Doneckas nūnai mirga pasaulio žiniasklaidos viršeliuose visai ne dėl angliakasių rekordų. Ukrainos šachtininkų sostinę savo “minkštaisiais” ir nelabai minkštaisiais ginklais isteriškai atakuojanti Rusija visiškai sujaukė normalų miesto gyvenimą. Todėl Lietuvos architekto neseniai kunkuliuojančiame mieste parengtą Donecko kultūrinio karkaso studiją derėtų vertinti ne tik kaip drąsų projektą, bet ir kaip optimistinį pareiškimą, kultūrinės pažangos vardan.
Kultūrinių iniciatyvų platformos IZOLIACIJA kvietimu visą kovo mėnesį menininkų rezidencijoje Donecke darbavosi architektas Tomas S. Butkus, kuris parengė miesto kultūrinio karkaso studiją (kuratorius Paco de Blas, projekto partneriai: Nidos meno kolonija, VšĮ „Vario burnos“).
Anot T.S.Butkaus, industrinis Donbaso regionas ir jo sostinė Doneckas garsūs savo šachtomis, stepių kultūra, klasikine muzika ir monumentais įvairaus plauko revoliucionieriams. Būtent šias krašto įdomybes lietuvių architektas šiuolaikinio meno populiarinimu užsiimančiai institucijai ir pasiūlė susisteminti.
Kultūrinių iniciatyvų platforma IZOLIACIJA įsikūrusi buvusios izoliacinių medžiagų gamyklos “Izoliacija” teritorijoje ir vykdo įvairias menines intervencijas bei projektus. Vienos jų, platformos kultūros projektams, konkursą rudenį laimėjęs T.S.Butkus, buvo pakviestas įsikurti IZOLIACIJOS menininkų rezidencijoje ir sukurti Donecko miesto kultūrinio karkaso studiją.
Anot T.S.Butkaus, kultūrinis miesto karkasas remiasi urbanistinio komplekso, kurį sudaro vietovės, objektai ir reiškiniai, sąveika. Kaip žinia, ši koncepcija išnagrinėta Tomo S.Butkaus monografijoje „Miestas kaip įvykis. Urbanistinė kultūrinių funkcijų studija“ (2011). Teoriniai kultūrinių funkcijų aspektai knygoje aptarti tiriant konkrečius Vilniaus ir Klaipėdos atvejus.
Atlikdamas bandomąją Donecko kultūrinio karkaso studiją T.S.Butkus naudojosi meninio tyrimo forma. Pagrindinis studijos tikslas, anot autoriaus, – išsiaiškinti kokia principinė miesto kultūrinio karkaso forma ir koks preliminarus jos turinys.
Dar vienas klausimas, į kurį turėjo būti atsakyta – kokią vietą šioje sistemoje užima industrinėje dykroje įsikūrusi IZOLIACIJA. Kadangi absoliuti dauguma kultūrinės infrastruktūros objektų išsidėstę miesto centre, nutolusioje nuo minėtos institucijos daugiau nei per tris kilometrus, lietuvis pasiūlė labiau išnaudoti Budionovsko gyvenamojo mikrorajono gretimybes.
T.S.Butkus nustatė, kad galimybė integruotis į jau susiformavusį miesto kultūros objektų, traukos taškų ir lokacijų tinklą yra tik turint gerai išplėtotą miesto viešojo susisiekimo sistemą. Beje, tokie sprendiniai numatyti ir Donecko 2030 m. generaliniame plane.
Talkinant vietos savanoriams T.S.Butkus paruošė IZOLIACIJOS plėtros modelius, pasiūlė teritorijos matomumo gerinimo ir veiklos plėtimo gaires.
Kaip portalui PILOTAS.LT sakė Tomas S.Butkus, priklausomai nuo politinių aplinkybių regione, pradėtą tyrimą jis ketina tęsti.
