images_phocagallery_4200_urban_konf_1512_4200_tit_2_urbanbaltic2015

URBANISTIKA BALTIJOS ŠALYSE://MOKSLINĖS KONFERENCIJOS ATGARSIAI

Urbanistika yra sudėtinė architektūros kaip meninės, mokslinės ir praktinės veiklos dalis. Konferencija „Urbanistika Baltijos šalyse: studijos, mokslas, praktika“ buvo skirta architekto-urbanisto vaidmeniui esmingai kintančioje postsovietinės aplinkoje. Tema pasirinkta ne atsitiktinai.

Mokslo konferenciją kuravo VGTU Urbanistikos katedra ir Urbanistinės analizės mokslo laboratorija. Renginys Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakultete, lapkritį.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir einant demokratinio miestų bei rajonų planavimo ir urbanistinio projektavimo keliu, neišvengiamai buvo susidurta su vartojamų sąvokų ir net mąstysenos kaita. Konferencijos tikslas – įvertinti architekto-urbanisto vaidmenį kintančioje visuomenėje formuojant miestų aplinką, apžvelgti kūrybinius instrumentus, tarpusavyje palyginti Baltijos jūros valstybių patirtį.  

Konferencijoje buvo aptarti kritiniai urbanistikos sampratos aspektai, urbanistikos specialistų rengimo klausimai, šiuolaikinės urbanizuotos aplinkos analizės kryptys bei naujausių tyrimų rezultatai, kuriuos pristatė mokslininkai, praktine patirtimi dalinosi urbanistinio planavimo ir projektavimo įmonių atstovai.

Renginys sulaukė didelio susidomėjimo ir būrio klausytojų iš visos Lietuvos – dalyvavo ne tik mokslo ir praktikos atstovai, bet ir  daugelio Lietuvos miestų bei rajonų savivaldybių darbuotojai, vyriausieji architektai, ministerijų pareigūnai, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas ir teisininkė – virš 100 dalyvių. 

Trumpai apžvelgiant konferencijos metu nagrinėtas temas, reikėtų pastebėti, kad urbanistikos profesinis laukas gana platus ir, net apsibrėžus konferencijos temą, iki galo atsakyti į visus klausimus nėra įmanoma. Pranešimų santraukas rasite čia.

Konferencija turėjo tris sesijas – studijų, mokso/teorijos ir praktikos.

PIRMOJI SESIJA – STUDIJOS

Pirmoje konferencijos sesijoje „studijos“ skaitytuose pranešimuose buvo atkreiptas dėmesys, kad urbanistika, kaip kiekviena sisteminė veikla turi būti matuojama pagal tris kriterijus – praktinės veiklos, studijų ir mokslo. Konstatuojama, kad Lietuvoje urbanistikos samprata skiriasi nuo klasikinės sampratos, to pasekmė – nėra identifikuojamas pagrindinis urbanistikos objektas (A. Vyšniūnas). Šioje sesijoje buvo atsigręžta į pamatinę urbanistikos mokslo tradiciją – miesto morfologiją,- ir mėginama rasti atsakymąkokią miestų morfologijos tradiciją turime Lietuvoje ir kokia mūsų miestų tyrimo ir modeliavimo perspektyva (I. A.-Kurtinaitienė, D. Dijokienė). Du pranešimai buvo skirti Lietuvos ir Europos (konkrečiai Norvegijos ir Jungtinės Karalystės) urbanistikos srities studijų programoms ir procesui palyginti bei mokslo ir praktikos sąveikai atskleisti (E. Archipovaitė ir S. Mozūriūnaitė).

