images_straipsniu_foto_lasla_is_101200_xxx_e01

konku liet 1012** TAUTOS VEIDAS KONKURSŲ VEIDRODYJE//KOSMETOLOGO PASTABOS

Šiuolaikinė Lietuva, atrodo, turi visai neblogas galimybes patekti į UNESCO globojamų kultūros reiškinių sąrašą, kaip pirmoji virtuali teritorija Senosios Europos erdvėje. Čia veikia dėsniai ir papročiai, kurie nepavaldūs fizikams ir sociologams. Čia viskas gali turėti kelis pavidalus ir kelias tiesas. Be to, esame tauta, kuri bet kokį metodą, bet kokią sistemą gali dekonstruoti ir paversti neveiksnia. Kol NATO strategai bergždžiai kuičiasi musulmoniškuose smėlynuose, mes be ypatingų pastangų, grakščiu stiliumi “išvedame iš rikiuotės” visą Europinę architektūrinio konkurso sistemą, taip sukurdami ne tik precedentą ir nepasitikėjimą pačiu kūrybinės konkurencijos metodu, bet ir demokratijos principais apskritai. Svarbiausia, tai atliekame rimtais kanceliariniais veidais, apsikaišę eurosąjunginėmis nuorodomis, paragrafais ir kitu protokoliniu kamufliažu. Kruopščiai laikantis teisinių ritualų ir retorikos.

Architektų sąjunga po be galo ilgos tylos pagaliau iššovė du viešus pareiškimus dėl iškreiptų viešųjų pirkimų konkursų Vilniuje ir Palangoje.

SUKILIMAS PRIEŠ ANTIARCHITEKTŪRINIUS INTERVENTUS

Žiniasklaidai išplatintame rašte dėl „Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro sukūrimo. Projektavimo ir statybos darbų pirkimo viešojo konkurso” teigiama, jog neigiama projektuotojo pasirinkimo pagal kainą praktika išplėtota iki absurdo”, o suplakus generalinio statybininko ir architekto parinkimo procedūras ir kriterijus, užsakovas įgijo nevaržomą ir nekontroliuojamą manipuliavimo galimybę.

Panašūs argumentai skamba ir pareiškime „Dėl universalios sporto salės Sporto g.3, Palangoje viešojo projektavimo paslaugų pirkimo”, teigiant, kad „visuomenei svarbių objektų architektūrinio sprendimo ieškoti galima vieninteliu atviro architektūrinio konkurso būdu”. Be to tvirtinama, kad „tik turėdami kelis, ar keliolika sprendinių galėsime nesuklysti”.

PRIE KONKURSO KAPO

Teiginiai aiškūs, vadovėliniai, sunkiai paneigiami. Panašiai turbūt skambėjo pirmosios baltųjų misionierių instrukcijos zulusams apie rinkimus ir jų taikymą bendruomenės gyvenimo pagerinimui. Tiesos tarsi ir nenaujos, bet per pastaruosius  50metų nepelnė nei zulusų, nei lietuvių pasitikėjimo. Neprigijo. Senieji papročiai ima viršų ir bet kokią „naujos tvarkos” apraišką arba ignoruoja, arba taip iškraipo, jog net tos tvarkos sumanytojams tampa aišku, kad metodas „nulaužtas” ir naudojimui jau nebetinka.

Ar ne taip yra šiandieną su architektūros ir planavimo konkursais..?

Kalbant sąžiningai, Lietuvoje jų iš tikro – nebėra.

Tai, kas vyksta plazdant viešųjų pirkimų vėliavoms, tėra užsakymų pasidalinimo manevrai po dūmine konkursų priedanga. Konkursas – tapo viso labo ritualine procedūra, kuri legalizuoja išankstinį užsakovo pasirinkimą. Viešųjų pirkimų konkursas apskritai tapo zekų žargono vertu terminu.

IDĖJOS PIRKLIŲ PAPROČIAI IR NAVIGACIJA

Pirkti idėją ar bet kurį kūrybinį produktą už mažiausią kainą gali arba visiškas beraštis, arba pirkėjas, kuriam to pirkinio… iš esmės net nereikia. Su šia absurdiška nuostata Lietuva gyvena jau ne vienus metus ir rimtu veidu manipuliuoja idiotiškų viešųjų pirkimų taisyklių instrumentais, nutildžiusi ir sveiką protą, ir sąžinę, ir atsakomybę už pasekmes.

