images_phocagallery_4120_kapin_baz2_1511_4120_tit2_kursiu_ fkaa

MIRTIES KULTŪRA II://NEKANONIŠKOJI LIETUVA EUROPINIAME KONTEKSTE

Krikščioniškoji tradicija praktiškai iki XIX amžiaus neigė augalijos sodinimą kapinėse kaip pagonišką paprotį. Kai pagaliau kapinėms buvo adaptuotas sodo formatas, Bažnyčios protokolas labai konkrečiai apibrėžė kokie medžiai gali būti kapinėse sodinami.

Tuo tarpu, Gintaras Beresnevičius pabrėžė, kad dar XVIII amžiuje Mažojoje Lietuvoje ant moterų kapų buvo statomi paminklai iš epušės, o vyrams – iš ąžuolo. Matyt, tokiu būdu siekta vienu ar kitu būdu kompensuoti Bažnyčios draudimą laidoti giraitėse bei sodinti palei kapus medžius. Dar kartą grįžkime prie lietuviškų ir Vakarų Europos kapinių skirtumų.

Kai augmenija Vakarų Europos kapinėse buvo pagaliau “išteisinta”, panašu, kad lietuviai be didelio susirūpinimo jau buvo apželdinę savo kapus. O tiksliau – be jokių projektų, be jokių architektų prisilietimo puoselėjo miškingas kapines, kuriuose augo tradiciniai lietuviui, vietinių rūšių medžiai nenumatyti katalikiškai simboliškų ir prasmingų augalų sąrašuose.

Pavyzdžiui, lietuviškose kapinėse įprasta matyti klevus, liepas ir kitus lapuočius medžius, tuo tarpu Vakarų Europos kapinėse lapuočiai nebuvo toleruojami. Čia, dažniausiai dėl kūginės lajos formos, sodinti kiparisai ir kiti visžaliai medžiai. Tačiau Lietuvos kapinėse nei eglės, nei pušys nedominuoja, o vienintelis medis iš pažiūros atitinkantis Bažnyčios nurodymams – tuja. Beje, Rasų kapinėse tujų (lot. thuja koraiensis) yra apie 30% visų medžių. Tuo tarpu senosiose Vilniaus Bernardinų kapinėse jų  gerokai mažiau – tik apie 3%.

IN PARADISUM

Kodėl šis medžių klausimas toks aktualus ir įdomus? Pirmiausia dėl to, kad kapinės yra sodų vystymosi istorijos dalis. Juk nuo tada kai XVI amžiuje pagaliau išnaršius visas jūras ir vandenynus nebuvo surastas žemiškasis rojus (kaip žinia, pagal Pradžios knygą būtent rojuje gyveno žmonijos tėvai Adomas ir Ieva), sodai tapo savotiška rojaus alegorija, medžiaginiu modeliu.

Bene visi Viduramžių mappa mundi žemiškąjį rojų drąsiai žymėjo rytinėje Pasaulio dalyje. Tačiau prarasto ir nesurasto rojaus troškulys nebuvo patenkintas, ir sodų kūrėjai ėmėsi jį įsivaizdinti ir projektuoti. Sekdami graikų Eliziejaus laukų ir romėnų Arkadijos aprašymais, Virgilijaus poezijos vaizdiniais bei Dangiškosios Jeruzalės įvaizdžiais, sodų ir parkų projektuose užgimė erdvės, kuriose lankytojai galėjo pasijausti kaip rojuje.

Tačiau katalikų ir protestantų suvokimas, koks tas rojus, žinoma, šiek tiek skyrėsi. Skirtingos ir pačios sodų/parkų koncepcijos, kurios akivaizdžiai matomos kapinėse. Krikščionybės lopšy, vėliau tapusiame katalikybės centru, tiek sodai, tiek kapinės įkūnijo Dangiškosios Jeruzalės įvaizdį – miesto su aiškia geometrine hierarchizuota urbanistine struktūra, aptverto aukštais mūrais, grįsto akmenimis.

Visiškai kitoks protestantiškojo rojaus įvaizdis kapinėse – tai atviras edeniškas kraštovaizdis, kuriame žmogus gyvena santarvėj su gamta.

MAN PRIE ŠONO LINGUOS ČIA SŪNAI MILŽINAI

Kokią vietą šioje rojaus ir kapinių geografijoje užima Lietuva?

