Tylinčio nemuša – taip, matyt, nutarė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, pasirinkęs idealiai hermetišką Lukiškių aikštės sutvarkymo konkurso taktiką. Smagu, turbūt, šypsotis ministerijos tinklapio tituliniame, greta straipsnio „Ministerijos durys atviros tolerancijai, profesionalumui bei pagarbai žmogui“ ir nė puse
Amatininkas kartais tampa labiau kūrėjas, nei architektas, globalėjančiame pasaulyje atrajojantis besismelkiančius į sąmonę tarptautinės architektūros įvaizdžius, laikmečio štampus ir estetines madas. Šį akibrokštą ištarti padrąsino jauno estų architekto Mihkel Tuur savadarbis vasarnamis Muhu Maja, realizuotas nedidelėje Muhu
Diena, kai atstovėjome, buvo mūsų vyriškėjimo diena. Paaugliškai paviršutiniškas, išsibarstęs, kompleksuotas, sunkiai besiorientuojantis tautos kūnas tvirtėjo akyse ir kaip niekad buvo vieningas ir pasiryžęs. Mūsų buvo daug ir mes buvome kieti. Tautos kūno kalba bylojo absoliutų pasitikėjimą
Kinijos Liaudies Respublikos sostinė Pekinas architektų ir vizualiųjų menų specialistų akims yra žaižaruojantis, polifoninis objektas: neišsenkantis lobynas, košmaras, kantrybės išbandymas, galvosūkis, kičolendas – urbanistinės kontrastų poezijos aukščiausia viršūnė. Pekino architektūrai apibūdinti tiktų visi įmanomi epitetai, komplimentai arba
Po sėkmingos ekspozicijos Tbilisyje ir Kaune, rinktinė lietuviškų namų paroda HOUSES LT suka į užpustytą Aukštaitiją. Čia, Utenos A. ir M.Miškinių viešojoje bibliotekoje (Maironio g.12) sausio 11-ąją, 17val. paroda bus atidaryta ir tuo pačiu sugriaus prastą lietuvišką
PILOTAS.LT jau rašė apie dar vieną Lukiškių aikštės sutvarkymo idėjų konkursą, kurio ėmėsi Aplinkos ministerija, Vilniaus savivaldybei nepasisekus surasti svarbiausios sostinės aikštės sutvarkymo idėjos. 35 konkursui pateiktas projektines idėjas jau galima pamatyti Vilniaus savivaldybėje (125 kab.). Ten
Archajiškas medinis paveldas adekvačios pagarbos, supratimo ir dėmesio Lietuvoje, deja, dar nėra sulaukęs. Jo stinga ne tik iš valstybinių institucijų, bet ir iš paprastų gyventojų, kurie yra jo šeiminkai. Kai statinys apleidžiamas arba netenka patikimo stogo jį
Kodėl žmonės važiuoja poilsiauti į Palangą? Aišku, kad juos traukia ne mūsų architektūra, restoranai, ne muziejai (deja tik 2) ir net ne parkas (tikrai puikus, bet vienintelis). Dauguma atvažiuoja dėl jūros su savo paplūdimiais ir kopomis. Iš
Anot pranešimų spaudai, 12-oji Venecijos architektūros bienalė su 170 000 lankytojų tapo labiausiai lankomu Venecijos festivalių renginiu. Galbūt maloniausia tai išgirsti kuratorei, šiųmetinės Pritzkero architektūros premijos laureatei, japonų architektei Kazuo Sejima, kurios pasiūlyta tema – “Žmonės
Šiuolaikinio meno centro vitrinoje atidaroma Juozo Laivio ir Tomo Danilevičiaus improvizacinio pobūdžio instaliacija pavadinimu „Menas nereikalingas, bet tik menininkai to nežino“. Dviejų provincijoje gyvenančių ir kuriančių menininkų projektas vainikuoja ŠMC skaityklos renginių 2010 metų programą, skirtą šiuolaikinio
„Europos sąjungos valstybės sostinė be futbolo stadiono – anachronizmas, dėl kurio vis labiau ir labiau gėda,“- portalui PILOTAS.LT teigė Vilniaus mero pavaduotojas Gintautas Babravičius. Anot jo, vis sunkiau yra paaiškinti užsieniečiams kodėl nacionalinė futbolo rinktinė namų varžybas
Šiuolaikinė Lietuva, atrodo, turi visai neblogas galimybes patekti į UNESCO globojamų kultūros reiškinių sąrašą, kaip pirmoji virtuali teritorija Senosios Europos erdvėje. Čia veikia dėsniai ir papročiai, kurie nepavaldūs fizikams ir sociologams. Čia viskas gali turėti kelis pavidalus
Kultūrinėse paraštėse tūnantys Lietuvos garso menininkai žybtelėjo tarptautinėje erdvėje. Antrojo tarptautinio garso meno konkurso „Broadcasting Art“ žiuri paskelbus nugalėtojus, ant garbingo pjedestalo užkopė Gintas Kraptavičius (pseudonimas Gintas K), garso menininkas ir eksperimentinės muzikos kūrėjas iš Sūduvos. Garso
Vitrina yra vieta, kurioje vyksta idėjų reprezentacija, ir ji geriausiai atsiskleidžia tamsiu paros metu. Lapkričio 26 d., penktadienį, 18 val. Šiuolaikinio meno centro (Vokiečių g.2, Vilnius) vitrinoje atidaroma Dalios Dūdėnaitės ir Elenos Narbutaitės paroda „Planeta“. Bendros parodos
Kino teatro „Romuva” atgaivinimo istorija išaugo senuosius tarpukario Kauno kino flagmano (arch.M.Mačiulskis) marškinėlius ir įgauna vis daugiau jėgos. Lapkričio 24-ąją Kauno Savivaldybės Tarybos kolegija vienbalsiai pritarė Romuvos pasažo koncepcijai ir nurodė miesto administracijai imtis detaliojo plano organizatoriaus