ANTROJI SESIJA – MOKSLAS/TEORIJA

Antroje konferencijos sesijoje „mokslas/teorija“ pristatytuose pranešimuose buvo daugiausia kalbėta apie miesto formos tyrimus. Svečias iš Talino technologijos universiteto (S.Sultson) pristatė miesto formos tyrimus Estijos miestuose 1940 – 1960 m. Konstatuota, kad po II pasaulinio karo sugriovimų Estijos miestai, jų centrinės dalys toliau buvo formuojami taikant perdėtai grandiozines ašines kompozicijas, bet visumoje išlaikydami optimalią plano struktūrą. Pateiktas istoriko požiūris į Lietuvos sovietmečio ir nepriklausomybės laikotarpio urbanistinius projektus, iškeltas jų vietos tapatumą, „vietos dvasią“ atspindintis uždavinys, kurio, deja, nevisada yra paisoma rengiant projektus (R.Čepaitienė). Šioje sesijoje iškeltos priemiestinių teritorijų formavimo problemos (T.Grunskis, G.Baleišytė), didmiesčių kompaktiškumo klausimai ir jų nagrinėjimo metodai Baltijos šalių kontekste (M.Cirtautas). Sesiją vainikavo ekspertinio vertinimo miesto planavimo ir urbanistinio projektavimo procese reikalingumo išryškinimas (V. Dapkevičius).

TREČIOJI SESIJA – PRAKTIKA

Trečia konferencijos sesija „praktika“ buvo skirta opiems urbanistinio planavimo ir projektavimo praktikos klausimams, kurie buvo iliustruojami konkrečiais architektūriniais-urbanistiniais projektais. Pranešimus skaitė praktikoje dirbantys architektai-urbanistai. Jie atkreipė dėmesį į šios srities problemas: mažėjančių gyventojų skaičiaus miestų vystymas, kaip tai atsilieps Lietuvos miestams, jų sistemai (M. Pakalnis), urbanistinio proceso kokybės kritimas, prarastas pilnavertis urbanistinis miesto projektavimo žanras (V. Rudokas), egzistuoja liberalus nereguliuojamos plėtros toleravimas plačiąja prasme (G. R. Skačkauskienė). Buvo pastebėtos ir šviesios realybės spalvos: sąmoningos savivaldos iniciatyva gali būti rengiamos urbanistinių parametrų studijos, vystymo koncepcijos, įvardijančios savivaldybių urbanistinę politiką, lūkesčius ar vizijas (S.Motieka); Lietuvoje dar turime architektų ir architektų-urbanistų, besistengiančių suvokti holistinį nagrinėjamos urbanistinės aplinkos modelį ir savo sprendinius kildinančių iš šios aplinkos (E.Neniškis).

URBANISTINĖS DISKUSIJOS

Pasibaigus intensyviai konferencijos darbotvarkei buvo skirtas laikas diskusijoms. Diskusijų temas galima sugrupuoti taip:

1_ atkreiptas dėmesys į urbanistikai skirtos konferencijos formatą, jos dalyvių ir pranešėjų skaičių, kompetenciją, skaitytų pranešimų profesionalų turinį;

2_ nuomonę išsakė rajono vyriausieji architektai pasisakę už aktyvesnes mokslininkų pozicijas ir mokslines temas, sprendžiančias LT aktualius urbanistinius klausimus ir problemas;

3_ išsakyta jau opiu klausimu tapusi nauja studijų klasifikatoriaus koncepcija, sudariusi visas galimybes nunykti urbanistinės architektūros žanrui.

4_ išsakyti pastebėjimai, kad profesinės literatūros sklaida už LT didmiesčių ribų nevyksta, tai, kas šiandien aktualu rajonų vyriausiems architektams, mažai sprendžiama moksliniuose kuluaruose;

5_ išsakytas susirūpinimas apie menką urbanistikos priemonių turinio integravimą Teritorijų planavimo ir statybos įstatymuose (nėra elementariai paaiškintų sąvokų, jų vartojimas).

Diskusijos akivaizdžiai įrodė, kad Lietuvai aktualūs tiek pats urbanistikos mokslo ir praktikos žanras, tiek ir konkrečios konkrečių miestų urbanistinės problemos!

Vertinant bendrai pastarųjų keleto metų urbanistikos tematikai skirtų konferencijų rezultatus (dvi – Vilniuje 2014, 2015 ir dvi – Klaipėdoje 2013, 2014), akivaizdu mėginama išgryninti / apibrėžti urbanistinio projektavimo ir planavimo objektus, jų miesto formos nagrinėjimo kryptį, kuri šiai dienai paskęsta procedūrinių teritorijų planavimo dokumentų rengime, teisiniuose interesų derinimo pinklėse ir pan., nors iš tikrųjų tiek urbanistikos studijų, tiek mokslo, tiek praktikos sisteminei veiklai vykti yra visos sąlygos, galimybės ir svarbiausia poreikis ir būtinybė!