Čia identiteto klausimas turi daug atsakymų. Bet sustokime prie vieno – esam paskutiniai Europos pagonys.600krikščionybės metų nenutrynė pagoniškų tikėjimų patinos. Pagoniškojo pomirtinio gyvenimo intuicija stropiai užmaskuota kapinių teritorijoj išgyveno, išliko bene geriausiai.

Ir taip Lietuva – tarp Šiaurės ir Pietų, tarp Dieviškosios Jeruzalės ir Eliziejaus laukų – Europos istorijos kataklizmų triukšme, niekieno nepastebėta, o ir specialiai nesistengianti – išsaugojo mišką kaip pomirtinio gyvenimo erdvę…

Paradoksalu, tačiau šito nežinodama – į XIX amžiaus modernių kapinių koncepcijų sprintą Lietuva atbėgo… pirma.

Lietuviškos kapinės – ypač tos, įkurtos XIX amžiuje – neįsipaišo į kanoniškų katalikiškų kapinių apibrėžimą. Neatliepia nei į protestantiškų, anei į slaviškų kaimynų kapinių formatą.

Lietuviškos kapinės – organiško plano, nehierarchizuotos struktūros. Jose religiniai simboliai įpinti, o ne “įkalti”.

Būtent todėl šiandien lietuviškas kapines galime drąsiai vadinti paskutiniąja rezistencijos svetimai kultūrinei įtakai vieta. Paskutiniąja mūsų kultūrine tvirtove…

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Kauno Žaliakalnio senosios žydų kapinės. Foto: ©PILOTAS.LT

SAKRALUSIS KAUNO PAVELDAS: Pradedamos tvarkyti Žaliakalnio žydų kapinės

2021 rugsėjo 2Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno Žaliakalnio senosiose žydų kapinėse pagaliau prasideda rimtesni teritorijos tvarkymo darbai – ruošiamasi pašalinti avarinės būklės medžius ir krūmokšnius. Ši itin apleista antrojo šalies miesto

Misija Sibiras

15 PATRIOTIŠKUMO METŲ: Projektas „Misija Sibiras“ stabdo veiklą

2021 balandžio 27Be komentarųPILOTAS.LT

Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, savo veiklą sustabdys projektas „Misija Sibiras“. Tremtinių ir politinių kalinių amžinosios atminties vietas Rusijos Federacijoje, Kazachstane ir Tadžikistane lankiusios

Nuotrauka Almanto Bružo

BALTIŠKOJI KULTŪRA: Nendrinių skulptūrų ekspozicijos Juodkrantėje konkursas

2021 kovo 9Be komentarųPILOTAS.LT

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kasmet organizuoja tarptautinius skulptorių simpoziumus, kuriuose Gintaro įlankoje, Juodkrantėje sukuriamos nendrinių skulptūrų ekspozicijos ant vandens. Šių metų skulptūrų konkurso dalyviai

Menininkų kalnelis

MENININKŲ KALNELIO IŠPLĖTIMAS: Siūlomas miesto parko įvaizdis

2020 lapkričio 32 KomentaraiPILOTAS.LT

Savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ rengiasi visuomenei pristatyti Vilniaus senųjų kapinių komplekso, vadinamo Antakalnio kapinėmis, teritorijos tvarkymo idėją. Architektai vykdo Vilniaus miesto savivaldybės užduotį išplėsti vadinamąjį

Rudens lygiadienis Kernavėje

SPINDINTYS BALTŲ RAŠTAI: Užburianti rudens lygiadienio šventė Kernavėje

2020 rugsėjo 215 KomentaraiPILOTAS.LT

Savaitgalį Kernavėje ant Pilies kalno piliakalnio buvo minima Rudens lygiadienio bei Baltų vienybės diena. Lankytojams renginys tiesiog atėmė žadą savo įspūdingomis baltiškomis šviesos instaliacijomis. Rugsėjo

Briedžių briedė

SUGRĮŽO Į PAJŪRĮ: Apeiginė lazda ir kiti akmens amžiaus eksponatai

2020 liepos 10Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos nacionalinis muziejus Nidoje pristato kilnojamąją parodą „Pajūrio akmens amžius“. Taip į pajūrį, kur ir buvo rasti, grįžta vieni įstabiausių Lietuvos archeologinių radinių, tarp kurių

Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių vieta

KONGRESŲ CENTRO PROJEKTAS: Įamžins Vilniaus žydų senųjų Šnipiškių kapinių vietą

2020 liepos 96 KomentaraiPILOTAS.LT

Turto bankas rengiasi iki 2023 metų rekonstruoti bei išplėsti Vilniaus koncertų ir sporto rūmus. Sostinės savivaldybė tuo pat metu žada apsaugoti ir įamžinti šio pastato

Little Haldens

NUOŠALUS SLĖNIS: Pokalbis su britų kraštovaizdžio architektūros specialistais

2019 gruodžio 11Be komentarųPILOTAS.LT

Rytoj įvyks penktasis 26ojo Architektūros [pokalbių] fondo ciklo „Tarp Pastatų: Kraštovaizdis, Viešoji Erdvė, Aplinka“ vakaras. Jame kraštovaizdžio architektai Jamesas Hamptonas ir Danielis Rea, kartu su

Rasa Antanavičiūtė

KODĖL STATOME PAMINKLUS? Meno istorikės Rasos Antanavičiūtės paskaita

2019 rugsėjo 25Be komentarųPILOTAS.LT

Kaip jau skelbė PILOTAS.LT, šį rudenį leidykla „Lapas“ pirmą kartą rengia viešų paskaitų ciklą „Aktualu šiandien“. Spalio 3 dieną meno istorikė, Venecijos meno bienalės Lietuvos

ICOMOS LIETUVA

ICOMOS LIETUVA: Laiškas dėl šalinimo iš organizacijos ICOMOS – dėl nesusikalbėjimo

2019 liepos 24Be komentarųPILOTAS.LT

Neseniai Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė sensacinga informacija, esą Lietuvos skyrius pašalintas iš tarptautinės nevyriausybinės organizacijos ICOMOS, besirūpinančios paminklų ir lankytinų vietų apsauga. Vis dėlto šis skyrius,

Jonas Stapulionis

2 PAMINKLAI PASVALIO KRAŠTE: Naujas – valdovui, restauruotas – artileristui

2018 gruodžio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Pasvalyje ką tik iškilmingai atidengtas ukrainiečių išlietas paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos valdovui Žygimantui Augustui , o Pasvalio rajono Joniškėlio mieste – baigtas restauruoti

Kauno bienalė

11-OJI KAUNO BIENALĖ UŽSIDARO: Renginį užbaigs turas po parodą ir filmas

2017 lapkričio 28Be komentarųPILOTAS.LT

Daugiau nei du mėnesius vykstanti 11-oji Kauno bienalė „Yra ir nėra: paminklo [ne]galimybės klausimas“ atsisveikina. Paskutinę šio paminklų temai skirto renginio dieną Kauno paveikslų galerijoje

Baltų vienybės diena

BALTŲ VIENYBĖS DIENA: Nušvis piliakalniai, pleškės skulptūros

2017 rugsėjo 22Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Lietuvoje pažymima Rudens lygiadienio šventė – Baltų vienybės diena. Ta proga ant daugelio Lietuvos piliakalnių bei kitose vietose vyks Baltų vienybės ugnies sąšauka –

Vasario 16

ISTORIKŲ IV SUVAŽIAVIMAS: Lietuvos valstybės pirmtakai ir paveldėtojai

2017 rugsėjo 15Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune pradėjo darbą maštabiškas tarptautinis istorikų suvažiavimas, nagrinėjantis Lietuvos valstybingumo kaitą ir apystovas amžių tėkmėje. Ketvirtąjį Lietuvos istorikų suvažiavimą, skirtą 100-osioms Lietuvos valstybingumo atkūrimo metinėms

Žmonės su tautiniais drabužiais, B.Buračas

AISTRA FOTOGRAFUOTI: B.Buračo etnografinis Lietuvos paveikslas

2017 rugpjūčio 11Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune, Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje atidaroma fotografijų paroda „Tuojau fotografuoju. Balys Buračas (1897–1972)“. Ekspoziciją sudaro per 150 vienetų fotoarchyvo ir rankraštinės medžiagos iš Nacionalinio M.K.Čiurlionio