Kadangi vyraujantis inžinerinis mentalitetas valstybėje išpažįsta tik tai, kas materialu ir brangu, visa kūryba, įskaitant ir architektūrą, yra laikoma nebūtinu, vertės nekuriančiu balastu. Savitiksliu dekoru ir tiek. Natūralu, kad per įstatymus valstybė ir realizuoja tokią savo nuostatą, dvelkiančią XIX amžiaus ūkininko supratimu ir vertybėmis, o ne pažangios, į kūrybinę industriją orientuotos tautos gairėmis.

Čia, šių vertybių sandūroje, ir laukia didysis mūšis.

Arba sukursime konkurencingą terpę kūrybiniam tautos potencialui ir išmoksime maksimaliai jį realizuoti, arba išsivažinėsime po Ispanijos šiltnamius ir Londono skalbyklas. Metas atsikvošėti. Vienintelė iš tiesų naudingoji iškasena Lietuvoje yra gebėjimas kurti.

Mūryjimo, siuvimo, obliavimo ir plieno apdirbimo varžybose mes nebeturime, deja, jokių šansų ir esame pasmerkti paskęsti kiniškos produkcijos ešelonų dulkėse. Valstybė galų gale turi esmingai pakeisti savo mentalitetą ir neapsiriboti vien euforiškomis strategijos „Lietuva 2030” deklaracijomis. Nacionalinės navigacijos kursas turi keistis. Mąstymo ir veikimo kryptis.

SĖKMĖS FORMULĖ IR TRUPINIAI

Todėl pirmiausia, turi konkuruoti idėjos, kaip pažangą, aplinkos vertę ir funkcinį komfortą kuriantys veiksniai. Tik po to turėtų įsijungti realizavimo kaštų analizėsir formalūs projekto apiforminimo mechanizmai.

Apskritai, konkursas, kaip kūrybinės varžybos, lemiančios optimalų rezultatą, prasmę Lietuvoje įgaus tik tuomet, kai juo pasitikės visos trys šalys: užsakovas, dalyvis (architektas) ir visuomenė. Tam, kad tai įvyktų, būtina užtikrinti, kad objektyviai nepriekaištingai veiktų visa konkursinė formulė „konkurso užduotis – sąlygos – paskelbimas – projektų pateikimas – patikra – ekspozicija – aptarimas su visuomene – recenzavimas – vertinimas – rezultatų skleidimas – derybos – projekto parengimas – realizavimas – rezultato aptarimas ir įvertinimas”.

Nesiimu įvardinti nepriklausomos Lietuvos projekto, kurį būtų galima laikyti sėkmingu konkurso rezultatu. Nerandu tokio. Gal nebent Prokuratūrų pastatas Vilniuje (arch.K.Lupeikis), verslo centras „Viktorija” Vilniuje (arch.R.Paleko grupė), „Svedbanko” būstinė Vilniuje (arch.A.Ambraso grupė)  ir Viešoji Utenos biblioteka (arch.D.Trainausko grupė) galėtų iš dalies būti laikomi sėkmingais grandinės „konkursas-projektas-realizacija” egzemplioriais. Tai sudarytų, turbūt, mažiau nei 5nuošimčius visų su architektūra susijusių konkursų. Tik tiek, deja…

BLOGAS KONKURSAS MIRĖ, TEGYVUOJA GERAS KONKURSAS

Galbūt todėl didelės euforijos ir nejaučiu dėl to, kad po Lietuvos architektų sąjungos demaršo LTV, „Lietuvos ryto” ir „Delfi” puslapiais, Vilniaus universiteto viešųjų pirkimų direkcija sustabdė Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro projekto viešųjų pirkimų konkursąir žada jį skelbti iš naujo, derindama savo veiksmus su Architektų sąjunga.

