images_straipsniu_foto_lasla_is_101200_xxx_e01

konku liet 1012** TAUTOS VEIDAS KONKURSŲ VEIDRODYJE//KOSMETOLOGO PASTABOS

Šiuolaikinė Lietuva, atrodo, turi visai neblogas galimybes patekti į UNESCO globojamų kultūros reiškinių sąrašą, kaip pirmoji virtuali teritorija Senosios Europos erdvėje. Čia veikia dėsniai ir papročiai, kurie nepavaldūs fizikams ir sociologams. Čia viskas gali turėti kelis pavidalus ir kelias tiesas. Be to, esame tauta, kuri bet kokį metodą, bet kokią sistemą gali dekonstruoti ir paversti neveiksnia. Kol NATO strategai bergždžiai kuičiasi musulmoniškuose smėlynuose, mes be ypatingų pastangų, grakščiu stiliumi “išvedame iš rikiuotės” visą Europinę architektūrinio konkurso sistemą, taip sukurdami ne tik precedentą ir nepasitikėjimą pačiu kūrybinės konkurencijos metodu, bet ir demokratijos principais apskritai. Svarbiausia, tai atliekame rimtais kanceliariniais veidais, apsikaišę eurosąjunginėmis nuorodomis, paragrafais ir kitu protokoliniu kamufliažu. Kruopščiai laikantis teisinių ritualų ir retorikos.

Architektų sąjunga po be galo ilgos tylos pagaliau iššovė du viešus pareiškimus dėl iškreiptų viešųjų pirkimų konkursų Vilniuje ir Palangoje.

SUKILIMAS PRIEŠ ANTIARCHITEKTŪRINIUS INTERVENTUS

Žiniasklaidai išplatintame rašte dėl „Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro sukūrimo. Projektavimo ir statybos darbų pirkimo viešojo konkurso” teigiama, jog neigiama projektuotojo pasirinkimo pagal kainą praktika išplėtota iki absurdo”, o suplakus generalinio statybininko ir architekto parinkimo procedūras ir kriterijus, užsakovas įgijo nevaržomą ir nekontroliuojamą manipuliavimo galimybę.

Panašūs argumentai skamba ir pareiškime „Dėl universalios sporto salės Sporto g.3, Palangoje viešojo projektavimo paslaugų pirkimo”, teigiant, kad „visuomenei svarbių objektų architektūrinio sprendimo ieškoti galima vieninteliu atviro architektūrinio konkurso būdu”. Be to tvirtinama, kad „tik turėdami kelis, ar keliolika sprendinių galėsime nesuklysti”.

PRIE KONKURSO KAPO

Teiginiai aiškūs, vadovėliniai, sunkiai paneigiami. Panašiai turbūt skambėjo pirmosios baltųjų misionierių instrukcijos zulusams apie rinkimus ir jų taikymą bendruomenės gyvenimo pagerinimui. Tiesos tarsi ir nenaujos, bet per pastaruosius  50metų nepelnė nei zulusų, nei lietuvių pasitikėjimo. Neprigijo. Senieji papročiai ima viršų ir bet kokią „naujos tvarkos” apraišką arba ignoruoja, arba taip iškraipo, jog net tos tvarkos sumanytojams tampa aišku, kad metodas „nulaužtas” ir naudojimui jau nebetinka.

Ar ne taip yra šiandieną su architektūros ir planavimo konkursais..?

Kalbant sąžiningai, Lietuvoje jų iš tikro – nebėra.

Tai, kas vyksta plazdant viešųjų pirkimų vėliavoms, tėra užsakymų pasidalinimo manevrai po dūmine konkursų priedanga. Konkursas – tapo viso labo ritualine procedūra, kuri legalizuoja išankstinį užsakovo pasirinkimą. Viešųjų pirkimų konkursas apskritai tapo zekų žargono vertu terminu.

IDĖJOS PIRKLIŲ PAPROČIAI IR NAVIGACIJA

Pirkti idėją ar bet kurį kūrybinį produktą už mažiausią kainą gali arba visiškas beraštis, arba pirkėjas, kuriam to pirkinio… iš esmės net nereikia. Su šia absurdiška nuostata Lietuva gyvena jau ne vienus metus ir rimtu veidu manipuliuoja idiotiškų viešųjų pirkimų taisyklių instrumentais, nutildžiusi ir sveiką protą, ir sąžinę, ir atsakomybę už pasekmes.