Komentarai

  1. Apie 20 metų praėjo nuo Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymų priėmimo-laiko išsakyti „susirūpinimą apie menką urbanistikos priemonių integravimą“ buvo nemažai.

  2. „…5_ išsakytas susirūpinimas apie menką urbanistikos priemonių turinio integravimą Teritorijų planavimo ir statybos įstatymuose (nėra elementariai paaiškintų sąvokų, jų vartojimas)…(pilotas.lt)“ Ačiū Dievui,pagaliau ir gerb.mokslininkai susirūpino ir pasakė „naujieną“! Geriau vėliau,negu niekada.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

traku_pl_240900_e01_xxx

MIESTAS IR ŽMONĖS: Tarptautinė konferencija dėl Trakų senamiesčio gaivinimo

2024 rugsėjo 23Be komentarųPILOTAS.LT

Trakuose rengiama tarptautinę konferencija „Miestas ir žmonės: tvaraus, kultūros paveldu grįsto Trakų senamiesčio atgaivinimo link“. Konferencija siekiama atskleisti kultūros paveldo pamatinį vaidmenį ir potencialą gaivinant

images_straipsniu_foto_2213_balti_ju_120700_e01_BRA

BALTIJOS JŪROS ATEITIS: Juodkrantėje gvildens ekologines problemas

2024 rugsėjo 20Be komentarųPILOTAS.LT

Baltijos jūra – labiausiai užterštų pasaulio jūrų penketuke. Rytoj rengiama konferencija „Baltijos jūros ekologinė ateitis“ suburs ekspertus, aplinkosaugininkus ir sprendimų priėmėjus, kur šie dalindamiesi gerosiomis

uosta_kl_240700_e01_xxx

KLAIPĖDOS UOSTAS PLEČIASI: Pietinėje dalyje suformuos ir įveiklins 100 ha teritoriją

2024 liepos 22Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos uostas žengia dar vieną žingsnį įgyvendinant vieną didžiausių projektų istorijoje – suformuojant ir įveiklinant naują 100 hektarų apimančią teritoriją. Naujos sausumos teritorijos pietinėje Klaipėdos

architekturine-kalva

NAUJOS FORMAVIMO GAIRĖS: Darnins Konstitucijos prospekto „Architektūrinę kalvą“

2024 liepos 19Be komentarųPILOTAS.LT

Abipus sostinės Konstitucijos prospekto išsidėstę aukštybiniai pastatai sudaro vadinamąją „Architektūrinę kalvą“ – tai vienas iš skiriamųjų šiuolaikinio Vilniaus bruožų. Siekiant, kad ši centrinė miesto teritorija

1-aketuri-architektai_bendruomeniu%cc%a8-miestelis-1

„LAUNAGIAI“ ĮGAUNA PAVIDALĄ: Paaiškėjo 3 architektūros konkursų nugalėtojai

2024 liepos 16Be komentarųPILOTAS.LT

Neseniai paaiškėjo nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Darnu Group“ inicijuotų trijų architektūros konkursų, skirtų pirmiesiems dviem naujojo rajono „Launagiai“ Vilniaus pietinėje dalyje etapams, laimėtojai. SIŪLĖ SCENARIJUS

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

LAR IŠREIŠKĖ PALAIKYMĄ: Pritarė Vilnius Tech Interjero architektūros studijų koncepcijai

2024 liepos 4Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų rūmų Taryba vienbalsiai pritarė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros katedros pristatytai Interjero architektūros magistrantūros studijų programos koncepcijai. Jos manymu, interjero architektūros

Muziejaus saugykla Rumšiškėse

MUZIEJAUS VERTYBIŲ SAUGYKLA RUMŠIŠKĖSE: Projekto konkurse varžosi 12 pasiūlymų

2024 birželio 101 KomentarasPILOTAS.LT

Atviros centralizuotos muziejinių vertybių saugyklos su kompetencijų centru pastato atvirame urbanistinio-architektūrinio projekto konkurse varžosi 12 pasiūlymų. Susipažinti su ekspozicija galima darbo dienomis, nuo 9 iki

launa_vn_240600_e01_xxx

URBANISTINIS GŪSIS VILNIUJE: „Darnu Group“ pristatė 71 ha teritorijos užstatymo planus