Visų pirma liūdina pats faktas, kad Vilniaus universiteto intelektualai galėjo taip pažeminti architektūrą. Nekalbant jau apie suveltus vertinimo kriterijus, juk jau pats vos kelių savaičių terminas, skirtas milžiniško 25.000m2 komplekso konkursiniams pasiūlymams – yra niekingas. Sunku patikėti, kad universiteto žmonės būtų tokie architektūriniai beraščiai ir nesuvoktų elementarių kūrybinio proceso parametrų. Greičiausiai, neįveikiama „termino kliūtis” buvo sukurta, kad atsijotų „atsitiktinius” konkurso dalyvius…

Antra – yra gerokai keista, kad kitas, ką tik pasibaigęs konkursas karikatūrišku dviejų savaičių terminu visai neužkliuvo Architektų sąjungai. Pats LAS pirmininkas Gintautas Blažiūnas uoliai dalyvavo Ukmergės piliakalnio teritorijos konkurso graudžiai studentiškų projektų vertinimo komisijos darbe ir tuokart kažkodėl visai neragino „grįžti prie normalios Europinės praktikos skelbiant architektūrinius konkursus”. Kad konkurso sąlygas parengė ir patį procesą organizavo LAS Vilniaus skyrius, tėra, greičiausiai…. atsitiktinis sutapimas. Kažkodėl neprotestavo Architektų sąjunga ir prieš akivaizdžiai „režisūrinius konkursus”, iš kurių bene liūdniausias – „Merkurijaus” „rekonstrukcija” Kaune.

TAKTIKA PATEISINA PRIEMONES

Trečia, pati „kovos už architektūrinę teisybę” taktika šįkart verta išskirtinio dėmesio. Ne tik dėl to, kad piarinės atakos smaigalyje iškyla porą dešimtmečių viešo architektūrinio intereso batalijose nematyta Algirdo Kaušpėdo stovyla. Gal tiesiog sutapo, kad žmogus koncertiniu „antino” kostiumu (tikiuosi, kad bent jau ne iš „Zuikio Pleibojaus”), rūščiai žvelgiantis iš publikacijų, tiesiog vienu metu nusprendė „padaryti teisingumą” projektavimo paslaugų rinkoje ir balotiruotis į Kauno miesto tarybą savivaldybių rinkimuose. Gal tuomet nekeista, kad ir pati blogį demaskuojanti publikacija vadinasi „Šimto milijonų vertės kąsnis kelia skandalą” (Lietuvos rytas).

Numanu, kad ir naujai organizuosimo „Gerojo konkurso” tikslas nebūtinai bus sukurti geresnę architektūrinę kokybę ir optimaliai realizuoti viešąjį interesą. Greičiausiai pakaks tiesiog „teisingiau” parinkti projektuotoją pagal „teisingesnes” užsakymų paskirstymo taisykles.

SKENDIMAS NEBĖRA MADINGAS

Susidaro įspūdis, kad Architektų sąjunga apskritai atgyja telkti savo narius sukilimui tik tuomet, kai jos interesų lauke atsiranda „svetimas”. Stambaus objekto investuotojas, bandantis apsieiti be architektų (arba su „savo architektu”), architektas iš kitos šalies ar net kito miesto dažniausiai tampa naikintinu kitatikiu, nes ignoruoja vietos papročius. Tuomet mojuojama prieš nosį Europinėmis deklaracijomis, vienintelio teisingo Konkursinio Kelio šventraščiu ir apeliuojama įžeistu visuomenės interesu.

Tačiau kai pati sąjunga imasi valdyti „Gerąjį konkursą”, visa kritika, visa proceso analizė, visas entuziazmas tartis ir diskutuoti su visuomene dingsta. Dar labiau dingsta noras įvertinti „savo” konkursų sėkmę ir tikrąjį rezultatą, skelbti apie pasiektą realizacijos metu architektūrinę kokybę ir viešojo intereso „pasitenkinimą”.

Gali būti, kad tiesiog atėjo metas konstatuoti, kad, baigiantis dvidešimtiesiems Trečiosios Lietuvos metams, stovime prie erdvinio valstybės kūno sistemos griuvėsių. Ji nebetinkama naudoti. Jos produkcija nebetenkina. Ja nebepasitikima. Kosmetinis gydymas beprasmis. Būtina esminė kaita, kuri žymėtų valstybės posūkį nuo agrarinio-industrinio mentaliteto link kūrybinės industrijos, link kompetencijų ir talentų konkurencijos, link raiškos ir tapatumo prioritetų.

Komentarai

  1. Kas darosi Lukiskiu aikstes konkurse uz 9 duru? Ar ne tas pats?
    Ir dar dedikuojamas konkursas Laisvei!?
    Geda absoliuti.