Kadangi vyraujantis inžinerinis mentalitetas valstybėje išpažįsta tik tai, kas materialu ir brangu, visa kūryba, įskaitant ir architektūrą, yra laikoma nebūtinu, vertės nekuriančiu balastu. Savitiksliu dekoru ir tiek. Natūralu, kad per įstatymus valstybė ir realizuoja tokią savo nuostatą, dvelkiančią XIX amžiaus ūkininko supratimu ir vertybėmis, o ne pažangios, į kūrybinę industriją orientuotos tautos gairėmis.

Čia, šių vertybių sandūroje, ir laukia didysis mūšis.

Arba sukursime konkurencingą terpę kūrybiniam tautos potencialui ir išmoksime maksimaliai jį realizuoti, arba išsivažinėsime po Ispanijos šiltnamius ir Londono skalbyklas. Metas atsikvošėti. Vienintelė iš tiesų naudingoji iškasena Lietuvoje yra gebėjimas kurti.

Mūryjimo, siuvimo, obliavimo ir plieno apdirbimo varžybose mes nebeturime, deja, jokių šansų ir esame pasmerkti paskęsti kiniškos produkcijos ešelonų dulkėse. Valstybė galų gale turi esmingai pakeisti savo mentalitetą ir neapsiriboti vien euforiškomis strategijos „Lietuva 2030” deklaracijomis. Nacionalinės navigacijos kursas turi keistis. Mąstymo ir veikimo kryptis.

SĖKMĖS FORMULĖ IR TRUPINIAI

Todėl pirmiausia, turi konkuruoti idėjos, kaip pažangą, aplinkos vertę ir funkcinį komfortą kuriantys veiksniai. Tik po to turėtų įsijungti realizavimo kaštų analizėsir formalūs projekto apiforminimo mechanizmai.

Apskritai, konkursas, kaip kūrybinės varžybos, lemiančios optimalų rezultatą, prasmę Lietuvoje įgaus tik tuomet, kai juo pasitikės visos trys šalys: užsakovas, dalyvis (architektas) ir visuomenė. Tam, kad tai įvyktų, būtina užtikrinti, kad objektyviai nepriekaištingai veiktų visa konkursinė formulė „konkurso užduotis – sąlygos – paskelbimas – projektų pateikimas – patikra – ekspozicija – aptarimas su visuomene – recenzavimas – vertinimas – rezultatų skleidimas – derybos – projekto parengimas – realizavimas – rezultato aptarimas ir įvertinimas”.

Nesiimu įvardinti nepriklausomos Lietuvos projekto, kurį būtų galima laikyti sėkmingu konkurso rezultatu. Nerandu tokio. Gal nebent Prokuratūrų pastatas Vilniuje (arch.K.Lupeikis), verslo centras „Viktorija” Vilniuje (arch.R.Paleko grupė), „Svedbanko” būstinė Vilniuje (arch.A.Ambraso grupė)  ir Viešoji Utenos biblioteka (arch.D.Trainausko grupė) galėtų iš dalies būti laikomi sėkmingais grandinės „konkursas-projektas-realizacija” egzemplioriais. Tai sudarytų, turbūt, mažiau nei 5nuošimčius visų su architektūra susijusių konkursų. Tik tiek, deja…

BLOGAS KONKURSAS MIRĖ, TEGYVUOJA GERAS KONKURSAS

Galbūt todėl didelės euforijos ir nejaučiu dėl to, kad po Lietuvos architektų sąjungos demaršo LTV, „Lietuvos ryto” ir „Delfi” puslapiais, Vilniaus universiteto viešųjų pirkimų direkcija sustabdė Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro projekto viešųjų pirkimų konkursąir žada jį skelbti iš naujo, derindama savo veiksmus su Architektų sąjunga.