2024 birželio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Daugiausiai šalyje investuojanti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ pristatė 71 ha teritorijos Vilniaus pietinėje dalyje vystymo planus. Numatoma, kad tarp Eišiškių plento ir P.Joniko

ssva_bp_240500_e01_xxx

BENDROJO PLANO ĮGYVENDINIMO GAIRĖS: SSVA parengė aktualią sprendinių santrauką

2024 gegužės 9Be komentarųPILOTAS.LT

Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) parengė Lietuvos Respublikos bendrojo plano (LRBP) sprendinių santrauką, padėsiančią rengti ir vertinti savivaldybių bendruosius planus. ATLIKO ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĘ Lietuvos

Gargždų centro detalusis planas

KEIS GARGŽDŲ CENTRO VEIDĄ: Patvirtintas detalusis planas ir jo įgyvendinimo programa

2024 gegužės 7Be komentarųPILOTAS.LT

Žengtas dar vienas svarbus žingsnis, keičiant Gargždų centro veidą – patvirtintas detalusis planas ir jo įgyvendinimo programa, numatanti, kaip miesto centras vystysis artimiausią dešimtmetį. Tai

lviv_vn_240500_e01_xxx

POKYČIAI ŠNIPIŠKĖSE: „ID Vilnius“ rengia Lvivo ir Krokuvos gatvių vizijos pristatymą

2024 gegužės 6Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniečiai kviečiami susipažinti su Lvivo ir Krokuvos gatvių pokyčių vizija. Susitikimo metu bus pristatomi „ID Vilnius“ parengti gatvių priešprojektiniai pasiūlymai, dalyviai galės užduoti klausimus ir

pakal_po_231000_e01_xxx

URBANISTINĖ PLĖTRA KLAIPĖDOS REGIONE: Problemos, iššūkiai ir Vilniaus patirtis

2024 balandžio 18Be komentarųMindaugas Pakalnis

Praėjusią savaitę kartu su SSVA (Statybos sektoriaus vystymo agentūra) kolegomis lankėmės Klaipėdos rajone. Skaičiau pranešimą savivaldybės tarybos narių ir administracijos darbuotojų mokymuose teritorijų planavimo ir

tanki_pl_240400_e01_xxx

URBANISTINĖ REGENERACIJA: Architekto-urbanisto D.Baltrušaičio virtuali paskaita

2024 balandžio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Vienas sveikintinų žingsnių tankinant miestą – apleistų teritorijų regeneracija. Tačiau šių ar kitų miesto teritorijų gaivinimas sėkmingas bus tik atsižvelgus į daugybę faktorių, ne vien

abram_po_240200_e01_xxx

PERFORMANSO IKONA SUGRĮŽTA: Marina Abramovič Vilniuje mokins kurti savo gyvenimą

2024 vasario 28Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvoje vėl viešės viena įtakingiausių šiuolaikinių pasaulinio menininkių – Marina Abramovič. Performanso ikona kovo 8 dieną Vilniuje žengs į sceną „Moters Vizijos“ konferencijoje, kur pasidalins

Vilniaus oro uostas

LIETUVOS ORO UOSTAI KYLA: Parengtas ambicingas 30 metų plėtros planas

2024 sausio 9Be komentarųPILOTAS.LT

Plėtros projektus aktyviai įgyvendinantys Lietuvos oro uostai pristatė ilgalaikį viso tinklo plėtros planą (angl. „master plan“) iki 2052 metų. Tris oro uostus Lietuvoje valdanti bendrovė

ssva

IEŠKOMI URBANISTIKOS ASAI: Mindaugas Pakalnis buria kompetentingą urbanistų komandą

2023 gruodžio 22Be komentarųPILOTAS.LT

Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) ieško urbanistikos asų. Urbanistikos specialistų laukiama neseniai įkurtame specialiame Urbanistikos padalinyje, kuriam vadovauja buvęs Vilniaus vyr. architektas Mindaugas Pakalnis. „Augančio