  2. Labai taiklus straipsnis. Tarp geros praktikos pavyzdžių vertėtų prisiminti ir Lietuvos viešbučio, Vilniuje rekonstrukcijos projektą jau vien dėl to, kad ten su statybos rangovu irgi buvo sudaryta sutartis „iki rakto“ – suprojektuoti ir pastatyti. Tiesa prieš skelbiant statybos rangovo parinkimo konkursą pirmiausia buvo vykdomas architektūrinės projekto idėjos konkursas. Jo laimėtojas ir užsakovo konsultantas parengė projektinius pasiūlymus ir technines specifikacijas ir tik po to buvo paskelbtas statybos rangovo parinkimo konkursas. Laimėjęs rangovas privalėjo pasamdyti architektūrinio konkurso laimėtoją visiems projektavimo darbams.

  3. Daug teisingų minčių, bet kartu ir daug saviplakos. Tereikia pasižiūrėti užsienio, į kurį lygiuojamės, autorių (J. Nasar, J.Strong) veikalų apie archkonkursus ir paaiškės, kad iš esmės jų sistema turi lygiai tuos pačius trūkumus kaip ir mūsų: laimėjusių projektų neįgyvendinimas, žiuri darbo prieštaringumai… Nenuostabu, kad demokratinė atranka mūsų postsovietinėje visuomenėje veikia dar keistesniu „imitaciniu“ režimu… Ypač tai jaučiasi viešųjų pirkimų įstatymo taikyme architektūriniuose konkursuose. Taigi bet kokia kova su šiuo blogiu turėtų būti sveikintina be jokių „kodėl tik dabar“, „kodėl tik tiek“…

  4. Architektai- tai žmonės daug bendro turintys su išliekamosiomis vertybėmis, su tuo, kas buvo statyta protėvių. Todėl, manau, būtent šiuo metu kauniškiams architektams pirmiausia turėtų rūpėti Kauno pilies Santakos apgynimas nuo okupacinės krikščionybės balvono- skulptūros popiežiui.

  5. Iš esmės nėra kuo piktintis. Aiškinu KODĖl:

    1. mes, architektai, esam užmigdyti tarpdiscipliniškumo mitais. Mums jis patinka, nors iš esmės – tai savanoriškas projektavimo atidavimas poetams, mediameistrams ar biurokratams.
    2. mums, architektams, taip svarbu tapo paslėpt savo pilietiškumą, tapom pernelyg korektiški bet kokiai konkretesnei ženklų sistemai.
    3. mes, architektai, pradėjom statyti kažkokias profesiškai nebeįskaitomas verbalines konstrukcijas, naudoti nieko bendro su architektūra neturinčius politinius terminus, kuriais puolame patys vaovautis.
    4. mes, architektai, niekaip nesugyvenam mažoj vlastybėj. vien ko verti kai kurių „grandų“ profesiniai prasilenkimai su jų realiais darbeliais.

    5. ir t.t. ir pan. galėčiau tęsti iki kol nudvės paskutinis apsukriukas-aktyviukas..

  6. Skulpturos srityje dar baisiau. Prieinama i absurdiskiausiu situaciju. Uz tai tokie meno verslininkai kaip Gutauskas ir klesti su savo atsiprasant kuriniais.

  7. ES viesuju pirkimu klausimu irgi nera vieningos nuomones – liberalai bando liberalizuoti rinka, tame tarpe ir architekturines paslaugas, architektai per savo organizacijas ir lobistus tam priesinasi, todel niekaip nepavyksta iteisinti architekturiniu konkursu tvarkos vietoje viesuju pirkimu. gal todel olandai emesi iniciatyvos isimti architekturos paslaugas is 2A paslaugu prioriteto, kas leistu neorganizuoti viesuju pirkimu architekturos paslaugoms Europoje.
    Ne su visu grieztu straipsnio tonu sutinku, bet kai kurie LAS organizuoti paskutiniai konkursai is tikro parode per silpna gebejima valdyti procesa, ypac, kai konkurse susirenka daugiau dalyviu. Tada pasireiskia vertinimo pavirsutiniskumas. Taip pat LAS nesuteikia garantiju, kad u organizuotame konkurse laimetojas gaus tai, kas priklauso – galimybe realizuoti darba. Kazkaip viskas nutyla, arba is kazkur atsiranda kitas projektuotojas. Taigi, yra dar prie ko dirbti…

  8. kritika yra gerai, bet konstruktyvi kritika dar geriau…

  9. Problema, kad musu valstybeje viskas yra atskirai. Finansu ministre vienus dalykus sugalvoja, Aplinkos ministerijos bebrai kitus, Architektu sajunga dar kitus. O visi sugalvojimai ir lieka atskiri sau. Ir viskas vel po senovei. Ir is esmes niekas architekturoje nepasikeite. Taip ir parasykit.

