Rytoj, lapkričio 7-ąją, Seime vyks urbanistinė konferencija „Lietuvos miestų kaita: praeitis, šių dienų realijos ir ateities iššūkiai“. Konferenciją organizuoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto Urbanistikos katedra ir Seimo narys dr. Mantas Adomėnas. Ko gero pirmoji urbanistinė konferencija Lietuvos
Studentas dažniausiai yra vienaip ar kitaip alkanas. Jam netgi tinka būti alkanam. Tai tarsi firminis studentiškas stilius – opozicinė laikysena sočiam, tingiam ir statusu patenkintam pasauliui. Ypač tinka studentui bendravimo alkis. Bendravimo su bendraminčiais, bendražygiais, bendraprofesiniais bičiuliais
Ambicingame ir savikritiškame Vilniaus Dailės Akademijos Kauno fakulteto architektūros studentų ir dar šiltų absolventų ryžte kurti ir patiems išbandyti savo projektus, gimė kūrybinis-praktinis sąjūdis I : I. Pirmasis jaunųjų architektų opusas – plaukiantis objektas – sukurtas, pastatytas
Kiekvienas nori būti reikalingas. Kiekvienas, be abejo, tiki, jog yra reikalingas, jeigu dalyvauja reikalingoje misijoje. Ypač – jeigu misija vykdo neginčijamą užduotį – architektūrinės kokybės užtikrinimą Lietuvos moderniosios architektūros miegamajame. Kaune.
Gali būti, kad visai netolimoje ateityje „konkursu“ bus galima vadinti viską ir bet ką, o pati konkurso sąvoka, reikš ne profesionalias ir garbingas varžybas, o viso labo biurokratinį triuką pinigams įsisavinti. Paradoksalu, tačiau bet kuri ten, Europoje,
Kažkada Stalino vietininkų išrikiuotos skulptūros ant geležinio Felikso Dzeržinskio tilto amžinajame Vilniuje simbolizavo svetimo totalitarinio šeimininko įkurtuves „visiems laikams“ ir visų keturių gyvenimo kampų sutelkimą geležiniame Maskvos kumštyje. Šita radioaktyvia simbolika badytos akys bent dviems vilniečių kartoms
Rugsėjo 8-ąją minėsime Oršos mūšio 500-metį. Didžiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinė pergalė prieš Rusiją, pasiekta 1514-aisiais, kai 30.000 mūsų karių ties Orša (dabartinės Baltarusijos šiaurė) sutriuškino beveik triskart didesnę Maskvos kariuomenę. Nacionaliniam jubiliejui numatyta virtinė renginių ir
Šiomis dienomis Kauno mero A.Kupčinsko buldozeris po painia Viešųjų pirkimų sistemos dūmų uždanga bandęs prastumti Kauno kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų projektą be architektūrinio konkurso, įsmuko į savo paties iškastą duobę. Nacionalinė Viešųjų pirkimų tarnyba atšaukė savo
Kova dėl pinigų visada dinamiška, nenuobodi ir iškalbinga. Tinkamai užvestas procesas gali papuošti bet kurią ūkio šaką ar nacionalinę sukaktį. Visgi žiūrovų labiausiai vertinamos kovos dėl kultūros pinigų. Tai rafinuoti, išskirtiniai reginiai. Ypač, jei batalijose nevengiama artosofinių
Karščiausią vasaros savaitę Architektūros fondas neišleis tautiečių į pajūrį, neišleis prie ežerų, o juo labiau – į ūksmingas dzūkų sengires. Rytoj visų modernios lietuviškos skulptūros mylėtojų ir kritikų laukia alinanti eksurija po skulptūrų pritvinkusią Lietuvos sostinę ir
Nebaigtas Nacionalinis stadionas Vilniuje neseniai perrengtas daugiafunkciniais marškinėliais. Nūnai objektas vadinamas eurokorektiškai – daugiafunkciniu kompleksu. Anot Vilniaus savivaldybės, Šeškinės “daugiafunkcionierius” būtų skirtas vilniečių lavinimui, jaunimo užimtumo didinimui, sveikatinimui, ikimokykliniam ugdymui… Šis projektas netgi įtrauktas į ES ITI
„Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo“ UAB ir AB „Avia Solutions Group“ sutarė bendradarbiauti vystant Kauno Oro Parką Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje. Čia numatoma vykdyti naujų aviacijos verslo objektų statybą ir įvairių investicinių projektų dėka, planuojama pritraukti
Rugsėjo 5-13 dienomis į Vilniaus gatves vėl pažirs tarptautinio festivalio “Vilnius StreetArt" menininkai. Šiemet festivalio programa papildyta konkursu – menininkai pasiūlė eskizų Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centro (Saulėtekio al.2) pastato išpiešimui, o išrinkti piešinį, kuris bus
Dar 1971 m. savo knygoje „Architektūros kryptys užsienyje“ prof. dr. Jonas Minkevičius rašė: „Juk architektūra yra nepaprastai sudėtingas socialinio pobūdžio menas, sudarąs labai svarbią materialinės ir dvasinės pasaulio kultūros dalį. Architektūroje persipina visuomenės pažiūros ir politika, mokslas,
