romuv pasaz 1011 **ROMUVOS PASAŽAS STIPRINS LAISVĘ // KAUNIEČIAI FORMUOJA KULTŪROS KLASTERĮ

Kino teatro „Romuva” atgaivinimo istorija išaugo senuosius tarpukario Kauno kino flagmano (arch.M.Mačiulskis) marškinėlius ir įgauna vis daugiau jėgos. Lapkričio 24-ąją Kauno Savivaldybės Tarybos kolegija vienbalsiai pritarė Romuvos pasažo koncepcijai ir nurodė miesto administracijai imtis detaliojo plano organizatoriaus vaidmens, realizuojant mieste analogų neturintį visuomeninį kultūrinį pasažą su daugiaaukščiu parkingu. Paskutinįjį Kauno kino teatrą spalio pradžioje išvadavus iš aštuonerius metus trukusios įtartinos reputacijos firmos „Rosh“ okupacijos, atsivėrė naujos galimybės, sugrąžinant unikalų objektą į kultūrinę miesto apyvartą.

Lygiai prieš metus visuomeninės kino teatro valdybos narys architektas Audrys Karalius pristatė Kauno merui Andriui Kupčinskui Romuvos pasažo koncepciją, kurioje buvo siūloma kino teatro užnugaryje statyti multikultūrinį objektą ir, sujungus jį su esamu kino teatru, realizuoti gyvybingą, modernų, įvairiems renginiams ir visuomeniniams bei kultūriniams projektams tinkamą kompleksą. Esamą ūkinį pravažiavimą tarp Laisvės alėjos ir K.Donelaičio gatvės pasiūlyta paversti iš dalies dengtu pėsčiųjų pasažu, tuo pačiu rekonstruojant ir išilgai jo esančius menkaverčius ūkinius pastatėlius į komercinius bei administracinius.

Kol idėja noko savivaldybės stalčiuose, įsibėgėjo verslo ir gyvenamojo komplekso (arch. A.Kančas) gretimame sklype statybos vietoj nugriauto prekybos centro „Merkurijus“ (arch. A.Sprindys). Taip kilo idėja apjungti poreikius ir multifunkcinio kultūros pasažo projektas pasipildė 208 vietų keturaukščiu, iš dalies požeminiu parkingu. Architektai A.Kančas ir A.Karalius mano, kad toks sintetinis objektas įgautų žymiai daugiau gyvybės, turėdamas savo parkavimo vietas vakare, o dieną dalindamasis su verslo centru.

„Tai, kad sutapo „Merkurijaus“ statyba bei „Romuvos“ kino teatro atgavimas visuomenės reikmėms, sudaro rimtą prielaidą apjungti poreikius ir pastangas ir įrengti gerai aprūpintą, gyvybingą pasažą. Be to, tai leistų kompleksiškai atnaujinti didelį kvartalą greta Laisvės alėjos vienu ypu ir sukurti skersinę pėsčiųjų trauką link Vytauto Didžiojo universiteto“,  – sakė architektas A.Karalius. Anot jo, dedikuoti branduoliai (savotiški klasteriai, pavyzdžiui, kultūrai, edukacijai), geras parkavimas ir skersinės pėsčiųjų traukos – geriausias vaistas depresuojančiai Laisvės alėjai.

„Į daugiaaukščio, dalinai požeminio parkingo statybą investuoti sutinka verslo centro vystytojai iš Olandijos. Šis statinys puikiai įsikomponuotų į aplinką, nes nėra aukštas, neužgožtų senojo kino teatro, taip pat teiktų estetinę bei praktinę naudą“, – statinio svarbą akcentavo vienas iš koncepcijos bendraautorių architektas A.Kančas.

Multifunkciniam kultūros centrui siūlomos tokios funkcijos, kaip kino ir video peržiūrų salės, mediateka, skaitykla, auditorijos, konferencijų salės, meno galerija, knygynas, antikvariatas, klubas, stogo terasa universaliems kultūros renginiams. Rekonstruojamuose menkaverčiuose pastatuose galėtų kurtis kavinutės, dailės, dizaino, suvenyrų bei antikvaro salonai, įvairios studijos ir kūrybinės dirbtuvėlės. Iš dalies dengtame pėsčiųjų pasaže kurtųsi lauko  kavinės, kultūrinė lauko prekyba. Taip pat tai būtų puiki erdvė menininkų pasirodymams bei kultūriniams renginiams.

Beje, tarp „Romuvos” kino teatro ir Laisvės alėjos esančioje nedidelėje erdvėje jau praeitą vasarą ir pavasarį vyko daugybė kultūrinio veiksmo. Čia gimė ir visuomeninis judėjimas „Su kava už Romuvą”, kurio aktyviausieji dalyviai – „žmonės kavingais veidais”- siūlo įvairias idėjas dėl paties kino teatro veiklos modelio ir krypčių.

„Manau, kad šio pasažo projektas kartu su daugiaaukšte stovėjimo aikštele – puiki idėja. Teko matyti analogiškus architektūrinius sprendimus JAV, Denverio mieste, kur šalia kultūrinių objektų sukoncentruotos tokios aikštelės. Jos tikrai neišsiskiria iš aplinkos, gerai įsilieja į bendrą architektūrinį kontekstą. Jei dar būtų norinčių bendradarbiauti užsienio ar vietinių verslų atstovų – tai išeitų tik į naudą Kauno miestui. Taip pat neabejoju, kad tai būtų didelis žingsnis siekiant pritraukti žmones atgal į Laisvės alėją“, – sakė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.