  10. Šį klausimą manu galima būtų užduoti finansų ministerijai, nes ji būtent dabar pertvarko pagal ES
    reikalavimus viešuosius pirkimus i įnovatyvius viešuosius pirkimus (tikėkimės tai nėra tik saskaitų faktūrų pateikimas elektroniniame formate), o projektų finansavimą orientuotą į rezultatą. Kadangi ES mano kad kūryba yra vienas iš rezultato kriterijų reikia jiems tai ir danešti.

  11. Nereikėjo visą laiką juoktis – būtų užtekę jėgų keisti sistemą. Nešti muilą lengviausia

  12. Galima butu pasijuokti is visu tu viesuju pirkimu nesamoniu ir archsojuzo „kovu“. Bet, kad jegu nebera. Reikia arba keisti sistema arba nesti muila is cia.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

sakme_ru_240100_e03_xxx-1024x586

LAIMĖJO „SAKMĖ“: Paskelbta lopšelio-darželio Rumšiškėse architektūros konkurso laimėtojų eilė

2024 gegužės 31 KomentarasPILOTAS.LT

Rumšiškių centre planuojamas naujas lopšelis-darželis,  kurio architektūrinė idėja renkama surengto architektūros konkurso keliu. Patikrinus dalyvių kvalifikaciją ir atlikus kitas būtinas viešųjų pirkimų procedūras, ką tik

Gintaras Balčytis

LAS PIRMININKAS G.BALČYTIS: Architektų sąjungos 100–metis – gera proga organizacijos savianalizei

2024 balandžio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Įvyko Lietuvos architektų sąjungos (toliau LAS) eilinė ataskaitinė konferencija. Šį kartą ji surengta Kaune, tikintis, kad į renginį Lietuvos centre bus patogiau suvažiuoti architektams iš

Kauno architektų namai

ARCHITEKTAI RINKSIS KAUNE: Šaukiama Pakartotinė eilinė ataskaitinė LAS konferencija

2024 kovo 26Be komentarųPILOTAS.LT

Kaip ir tikėtasi, eilinė ataskaitinė Lietuvos architektų sąjungos (LAS) konferencija kovo 20 dieną neįvyko nesusirinkus kvorumui. Pakartotinė eilinė ataskaitinė LAS konferencija šaukiama balandžio 5 dieną

archi_kn_240300_e01_xxx

ŠAUKIAMA EILINĖ LAS KONFERENCIJA: Nesusirinkus kvorumui, bus surengta pakartotinė

2024 kovo 1Be komentarųPILOTAS.LT

Šaukiama eilinė ataskaitinė Lietuvos architektų sąjungos (LAS) konferencija. Nesusirinkus pakankamam konferencijos dalyvių skaičiui bus surengta pakartotinė. Kovo 20 dieną (trečiadienį), 11.30 val. šaukiama eilinė ataskaitinė

Naujasis europinis Bauhausas

VIEŠOJI INFRASTRUKTŪRA UKRAINAI: Steigiama Naujojo Europos Bauhauso laboratorija

2024 vasario 26Be komentarųPILOTAS.LT

Vasario 23 dieną, antrųjų Rusijos karo prieš Ukrainą metinių išvakarėse, Europos, Ukrainos ir pasaulio architektūros ir urbanistikos profesionalams buvo pristatyta naujai steigiama Naujojo Europos Bauhauso

Lietuvos architektų sąjunga

2 NAUJI APDOVANOJIMAI ARCHITEKTAMS: LAS kviečia teikti nominantus

2023 lapkričio 3Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjunga kviečia teikti nominantus 2 naujiems architektūriniams apdovanojimams. Pasiūlymų laukiama iki lapkričio 15 dienos. Lietuvos architektų sąjunga (LAS) naujais apdovanojimais žada apdovanoti 2

_tit_benkunskas

VILNIAUS MERAS V.BENKUNSKAS: Susitikimai Architektų pilaitėje turėtų vykti reguliariai

