Rygos miestas neseniai paskelbė istorinių kapinių išsaugojimo tarptautinį architektūros idėjų konkursą. Rengėjai tikisi projektinių idėjų, kaip pagarbiai išsaugoti ateities kartoms Didžiųjų kapinių palaidojimus, jų kultūrines-istorines ir gamtines vertybes. Konkurso prizinis fondas – 30.000 eurų. Rygos memorialą „Didžiosios kapinės“ sudaro
Prieš 9 metus Kauno rajone, Rokų seniūnijoje oficialiai atidarytos Vainatrakio kapinės ruošiasi tolesnei plėtrai. Dar šiemet jose prasidės administracinio pastato statybos, o atskirose, specialiai įrengtose patalpose bus teikiamos ritualinės ir kremavimo paslaugos. TEIKS KREMAVIMO PASLAUGAS 2014 metais
II pasaulinio karo Sovietų sąjungos karių palaidojimo vietos Klaipėdoje laukia pokyčiai. Juos planuojantis uostamiestis surengė šios teritorijos pertvarkymo konkursą, kuriam buvo pateikti 6 projektiniai pasiūlymai. Ką tik paskelbta preliminarioji konkursinių pasiūlymų eilė su jos lydere – minimalistiška ir subtilia Ramūno
Pernai metų pabaigoje Vilniuje išardytas Antakalnio kapinių memorialas, skirtas sovietinių karių atminimui. Ką tik nuspręsta jo sovietų karius vaizduojančias stelas perduoti Grūto parkui. Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė, kad sovietų karius vaizduojančias 6 stelas nuo šiol bus
Nepaisant Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto sprendimo, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius tikina – netrukus bus pradėti Antakalnio kapinių sovietinių stelų nukėlimo darbai. Meras įsitikinęs, jog neturime klausyti neteisingų prorusiškų veikėjų argumentų. „Vakar gavome Jungtinių Tautų Žmogaus
Rusijos karinės agresijos fone Lietuvoje netyla diskusijos dėl sovietmečio paminklų ir karių kapinių. Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau – Paveldo komisija) neseniai apsvarstė užsienio šalių karių palaidojimo bei susijusių atminties vietų klausimą (istorinės atminties įamžinimo kontekste). Daugumos kultūros
Kultūros ministras Simonas Kairys vakar pasirašė įsakymą, keičiantį kriterijus, kuriais remiantis sovietiniai paminklai kapinėse iki šiol buvo saugomi paveldą reglamentuojančių įstatymų. Atnaujintas Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašas atveria galimybes šiuos paminklus
Kauno Žaliakalnio senosiose žydų kapinėse pagaliau prasideda rimtesni teritorijos tvarkymo darbai – ruošiamasi pašalinti avarinės būklės medžius ir krūmokšnius. Ši itin apleista antrojo šalies miesto kultūros paveldo teritorija išsiskiria sakralios kultūros paveldo objektų gausa. DIDŽIOJI DALIS ANTKAPINIŲ
Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, savo veiklą sustabdys projektas „Misija Sibiras“. Tremtinių ir politinių kalinių amžinosios atminties vietas Rusijos Federacijoje, Kazachstane ir Tadžikistane lankiusios ir jas tvarkiusios ekspedicijos per 15 metų sutelkė šimtus jaunų, aktyvių žmonių.
Savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ rengiasi visuomenei pristatyti Vilniaus senųjų kapinių komplekso, vadinamo Antakalnio kapinėmis, teritorijos tvarkymo idėją. Architektai vykdo Vilniaus miesto savivaldybės užduotį išplėsti vadinamąjį Menininkų kalnelį. LAIDOJAMI ŽYMIAUSI KULTŪROS VEIKĖJAI Svarbiausių epochos lūžių ir kultūros metraščiu
Turto bankas rengiasi iki 2023 metų rekonstruoti bei išplėsti Vilniaus koncertų ir sporto rūmus. Sostinės savivaldybė tuo pat metu žada apsaugoti ir įamžinti šio pastato prieigose esantį objektą – valstybės saugomą Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių vietą.