Visų pirma liūdina pats faktas, kad Vilniaus universiteto intelektualai galėjo taip pažeminti architektūrą. Nekalbant jau apie suveltus vertinimo kriterijus, juk jau pats vos kelių savaičių terminas, skirtas milžiniško 25.000m2 komplekso konkursiniams pasiūlymams – yra niekingas. Sunku patikėti, kad universiteto žmonės būtų tokie architektūriniai beraščiai ir nesuvoktų elementarių kūrybinio proceso parametrų. Greičiausiai, neįveikiama „termino kliūtis” buvo sukurta, kad atsijotų „atsitiktinius” konkurso dalyvius…

Antra – yra gerokai keista, kad kitas, ką tik pasibaigęs konkursas karikatūrišku dviejų savaičių terminu visai neužkliuvo Architektų sąjungai. Pats LAS pirmininkas Gintautas Blažiūnas uoliai dalyvavo Ukmergės piliakalnio teritorijos konkurso graudžiai studentiškų projektų vertinimo komisijos darbe ir tuokart kažkodėl visai neragino „grįžti prie normalios Europinės praktikos skelbiant architektūrinius konkursus”. Kad konkurso sąlygas parengė ir patį procesą organizavo LAS Vilniaus skyrius, tėra, greičiausiai…. atsitiktinis sutapimas. Kažkodėl neprotestavo Architektų sąjunga ir prieš akivaizdžiai „režisūrinius konkursus”, iš kurių bene liūdniausias – „Merkurijaus” „rekonstrukcija” Kaune.

TAKTIKA PATEISINA PRIEMONES

Trečia, pati „kovos už architektūrinę teisybę” taktika šįkart verta išskirtinio dėmesio. Ne tik dėl to, kad piarinės atakos smaigalyje iškyla porą dešimtmečių viešo architektūrinio intereso batalijose nematyta Algirdo Kaušpėdo stovyla. Gal tiesiog sutapo, kad žmogus koncertiniu „antino” kostiumu (tikiuosi, kad bent jau ne iš „Zuikio Pleibojaus”), rūščiai žvelgiantis iš publikacijų, tiesiog vienu metu nusprendė „padaryti teisingumą” projektavimo paslaugų rinkoje ir balotiruotis į Kauno miesto tarybą savivaldybių rinkimuose. Gal tuomet nekeista, kad ir pati blogį demaskuojanti publikacija vadinasi „Šimto milijonų vertės kąsnis kelia skandalą” (Lietuvos rytas).

Numanu, kad ir naujai organizuosimo „Gerojo konkurso” tikslas nebūtinai bus sukurti geresnę architektūrinę kokybę ir optimaliai realizuoti viešąjį interesą. Greičiausiai pakaks tiesiog „teisingiau” parinkti projektuotoją pagal „teisingesnes” užsakymų paskirstymo taisykles.

SKENDIMAS NEBĖRA MADINGAS

Susidaro įspūdis, kad Architektų sąjunga apskritai atgyja telkti savo narius sukilimui tik tuomet, kai jos interesų lauke atsiranda „svetimas”. Stambaus objekto investuotojas, bandantis apsieiti be architektų (arba su „savo architektu”), architektas iš kitos šalies ar net kito miesto dažniausiai tampa naikintinu kitatikiu, nes ignoruoja vietos papročius. Tuomet mojuojama prieš nosį Europinėmis deklaracijomis, vienintelio teisingo Konkursinio Kelio šventraščiu ir apeliuojama įžeistu visuomenės interesu.

Tačiau kai pati sąjunga imasi valdyti „Gerąjį konkursą”, visa kritika, visa proceso analizė, visas entuziazmas tartis ir diskutuoti su visuomene dingsta. Dar labiau dingsta noras įvertinti „savo” konkursų sėkmę ir tikrąjį rezultatą, skelbti apie pasiektą realizacijos metu architektūrinę kokybę ir viešojo intereso „pasitenkinimą”.

Gali būti, kad tiesiog atėjo metas konstatuoti, kad, baigiantis dvidešimtiesiems Trečiosios Lietuvos metams, stovime prie erdvinio valstybės kūno sistemos griuvėsių. Ji nebetinkama naudoti. Jos produkcija nebetenkina. Ja nebepasitikima. Kosmetinis gydymas beprasmis. Būtina esminė kaita, kuri žymėtų valstybės posūkį nuo agrarinio-industrinio mentaliteto link kūrybinės industrijos, link kompetencijų ir talentų konkurencijos, link raiškos ir tapatumo prioritetų.