2023 liepos 293 KomentaraiPILOTAS.LT

Vakar, Vilniaus meras Valdas Benkunskas susitiko su Vilniaus architektais. Šiltas ir dalykiškas susitikimas Architektų pilaitėje įvyko Lietuvos Architektų sąjungos (LAS) Vilniaus skyriaus pirmininko Andriaus Bakšio

BAUA

KONFORMIZMUI – NE: Protestuodami dėl požiūrio į karą, Baltijos architektai išstojo iš UIA

2023 liepos 10Be komentarųPILOTAS.LT

Baltijos architektai išsakė aiškią poziciją dėl Tarptautinės architektų sąjungos (UIA) komformistinio požiūrio į Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Protestuodama dėl šios organizacijos neveiklumo karo Ukrainoje metu,

Mies van der Rohe

MIES VAN DER ROHE PREMIJA 2024: Paskelbta lietuviškų architektūros objektų paieška

2023 birželio 151 KomentarasPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjungas (LAS) skelbia lietuviškų architektūros objektų atranką 2024 metų Mies van der Rohe (Europos architektūros) premijai . Į šią garbingą premiją gali pretenduoti

Ukraina

UKRAINOS ATSTATYMAS: Startuoja lietuvių inicijuotas projektas

2023 birželio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Startuoja Lietuvos architektų sąjungos (LAS) inicijuotas, Europos sąjungos programos „Kūrybiška Europa“ ir Lietuvos kultūros tarybos ko-finansuojamas projektas U-RE-HERIT. Architektai Ukrainos paveldui: atkuriant atmintį ir identitetą“.

Joranas Bružinskas

MIESTO LAIKAS. UPĖ: Jungtinė J.Bružinsko ir G.Juškos fotografijų paroda LAS‘e

2023 gegužės 26Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjungos (LAS) galerijoje atidaroma Gedimino Juškos ir Jorano Bružinsko jungtinė paroda „Miesto laikas. Upė“. Abu autoriai gyvena Klaipėdoje ir dirba fotografijos mokytojais Klaipėdos

Gintaras Balčytis

LAS’Ą VAIRUOS GINTARAS BALČYTIS: „Archsąjungos“ suvažiavime išrinkta nauja valdžia

2023 balandžio 28Be komentarųPILOTAS.LT

Balandžio 27 dieną įvykusiame Lietuvos architektų sąjungos suvažiavime naujuoju Lietuvos architektų sąjungos pirmininku išrinktas Kauno architektas Gintaras Balčytis. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas žinomas

Architektų sąjunga

RINKSIS PAKARTOTINAI: Šaukiamas eilinis ataskaitinis-rinkiminis LAS suvažiavimas

2023 balandžio 20Be komentarųPILOTAS.LT

Balandžio 27 dieną šaukiamas eilinis ataskaitinis-rinkiminis XXIII Lietuvos architektų sąjungos (LAS) suvažiavimas, kuris vyks sąjungos patalpose. Balandžio 27 dieną (ketvirtadienis), 10:30 valandą LAS patalpose (Kalvarijų

Leonardas Vaitys

NEFORMALIAI PRISIMINS LEONARDĄ: L.Vaičio atminimo renginys Architektų sąjungoje

2023 balandžio 11Be komentarųPILOTAS.LT

Sueina metai, kai Lietuvos architektūros padangę netikėtai paliko žinomas architektas Leonardas Vaitys. Architekto, architektūrinių leidinių leidėjo ir architektūros kritiko asmenybė šiandien bus prisiminta ir paminėta

LAS atriumas

ŠAUKIAMAS LAS SUVAŽIAVIMAS: Balandį rinksis Lietuvos architektūros kūrėjai

2023 kovo 23Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektai šaukia eilinį ataskaitinį-rinkiminį XXIII Lietuvos architektų sąjungos (LAS) suvažiavimą. Bus renkami: LAS pirmininkas, Taryba, Revizijos ir Etikos komisijos, RAT atstovai. Balandžio 11 dieną

Audrius Gražys

BE NARATYVO: Tapytojo Audriaus Gražio paroda LAS būstinės galerijoje 

2023 vasario 1Be komentarųPILOTAS.LT

Rytoj Lietuvos architektų sąjungos būstinės galerijoje, Vilniuje atidaroma tapytojo Audriaus Gražio paroda. Tapytojas, scenografijų bei instaliacijų autorius, surengęs daugiau nei 50 personalinių ir 70 bendrų

Gilma Teodora GYLYTĖ

NUO VILNIAUS IKI VENTSPILIO: Dar 4 filmukai apie naująją lietuvišką architektūrą

2023 sausio 2Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjunga savo kuriamą naujosios lietuviškos architektūros fonoteką ką tik papildė dar 4 filmukais. Pastarieji pristato daug palankių vertinimų susilaukusius Vilniaus ir Ventspilio šiuolaikinės architektūros objektus.