Vilnius kartu su Vidaus reikalų ministerija pagaliau imasi kompleksiškai atnaujinti istorines Rasų kapines, kurios dabar yra smarkiai apleistos ir tvarkomos daugiausia už privačias lėšas. Pirmajame šio projekto įgyvendinimo etape bus sutvarkyta 341 kapavietė, 6 koplyčios, kapinių šlaitai,
Šiemet Klaipėdos skulptūrų parkas mini įkūrimo 40-metį. Simboliška, jog pagaliau paaiškės kaip ši buvusių kapinių vieta atrodys po kelerių metų – rengiamas parko sutvarkymo techninio projekto pasiūlymų pristatymas. Kaip skelbia Klaipėdos m. savivaldybė, įsibėgėjus projektavimui, projektuotojai pasirengę
Kunigaikščių Oginskių giminė apie 400 metų įtakojo Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos valstybių visuomeninį, politinį ir kultūrinį gyvenimą. Kaip praneša Kultūros ministerija, ką tik pabaigti 1876 metais pagal inžinieriaus architekto I.Levickio projektą pradėto statyti Oginskių koplyčios-mauzoliejaus ir jos prieigos
Krikščioniškoji tradicija praktiškai iki XIX amžiaus neigė augalijos sodinimą kapinėse kaip pagonišką paprotį. Kai pagaliau kapinėms buvo adaptuotas sodo formatas, Bažnyčios protokolas labai konkrečiai apibrėžė kokie medžiai gali būti kapinėse sodinami.
Mirties kultūrinė tradicija, ritualai, o ypač kapinės – bene geriausiai atskleidžia tikrąjį tautos veidą, jos dvasines dimensijas. Laidojimo vietos – tarsi miestų embrionai, šimtmečių bėgyje privertę klajojantį homo sapiens prisirišti, sugrįžti į tas pačias vietas ir… pasilikti.
Šį pirmadienį greta Kauno, Vainatrakyje, oficialiai atidarytos naujosios Kauno kapinės, kurių, kaip teigia miesto savivaldybė, miestiečiams turėtų pakakti šimtui metų, nes tai – didžiausios kapinės Lietuvoje.
Lietuvoje, kur nuo Viduramžių gyvena totoriai ir karaimai, musulmoniškos šventyklos ar kapinės nėra jokia naujiena. Tačiau Austrijoje situacija kita – čia musulmonų iki XX amžiaus vidurio mažai kas buvo matęs. Natūralu, kad ir musulmoniškų statinių nebuvo. Dabar
Kauno Petrašiūnų kapinėse ką tik įrengti pirmieji kolumbariumai. Kitą savaitę planuojama kolumbariumų pašventinimo ceremonija, o urnos su mirusiųjų pelenais juose galės būti laidojamos dar prieš Vėlines. Kolumbariumus suprojektavo Kėdainių krematoriumo autorių kolektyvas, vadovaujamas kauniečio architekto G.Natkevičiaus.
PILOTAS.LT jau skelbė, kad pirmą kolumbariumą Kaunas ketina turėti iki Vėlinių. Kauno miesto taryba ką tik pritarė architektūrinei koncepcijai Petrašiūnų kapinėse kolumbariumą formuoti iš tarp medžių išdėstytų elementų. Kolumbariumą projektuoja architekto G. Natkevičiaus vadovaujamas Kėdainių krematoriumo autorių
Kauno miesto taryba neseniai pritarė urnų patalpinimo numatomų Petrašiūnų, Seniavos ir 1-ųjų Romainių kolumbariumuose įkainiams. Manoma, kad planuojamame Petrašiūnų kapinių kolumbariume kauniečiai artimuosius galės laidoti iki Vėlinių.
Uostamiestyje tęsiasi renginiai, skirti senosioms miesto kapinėms – Skulptūrų parkui. Mažosios Lietuvos Istorijos muziejuje jau atidarytos 2 jam skirtos parodos, rugsėjo 21-ąją numatytas kūrybinių dirbtuvių rezultatų pristatymas, o rugsėjo 23 dieną – mokslinė konferencija „Klaipėdos skulptūrų parkas
Vilniuje prasideda kasmetinis renginys „Europos kapinių savaitė“, kurio tikslas – supažindinti visuomenę su istorinėmis kapinėmis. Šįkart sostinėje bus galima susipažinti su Vilniaus Bernardinų kapinėmis, Žydų memorialu, Šv. Petro ir Povilo bažnyčia bei parapinėmis kapinėmis, Rasų kapinėmis. Kapinėse
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001