Komentarai

  1. Kas darosi Lukiskiu aikstes konkurse uz 9 duru? Ar ne tas pats?
    Ir dar dedikuojamas konkursas Laisvei!?
    Geda absoliuti.

  2. Labai taiklus straipsnis. Tarp geros praktikos pavyzdžių vertėtų prisiminti ir Lietuvos viešbučio, Vilniuje rekonstrukcijos projektą jau vien dėl to, kad ten su statybos rangovu irgi buvo sudaryta sutartis „iki rakto“ – suprojektuoti ir pastatyti. Tiesa prieš skelbiant statybos rangovo parinkimo konkursą pirmiausia buvo vykdomas architektūrinės projekto idėjos konkursas. Jo laimėtojas ir užsakovo konsultantas parengė projektinius pasiūlymus ir technines specifikacijas ir tik po to buvo paskelbtas statybos rangovo parinkimo konkursas. Laimėjęs rangovas privalėjo pasamdyti architektūrinio konkurso laimėtoją visiems projektavimo darbams.

  3. Daug teisingų minčių, bet kartu ir daug saviplakos. Tereikia pasižiūrėti užsienio, į kurį lygiuojamės, autorių (J. Nasar, J.Strong) veikalų apie archkonkursus ir paaiškės, kad iš esmės jų sistema turi lygiai tuos pačius trūkumus kaip ir mūsų: laimėjusių projektų neįgyvendinimas, žiuri darbo prieštaringumai… Nenuostabu, kad demokratinė atranka mūsų postsovietinėje visuomenėje veikia dar keistesniu „imitaciniu“ režimu… Ypač tai jaučiasi viešųjų pirkimų įstatymo taikyme architektūriniuose konkursuose. Taigi bet kokia kova su šiuo blogiu turėtų būti sveikintina be jokių „kodėl tik dabar“, „kodėl tik tiek“…

  4. Architektai- tai žmonės daug bendro turintys su išliekamosiomis vertybėmis, su tuo, kas buvo statyta protėvių. Todėl, manau, būtent šiuo metu kauniškiams architektams pirmiausia turėtų rūpėti Kauno pilies Santakos apgynimas nuo okupacinės krikščionybės balvono- skulptūros popiežiui.

  5. Iš esmės nėra kuo piktintis. Aiškinu KODĖl:

    1. mes, architektai, esam užmigdyti tarpdiscipliniškumo mitais. Mums jis patinka, nors iš esmės – tai savanoriškas projektavimo atidavimas poetams, mediameistrams ar biurokratams.
    2. mums, architektams, taip svarbu tapo paslėpt savo pilietiškumą, tapom pernelyg korektiški bet kokiai konkretesnei ženklų sistemai.
    3. mes, architektai, pradėjom statyti kažkokias profesiškai nebeįskaitomas verbalines konstrukcijas, naudoti nieko bendro su architektūra neturinčius politinius terminus, kuriais puolame patys vaovautis.
    4. mes, architektai, niekaip nesugyvenam mažoj vlastybėj. vien ko verti kai kurių „grandų“ profesiniai prasilenkimai su jų realiais darbeliais.

    5. ir t.t. ir pan. galėčiau tęsti iki kol nudvės paskutinis apsukriukas-aktyviukas..

  6. Skulpturos srityje dar baisiau. Prieinama i absurdiskiausiu situaciju. Uz tai tokie meno verslininkai kaip Gutauskas ir klesti su savo atsiprasant kuriniais.

  7. ES viesuju pirkimu klausimu irgi nera vieningos nuomones – liberalai bando liberalizuoti rinka, tame tarpe ir architekturines paslaugas, architektai per savo organizacijas ir lobistus tam priesinasi, todel niekaip nepavyksta iteisinti architekturiniu konkursu tvarkos vietoje viesuju pirkimu. gal todel olandai emesi iniciatyvos isimti architekturos paslaugas is 2A paslaugu prioriteto, kas leistu neorganizuoti viesuju pirkimu architekturos paslaugoms Europoje.
    Ne su visu grieztu straipsnio tonu sutinku, bet kai kurie LAS organizuoti paskutiniai konkursai is tikro parode per silpna gebejima valdyti procesa, ypac, kai konkurse susirenka daugiau dalyviu. Tada pasireiskia vertinimo pavirsutiniskumas. Taip pat LAS nesuteikia garantiju, kad u organizuotame konkurse laimetojas gaus tai, kas priklauso – galimybe realizuoti darba. Kazkaip viskas nutyla, arba is kazkur atsiranda kitas projektuotojas. Taigi, yra dar prie ko dirbti…

