaurumą pro traukinio langą: „Net ir dabar, rašydamas šį tekstą (traukinyje į darbą) negalėjau pabėgti nuo gėdos jausmo, kai žvilgtelėjau pro langą“.

Turbūt net neįmanoma to padaryti. Bet galbūt jis vylėsi išvysti tradicinį formalų grožį? Tą patį grožį, kuris būtų sumaltas į miltus tą pačią sekundę, vos tik būtų pasiūlytas. Kadangi grožis yra toks subjektyvus ir taip greitai kintantis (pagal architektūrinius laiko standartus), panašu, kad „praktiniais sumetimais“ teko išrasti „objektyvius“ (techninius, urbanistinius, kultūrinius, socialinius) kriterijus, kurie padėtų rasti bendrą sutarimą dėl grožio.

Toks grožio sampratos pokytis neįvyko per naktį. Tai buvo lėtas ir kryptingas judėjimas link to ką dabar turime. Todėl abejoju ar daug yra likę architektų, kurie gebėtų kurti tiesiog gražią architektūrą.

Spėju, kad daugelis architektų supanikuotų, jei vienintelis užsakovo reikalavimas būtų – grožis. Ne socialinis, techninis, kultūrinis, strateginis grožis, bet tiesiog – grožis.

Tas pats ir su menais… Praeitą savaitgalį aplankiau du skirtingus Londono muziejuos – Nacionalinę Galeriją ir Tate Modern. Tapybos darbų grožis specialioje impresionistų parodoje Nacionalinėje Galerijoje tiesiog stabdo laiką. Net nebūtina skaityti teksto ar turėti audio gidą (žinoma jie padėtų), kad galėtum mėgautis Dega balerinomis ar Monė peizažais. Jie paprasčiausiai nuostabūs…

Galbūt tokio architektūrinio efekto ir ieškojo Renier de Graaf dairydamasis pro traukinio langą. Senamadiško ir neoriginalaus – pagal modernią sampratą.

Meno kūriniai Tate Modern muziejuje yra provokuojantys ir negražūs. Kartais jie negražūs dėka koncepto, kartais tiesiog dėl to, kad menininkui kūrinio grožis paprasčiausiai nerūpėjo. Bet kuriuo atveju, čia pakankamai sudėtinga pilnai suvokti meno kūrinį be papildomo paaiškinimo ar išsamaus meninio išsilavinimo. Panašiai sunku suvokti ir šiuolaikinę architektūrą.

Taigi, pamirškite gražią architektūrą, tai yra praeitis. Kaip ir šis nenusakomai nuostabus Klodo Monė tapybos darbas… Šiandieną naivu reikalauti gražios architektūros, ar ne, Frankai ir Renier…?

Švęskime prasmingą bjaurumą!

Komentarai

  1. Kažkas yra pasakęs,kad 90 proc. žmonių neturi meninio skonio. Tad graži architektūra-likusiems 10 proc.

  2. Kai dirbu su 1ir2bučiais tai architektūrą paprastai nusako man užsakovas (čia turėtų būti pliūpsnis man į veidą). Dažniausiai užsakovai nėra menininkai ar juo labiau architektai, todėl ir architektūra gaunasi šūdina. Nežinau kokius vaizdus pro traukinio langą matė originaulaus teksto autorius, tačiau vysktant link Vilniaus, vaizdas pro langą net ir mūsų architektekams susuktų vidurius.
    Pasak vieno garsaus LT architekto gyvenamosios architektūros autoriai nėra architektai, jie – amatininkai, liaudies meistrai.
    Žodžiu „pridirbau“ ant savys nemažai. Ačiū už dėmesį.

  3. Žmoną ir architekūrą visi renkasi vedami praktiškumo. Kai praktiška, tai ir gražu tampa. P.S. skaityk Žemaitę.

  4. To: JPN

    Nereik pamiršti apie tai, kad architektūrai priklauso ne vien ko nors statymas, bet ir erdvių (šiuo atveju – miestovaizdžio) formavimas. Kita vertus, pilkapiai – sena baltiška tradicija, o supiltinės kalvelės iš simbolinę reikšmę turinčios žemės – l. senas ir įvairiose šalyse sutinkamas paprotys (pvz. Kosciuškos pilkapis (kopiec) Krokuvoje (beje, yra ir Australijoje). Tiesa, šioje aikštėje kalvelės man asmeniškai atrodytų keistokai. Bet ir vėl – viskas priklauso nuo kraštovaizdžio architektų talento – tikrai galėtų rasti sprendimą (jei norėtų).