Kauno bienalė

VIENU ŠUORU: Lietuvos kultūros taryba paskirstė 1/4 metinio biudžeto

2022 gruodžio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos kultūros taryba (LKT) paskyrė 2023 m. strateginį finansavimą 40 kultūros ir meno organizacijų bei 29 renginiams. Paskirstyta daugiau kaip 5,8 mln. eurų. Tai sudaro

Holistinė renovacija

MODERNIZMO KVARTALAI: Holistinės renovacijos paroda ir katalogo pristatymas Vilniuje

2022 gruodžio 13Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjungoje atidaroma paroda „Holistinė modernizmo kvartalų renovacija“. Bus pristatytas ir šios parodos darbų katalogas. Gruodžio 15 dieną (ketvirtadienį) 17 val. Lietuvos architektų sąjungoje

NEUE ARCHITEKTŪRA

BUVUSIOS RADVILŲ VALDOS KONKURSAS: Triumfavo „Neue Architektūra“

2022 lapkričio 11Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjunga bendrovės „Vastint Lithuania“ pavedimu surengė naujo viešbučio pastato ir greta jo esančio parko sutvarkymo Vilniaus Žygimantų gatvėje atvirą architektūrinio projekto konkursą. Ką

LAS

RINKSIS VILNIAUS ARCHITEKTAI: Pakartotinis ataskaitinis-rinkiminis LAS Vilniaus susirinkimas

2022 rugsėjo 29Be komentarųPILOTAS.LT

Sostinėje pakartotinai šaukiamas visuotinis ataskaitinis-rinkiminis Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Vilniaus skyriaus susirinkimas. Bus naujai renkami renkami Vilniaus skyriaus pirmininkas, valdyba, VAUET ir kt. Spalio 6 dieną

žaliasis kvartalas Atėnuose

HOLISTINĖ DAUGIABUČIŲ RENOVACIJA: 11 pavyzdinių Europos projektų paroda Klaipėdoje

2022 rugsėjo 5Be komentarųPILOTAS.LT

Uostamiestyje atidaroma architektūros paroda pristato 11 Europoje realizuotų holistinės renovacijos pavyzdžių. Holistinio, arba visaapimančio, modernistinių kvartalų renovavimo idėja kilo kaip Baltijos šalių atsiliepimas į Europos

Holistinė daugiabučių renovacija

HOLISTINĖ RENOVACIJOS POLITIKA: Išleista knygos elektroninė versija

2022 rugpjūčio 31Be komentarųPILOTAS.LT

Baltijos architektų sąjungų asociacija (BAUA) pristato elektroninę knygos „Holistinė modernizmo kvartalų renovacija“ versiją. Knygoje pateikiami analitiniai tekstai ir atrinkti geriausi holistinės modernizmo būsto renovacijos pavyzdžiai

architektūros konkursai

ARCHITEKTŪROS MENO TARYBA: Pristatyti kokybiško architektūrinio konkurso principai

2022 rugpjūčio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektūros meno taryba, veikianti prie Kultūros ministerijos, inicijavo nuotolinę diskusiją apie architektūrinius konkursus, organizuojamus perkančiųjų organizacijų. Buvo pristatyti kokybiško architektūrinio konkurso principai. ESMINIS KONKURSŲ

Maksim Žuk

GEROS NAUJIENOS KASDIEN: Maksimo Žuko personalinė kūrybos paroda LAS būstinėje

2022 liepos 18Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Lietuvos architektų sąjungoje (LAS), Vilniuje atidaroma Maksimo Žuko personalinė kūrybos paroda „Good News Everyday“. Projektas remiasi kasdieninių įvykių ir patirčių fiksavimu spontaniškų skaitmeninių piešinių