Kauno architektų ceche įsitvirtino tradicija, jog kasmet, pažymint Liepos 1-ąją, Tarptautinę architektų dieną, yra skelbiami sėkmingiausiai dirbę architektai, fiksuojami reikšmingiausi architektūriniai įvykiai. Nepriklausomas architektūros ir kultūros portalas PILOTAS.LT (anksčiau laikraštis STATYBŲ PILOTAS) nuo 1997-ųjų metų Liepos 1-ąją
Jaunuomeniška pilietinė-profesinė iniciatyva „Archsąjūdis“, vienijanti tiek Lietuvos architektų sąjungos (LAS) narius, tiek naujai stojančiuosius į profesionalių architektų gretas, susibūrė, siekdama gerinti architektų darbo sąlygų ir rezultatų kokybę, vystyti kritinį, socialinį ir kūrybinį profesinį dialogą, aktualizuoti ir viešinti
Ar turime modernią, šiuolaikišką architektūrą? Kiek originalus ir savitas mūsų modernizmas pasauliniame kontekste? Ar mūsų modernizmas tikrai modernus? Kokia mūsų modernizmo vieta nacionalinėje kultūroje ir istorijoje? Kur slypi mūsų modernizmo pradžia ir (galbūt) pabaiga? Klausimai aktualūs. Bet
Seniai ir gausiai šnekama, jog praktinių specialybių akademinio proceso atotrūkis nuo realios, gyvenimiškos praktikos trukdo absolventams sklandžiai integruotis į rinką. Daugelis net dorai nesupranta būsimosios profesijos funkcijų. Deja, idėjų pritvinkusiam jaunimui švelniai nusileisti ant žemės nelabai kas
Latvijos nacionaliniai architektūros apdovanojimai sulaukia vis didesnio valstybės ir visuomenės dėmesio. Kasmet architektūros pirmūnų rinkimai yra vis kruopštesni, o vertinimo komisijų sudėtis nuolat kinta, kad būtų išvengta kokio nors “architektūrinio klubo” dominavimo. Didžioji Latvijos nacionalinių architektūros apdovanojimų
Kasdienybė ryja mūsų dienas, tapdama Rutina – drungna ir saugia terpe egzistavimui, nusiraminimui, nepersistengimui. Nuobodulinė komforto zona – Rutinos teritorija.
Architektūrinių studijų vadovai turi naują bėdą – kūrybinė grupė „Etažerė“ paleido į internetą architektūrinių žaidimų, kurie, redakcijos duomenimis, jau šį penktadienį sugebėjo numušti bendrą architektų cecho darbingumą iki nulinio lygio.
Vilniaus miesto savivaldybė, siekdama populiarinti Lietuvos sostinę užsienyje, paleido į gyvenimą naują prekės ženklą VILNIUS LOGIK, kuris pirmiausiai bus pristatytas „Eurovizijos“ konkurse Kopenhagoje. Kadangi gegužės 6 – 10 vyksiantis europopso paradas iš esmės sutampa su Lietuvos prezidento
Doneckas nūnai mirga pasaulio žiniasklaidos viršeliuose visai ne dėl angliakasių rekordų. Ukrainos šachtininkų sostinę savo “minkštaisiais” ir nelabai minkštaisiais ginklais isteriškai atakuojanti Rusija visiškai sujaukė normalų miesto gyvenimą. Todėl Lietuvos architekto neseniai kunkuliuojančiame mieste parengtą Donecko kultūrinio
Vilniuje, aštuntajame Lietuvos ir Lenkijos kultūros paveldo ekspertų grupės posėdyje aptartos abiejų šalių kultūros paveldo išsaugojimui ir istorijos puoselėjimui svarbios temos, pasirašytas susitarimų protokolas.
Šį pirmadienį greta Kauno, Vainatrakyje, oficialiai atidarytos naujosios Kauno kapinės, kurių, kaip teigia miesto savivaldybė, miestiečiams turėtų pakakti šimtui metų, nes tai – didžiausios kapinės Lietuvoje.
Praeitą savaitę Vilniaus LITEXPO centre, parodoje „Baldai 2014”, kuri per pastaruosius kelerius metus tapo ir svarbiausiu nacionaliniu dizaino įvykiu, surengtas paskaitų ir diskusijų ciklas “Dizaino šnekos”. Vienas iš dizaino šnekorių, dizaino kritikas, tinklaraščio Lucas_Berlin autorius Lucas Tom
„Mes puikiai suprantame, kad šalia mūsų projektuojamo daugiabučio stovi M.Songailos Lietuvos bankas, o priešais – Karo muziejus ir sodelis. Tačiau mums dėl to nelinksta keliai“,- kalbėjo architektas Gintautas Natkevičius, pristatydamas daugiabučio „smetoninio“ Kauno epicentre projektą Kauno architektūros
Kauno miesto tarybos kolegija vakar pritarė pasiūlymui nuo kitų metų Rotušės aikštėje kasmet šiltuoju metų laiku įsikuriančioms lauko kavinėms ir terasoms taikyti naują vieningą koncepciją. Planuojama, jog bendras lauko statinių modelis gyvuos, kol bus pradėta Rotušės aikštės
Kovo 16-tąją minima Knygnešio diena – gera proga prisiminti ne tik legendomis apipintą XIX a. šviesuolį Jurgį Bielinį, bet ir kitus geradarius, nešusius ir nešančius į Lietuvą žinojimo šviesą, kaip būtiną tobulėjimo sąlygą. Vieni žymiausių šiuolaikinių knygnešių
Pavasario dvelksmas nejučia praskaidrina kasdienybę ir priverčia po pilkos žiemos pažiūrėti į veidrodį, atsinaujinti ir įkvėpti gaivaus oro. Tačiau Lietuvoje gyvena tokia visų labai mylima ir dievinama panelė Neringa, kuri nebepamena, kada atėjus pavasariui turėjo progą džiaugtis
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001