Rasų kapinės

RASAS TVARKYS KOMPLEKSIŠKAI: Paskirta per 2,4 mln. eurų

2017 rugpjūčio 42 KomentaraiPILOTAS.LT

Vilnius kartu su Vidaus reikalų ministerija pagaliau imasi kompleksiškai atnaujinti istorines Rasų kapines, kurios dabar yra smarkiai apleistos ir tvarkomos daugiausia už privačias lėšas. Pirmajame

skulp_kl_170500_e01_xxx

PERTVARKYS SKULPTŪRŲ PARKĄ: Techninio projekto pristatymas Klaipėdoje

2017 gegužės 261 KomentarasPILOTAS.LT

Šiemet Klaipėdos skulptūrų parkas mini įkūrimo 40-metį. Simboliška, jog pagaliau paaiškės kaip ši buvusių kapinių vieta atrodys po kelerių metų – rengiamas parko sutvarkymo techninio

koplycia

DUOKLĖ OGINSKIŲ GIMINEI: Saulės kapinėse sutvarkyta koplyčia

Kunigaikščių Oginskių giminė apie 400 metų įtakojo Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos valstybių visuomeninį, politinį ir kultūrinį gyvenimą. Kaip praneša Kultūros ministerija, ką tik pabaigti 1876 metais

images_phocagallery_4855_kapin_baza_1610_4855_tit1_rossi

ŠIUOLAIKINIŲ KAPINIŲ NARATYVAI: Europinė mirties architektūros samprata

Per paskutiniuosius šimtmečius laidojimo erdvės Lietuvoje vystėsi organiškai: be konkursų, be projektų, be didesnio miesto savivaldos ar vyriausybės dėmesio. Kapinių “vystytojai” sekė europinėmis madomis gana

images_straipsniu_foto_4756_lauza_lt_160700_e01_bra

BALTŲ VIENYBĖS DIENA://RUDENS LYGIADIENĮ VĖL LIEPSNOS LAUŽAI IR SKULPTŪROS

Rugsėjo 22-ąją minima Baltų vienybės diena. Senovės lietuviai šią dieną džiaugdavosi skalsa, dėkodavo už ją, aukodami aukas ir degdami ugnis atsisveikindavo su žiemos poilsio iškeliaujančia

images_pulsas_foto_4680_medin_vn_160800_e01_xxx

PRISILIEČIANT PRIE MEDŽIO://PRAKTINĖ-EDUKACINĖ PAMOKA NERIES REGIONINIAME PARKE

Kiekviename Lietuvos krašte namai nuo seno puoselėjami ir puošiami. Vilniuje, Neries regioninio parko lankytojų centre rengiama praktinė-edukacinė pamoka, supažindins su Vilnijos krašto pirkių puošyba ir

images_pulsas_foto_4325_baltu_pl_160200_e01_xxx

BALTŲ ŽENKLAI TEKSTILĖJE://PARODA LIETUVOS KULTŪROS CENTRE, VARŠUVOJE

Vasario 16-ąją Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui skirti įvairūs renginiai organizuojami ne vien Lietuvoje, bet ir užsienyje. Vienas tokių – Lietuvos kultūros centre prie LR Ambasados Varšuvoje

images_phocagallery_4120_kapin_baz2_1511_4120_tit2_kursiu_ fkaa

MIRTIES KULTŪRA II://NEKANONIŠKOJI LIETUVA EUROPINIAME KONTEKSTE

Krikščioniškoji tradicija praktiškai iki XIX amžiaus neigė augalijos sodinimą kapinėse kaip pagonišką paprotį. Kai pagaliau kapinėms buvo adaptuotas sodo formatas, Bažnyčios protokolas labai konkrečiai apibrėžė

images_phocagallery_4110_kapin_baza_1510_4110_tit3 kryzius_fkaa

MIRTIES KULTŪRA I://NEKANONIŠKOJI LIETUVA EUROPINIAME KONTEKSTE

Mirties kultūrinė tradicija, ritualai, o ypač kapinės – bene geriausiai atskleidžia tikrąjį tautos veidą, jos dvasines dimensijas. Laidojimo vietos – tarsi miestų embrionai, šimtmečių bėgyje

images_straipsniu_foto_4019_tit-3_lygiadienis

UGNIES SĄŠAUKA:// RUGSĖJO 22 BALTAI VISAME PASAULYJE PATVIRTINS VIENYBĘ

Šiandieną, rugsėjo 22-ąją, minėdami Baltų vienybės dieną, vienų seniausių genčių palikuonys Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje ir kitose pasaulio šalyse susijungs į simbolinę ugnies sąšauką –