Kaune kelis mėnesius nesiliaujantys ginčai dėl muzikavimo varpais pasiekė teismą. Muzikantas, kompozitorius ir kariljonierius Raimundas Eimontas ir jo advokatas Saulius Dambrauskas pateikė Kauno apygardos teismui ieškinį „Dėl žmogaus teisių pažeidimo: dėl teisės pripažinimo ir neturtinės žalos atlyginimo”,
Vilniuje atidaryta Zalcburgo alėja. Ji įkurdinta Pašilaičiuose, miegamajame miesto rajone, kaip atsakas į Zalcburge atidarytą Vilniaus gatvę. Alėją atidarė Austrijos ambasadorius H.Koller, Zalcburgo žemės Landtago parlamento delegacijos pirmininkė G. Mosler-Törnström, senas Lietuvos bičiulis architektas Erich Vagner, Zalcburge
©pilotas.lt (foto A.Karalius) Energetinės problemos, užklupusios Lietuvą po „netikėto“ Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, ima kelti savotišką desperaciją ir įgauna konkrečius, vis šiurpesnius pavidalus. Po lapkričio pradžioje „nutupdyto“ Kuršių mariose, greta Kiaulės nugaros salos suskystintų dujų terminalo
Architektūrinės ekspansijos į rytus pirmūnai dalinasi autentškais įspūdžiais, patirtimi ir sėkmės formulėmis lapkričio 11d. (ketvirtadienį), 18 valandą, Šiuolaikinio meno centro skaitykloje (Vokiečių g. 2, Vilniuje). Penki drąsūs ir ambicingi Lietuvos architektų projektai, neseniai skynę kazachiškų konkursų laurus,
Tylusis aristokratiškosios Lietuvos architektūros metraštininkas A.E.Paslaitis lapkričio 11d., 15 valandą, Lietuvos Nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g.3, Vilniuje), pristato įspūdingą albumą „Dvarų piešiniai“. Anksčiau tik kolegoms žinomi architekto Arūno Eduardo Paslaičio senosios lietuviškos architektūros piešiniai pagaliau braunasi į
Netrukus Kaune iškils paminklas popiežiui Jonui Pauliui II. Monumentui pasirinkta Nemuno ir Neries santakos erdvė, kur pirmasis Lietuvą aplankęs popiežius 1993-ųjų rugsėjį laikė šventas mišias daugiatūkstantinei miniai. Skulptūros projektas beveik baigtas, jį sukūrė lenkų skulptorius Česlavas
Menai jau gerą dešimtmetį kraustosi į vizualųjį, video pasaulį. Kiną šiandien daro ne tik tradiciniai kino menininkai, bet ir vakarykščiai skulptoriai, tapytojai, tekstilininkės ir architektai. Kinas ir video menai be galo išplėtė savo kūrėjų erdvę ir tapo
Lietuviškos architektūros paroda užsienyje – retas dalykas. Kol kas skaičiuojant tarptautinius mūsų "architektūrinius pasirodymus" pakanka vienos rankos pirštų. Tokį perdėtą architektūrinį kuklumą paaiškinti nėra lengva, juoba, kad ir patys architektai nevengia pasiskųsti visuomenės dėmesio stoka. Kažkokiu būdu
Ukmergėje – didis įvykis. Vienas seniausių ir, ko gero, konservatyviausių Lietuvos miestų paskelbė architektūrinį konkursą. To nebuvo net „smetonos laikais”, kai Ukmergė klestėjo ir buvo laikoma vienu svarbiausių šalies kultūros židiniu. Tuomet čia buvo pastatytas ne vienas
Mūro architektūrai vis dažniau grįžtant į Lietuvos statybas, ima ryškėti naujos tradicinės medžiagos galimybės ir sprendimai. Mūras palaipsniui susigrąžina savo vaidmenį, kurį laikinai buvo praradęs dėl naujų, nenaudotų, „kapitalistinių” medžiagų srauto, atgavus nepriklausomybę. Skatindama mūro architektūros populiarumą
Netrukus, spalio 8, Tbilisyje atidaroma lietuviškų individualių namų paroda HOUSES LT. PILOTAS.LT žiniomis tai yra istorinė Lietuvos architektūros premjera Gruzijoje. Tbilisis matys 35 projektus, kuriuos per pastaruosius 10 metų suprojektavo ir realizavo žinomos mūsų architektūrinėje padangėje asmenybės.
Kaip žinia, stabiliausioje pasaulio šalyje – absoliučiai neeilinis įvykis. Šiaurės Korėjos Komunistų Suvažiavimas. Turint omeny, kad paskutinis demokratijos spektaklis vyko lygiai prieš 30 metų, Šiaurės Korėja turi realiausius šansus laimėti rečiausiai besirenkančio "organo" titulą. Maža to, šaltinis
LDK raiteliai turėtų gerokai nurausti dėl savo žygių tik iki Juodmarių. VLKK moteriškės juos pranoko bene trigubai ir nūn jau neršia po Afrikos džiungles misionieriškai krikštydamos vietinius medžius lietuviškais vardais. Balzaminis atogrąžūnas. Aliejinis bailonas. Purpurinis dvijūnas. Afrikinis
Netalentingų architektų nebūna. Vienok pastebėta, kad nevisuomet talentas spėja atsiskleisti architektui dar gyvam esant, kas sudaro tam tikrų nepatogumų architektūros kritikams, žurnalistams ir avansą sumokėjusiems klientams. (iš ruošiamo spaudai praktinių patarimų vadovo "100 tiesų architektui žinotinų")
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001