  5. nors kazkas is savuju pramerkia akis….Skanumas tik toks belikes teletabiu augytiniams…

  6. Kam tie konkursai,architektai laimėtojai,išlaidos-supili kalnelius Lukiškių aikštėje-ir gražu.
    http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/naujas-lukiskiu-aikstes-pertvarkos-projektas-tik-ar-galutinis.htm

  7. geras tekstas. bandymas paaiskinti meno teisinguma atsirito ir iki architekturos. netruks ir zmonas bus siuloma teisingai issirinkti pagal aiskinamaji rasta su visokiomis dnr detalemis ir genetiniais kodais.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

ekspertai

LIETUVOS KULTŪROS TARYBA: Naujai atrinkti architektūros ir kitų sričių ekspertai

2020 vasario 123 KomentaraiPILOTAS.LT

LR Lietuvos kultūros taryba ką tik atrinko ekspertus, kurie dvejus artimiausius metus vertins finansavimui pateiktus kultūros ir meno projektus. Tarp 136 įvairių meno ir kultūros

Office De Architectura

REPREZENTUOS LIETUVĄ: „Office De Architectura“ iš Kauno projektuos paviljoną Kinijoje

2019 lapkričio 62 KomentaraiPILOTAS.LT

Kauno architektų biuras „Office De Architectura“ ką tik pasirašė sutartį projektuoti nuolatinį Lietuvą reprezentuojantį paviljoną Bengbu mieste Kinijoje. Tai bene pirmasis toks Lietuvos architektų darbas

Miesto dialogai

ROMOS DIALOGAI:16 modernizmo architektūros portretų

2018 rugpjūčio 30Be komentarųPILOTAS.LT

Antrojo pasaulinio karo metu talentingi ir rafinuoti architektai įrodė, kad pasitelktus modernios architektūros kalbą, jų formų ir erdvės idėjos gali atsispindėti ir mažesniame naujų Romos

Nemuno sala

URBANISTINIO SĄVARTYNO LINK: Pristatytas Nemuno salos parko projektas

2018 rugpjūčio 2013 KomentarųAndrius Ropolas

Praeitą savaitę Kauno visuomenei buvo pristatyti G.Natkevičiaus ir partnerių architektų biuro parengti Nemuno salos sutvarkymo projektiniai pasiūlymai. Renginyje – būrys žurnalistų, specialistų minia, daugybė vos

Pelkių paviljonas

ARCHITEKTŪROS [POKALBIŲ] FONDAS: Naują ciklą pradės Pelkių paviljono pristatymas

2017 spalio 9Be komentarųPILOTAS.LT

Venecijos architektūros bienalėje kitais metais pirmą kartą savarankiškai debiutuojančią Lietuvą atstovaus „Architektūros fondo“ projektas „Pelkių paviljonas“ ir kuratoriai – Nomeda ir Gediminas Urbonai. Pirmą kartą

images_phocagallery_4736_londo_blog_1609_4736_londo_gb_160500_e01_bra

KARBUNKULO PREMIJA 2016://BRITAI VĖL GĖDINA BLOGIAUSIO PASTATO AUTORIUS

Didžiojoje Britanijoje šiemet vėl išrinktas blogiausias metų pastatas. Pastaruoju tapo naujas Londono daugiaaukštis gyvenamasis kvartalas „The Lincoln Plaza“ , suprojektuotas „BUJ Architects“. Laureatas nusipelnė viešo

images_phocagallery_4628_pilot_titu_1607_4628_liep1_tit

NACIONALINIAI ARCHITEKTŪRINIAI TITULAI://2016-IEJI LABAI NENUOBODŪS METAI

Tarptautinę Architektų dieną skelbiami Nacionaliniai Architektūros Titulai – nepriklausomas, nekomercinis architektūros cecho kūrybinės veiklos įsivertinimas. Portalo PILOTAS.LT redakcija su konsultantų pagalba sudarė svarbiausių Lietuvos architektūrinių

images_phocagallery_3779_ropol_arch_1505__tit_ropolas

PAMIRŠKITE GRAŽIĄ ARCHITEKTŪRĄ://ŠVĘSKIME PRASMINGĄ BJAURUMĄ!

98 procentai visko, kas šiandien suprojektuojama ir pastatoma, yra visiškas šūdas, o didžioji dalis architektūrinės aplinkos, pripažinkime, yra nenusakomo bjaurumo. Tai ne mano nuomonė. Tai

images_phocagallery_3162_pilot_titu_1407_3162_janul_po_140700_e02

KAUNO ARCHITEKTŪRINIAI TITULAI 2014://G.JANULYTĖ-BERNOTIENĖ – PRIEKYJE

Kauno architektų ceche įsitvirtino tradicija, jog kasmet, pažymint Liepos 1-ąją, Tarptautinę architektų dieną, yra skelbiami sėkmingiausiai dirbę architektai, fiksuojami reikšmingiausi architektūriniai įvykiai. Nepriklausomas architektūros ir

images_straipsniu_foto_3069_gehry_po_140500_e01_xxx

ASTŪRIJOS PRINCO PREMIJA://F.GEHRY PELNĖ PRESTIŽINĮ ISPANIJOS MENO APDOVANOJIMĄ

Amerikos šiuolaikinės architektūros grandas Frankas O. Gehry nusipelnė pripažinimo Europoje – tapo prestižinės Astūrijos princo meno premijos laureatu. Dekonstruktyvizmo stiliumi projektuojantis architektas pasaulyje geriausiai žinomas

images_pulsas_foto_gehry_PR_110200_www_e01

PARYŽIAUS ARCHITEKTŪRINĖS KOVOS//NUGRIAUS STATOMĄ F.GEHRY’IO NAMĄ

Prancūzai nuo pat Bastilijos šturmo laikų pasaulyje garsėja išskirtinėmis demokratijos tradicijomis. Visuomenė čia visada stos ginti viešąjį interesą, ar reikėtų pasipriešinti naujam „neteisingam“ įstatymui, ar