GIS

TARPTAUTINĖ GIS DIENA: Geodizainas tampa dabartinių miestų metodu

2023 lapkričio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien neįsivaizduojame gyvenimo be skaitmeninių žemėlapių, kurių pagalba galime rasti mums reikalingą maršrutą, konkrečią vietą ir kitaip orientuotis aplinkoje bet kurioje pasaulio vietoje. Jų sudarymui

Mindaugas Pakalnis

SSVA PLANUOJA BŪSIMĄ VEIKLĄ: Teiks pagalbą miestų planavimo klausimais

2023 lapkričio 14Be komentarųPILOTAS.LT

Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) teiks metodinę pagalbą savivaldybėms miestų planavimo klausimais. SSVA perduodamos Lietuvos bendrojo plano stebėsenos ir jo įgyvendinimo savivaldybių bendruosiuose planuose funkcijos

forum_vn_231100_e01_xxx

DAUGIAU TEISIŲ PLANUOJANT ATEITĮ: Vilniuje vyksta Urbanistikos forumas

2023 lapkričio 91 KomentarasPILOTAS.LT

Šiandien vykstančiame XVII Lietuvos urbanistiniame forume, kurį organizuoja Aplinkos ministerija, Vilniaus ir Tauragės merai, žinomi šalies architektai, urbanistai, statybininkai, nekilnojamojo turto vystytojai, mokslininkai, ekspertai, bendruomenių

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

TVARIOS LIETUVOS VIZIJA: Vilniuje rengiamas XVII Lietuvos urbanistinis forumas

2023 lapkričio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Aplinkos ministerija rengia XVII Lietuvos urbanistinį forumą „Tvarumas – tik skambus šūkis ar urbanistikos kasdienybė?“. Šių metų forume bus aptarta tvarios Lietuvos vizija, kaip ji

uosta_kl_231000_e01_xxx

KLAIPĖDOS UOSTAS PLĖSIS: Imsis pietinės dalies 100 ha sausumos teritorijos

2023 spalio 24Be komentarųPILOTAS.LT

Išlikti konkurencingam ir deramai reaguoti į rinkos pokyčius bei pritraukti investuotojų Klaipėdos uoste ketinama vystant naują sausumos teritoriją pietinėje jo dalyje. Su atlikta pietinės uosto

pakal_po_231000_e01_xxx

BE DARBO NEUŽTRUKO: Mindaugas Pakalnis imasi naujo urbanistinio iššūkio

2023 spalio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Kiek daugiau nei prieš porą mėnesių sostinės vyriausiojo architekto postą palikęs Mindaugas Pakalnis ilgai be darbo neišbuvo. 5 metus itin karštame Vilniaus savivaldybės poste išsilaikęs ir

Rail Baltica stotis

„RAIL BALTICA“ STOTIS PANEVĖŽYJE: Naujos perspektyvos urbanistinei plėtrai

2023 rugpjūčio 171 KomentarasPILOTAS.LT

Šiuo metu Aukštaitijos sostinės visuomenei pristatomos 3 europinės vėžės „Rail Baltica“ geležinkelio plėtros alternatyvos. Kaip prioritetinė įvardijama galimybė Panevėžio tarptautinę keleivinę geležinkelio stotį įrengti miesto

Užusienis

PLANUOJA „SAVARANKIŠKĄ“ RAJONĄ: „Darnu Group“ Vilniuje įsigijo 65 ha teritoriją

2023 balandžio 27Be komentarųPILOTAS.LT

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ užbaigė sklypų įsigijimo sandorius sostinės pietinėje dalyje, Užusienyje. Čia 65 ha teritorijoje tarp Eišiškių pl. ir P.Joniko gatvės įmonė

vasil_vn_230400_e03_xxx

ŽAIDŽIANT VILNIŲ: Bravūriški A.Vasiliausko „urbanistiniai paišdykavimai“ akina susimąstyti

2023 balandžio 213 KomentaraiPILOTAS.LT

Idėjų nestokojantis jaunos kartos fotomenininkas Adas Vasiliauskas neseniai pradėjo įgyvendinti naują projektą – „Žaidžiu Vilnių“. Visuomenės susidomėjimo greitai susilaukusiame savo fotomontažų projekte žinomus Vilniaus pastatus