  8. kritika yra gerai, bet konstruktyvi kritika dar geriau…

  9. Problema, kad musu valstybeje viskas yra atskirai. Finansu ministre vienus dalykus sugalvoja, Aplinkos ministerijos bebrai kitus, Architektu sajunga dar kitus. O visi sugalvojimai ir lieka atskiri sau. Ir viskas vel po senovei. Ir is esmes niekas architekturoje nepasikeite. Taip ir parasykit.

  10. Šį klausimą manu galima būtų užduoti finansų ministerijai, nes ji būtent dabar pertvarko pagal ES
    reikalavimus viešuosius pirkimus i įnovatyvius viešuosius pirkimus (tikėkimės tai nėra tik saskaitų faktūrų pateikimas elektroniniame formate), o projektų finansavimą orientuotą į rezultatą. Kadangi ES mano kad kūryba yra vienas iš rezultato kriterijų reikia jiems tai ir danešti.

  11. Nereikėjo visą laiką juoktis – būtų užtekę jėgų keisti sistemą. Nešti muilą lengviausia

  12. Galima butu pasijuokti is visu tu viesuju pirkimu nesamoniu ir archsojuzo „kovu“. Bet, kad jegu nebera. Reikia arba keisti sistema arba nesti muila is cia.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Albertas Domereckas

SKULPTŪRA, TAPYBA, GRAFIKA: Architekto Alberto Domerecko paroda Vilniuje

2021 spalio 14Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje atidaroma Alberto Domerecko paroda. 1941 metais gimęs architektas pastaruoju metu yra įnykęs kurti medžio skulptūrą, dekoratyvinę grafiką ir tapybą. Doc. Alberto Domerecko paroda „Skulptūra,

LAR susirinkimas

ARCHITEKTAI RINKSIS PAKARTOTINAI: Šaukiama eilinė ataskaitinė LAS konferencija

2021 spalio 1Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjungos nariai rinksis spalio 7 dieną „Best Western Vilnius“ Konferencijų centre, kur pakartotinai vyks eilinė ataskaitinė Lietuvos architektų sąjungos konferencija. Spalio 7 dieną

Mano erdvė 2021

MANO ERDVĖ 2021: 7-asis Interjero architektūros konkursas laukia darbų

2021 rugsėjo 13Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjunga su „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupe jau 7-intus metus organizuoja interjero architektūros konkursą-parodą „Mano erdvė 2021“. Dalyvių darbų organizatoriai lauks iki spalio 10-osios.

Lietuvos architektų sąjunga

LAS ATASKAITINĖ KONFERENCIJA: Šaukiama rugsėjį, bet mintyje – spalis

2021 rugsėjo 9Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje šaukiama eilinė ataskaitinė Lietuvos architektų sąjungos konferencija. Visgi, jai įvykti reikia bent pusės organizacijos narių. Kaip jau įprasta pastaruoju metu, šiems neatvykus, pakartotinė konferencija

Pamokos apie architektūrą

ARCHITEKTŪRA VAIKAMS: Moksleivių žiniai – 4 filmuotos pamokos

2021 rugpjūčio 16Be komentarųPILOTAS.LT

Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ ir Lietuvos architektų sąjunga (LAS) ką tik pristatė 4 filmuotas pamokas apie architektūrą: „Mano kambarys“, „Mano namai“, „Mano mokykla“ ir

Arquivio Architects

LAS TARP GERIAUSIŲ: Specialus Tarptautinės konkursų komisijos leidinys

2021 liepos 15Be komentarųPILOTAS.LT

Tarptautinė architektų sąjunga (UIA) išleido specialų Tarptautinės konkursų komisijos leidinį, skirtą gerosioms tarptautinių architektūros konkursų praktikoms. Tarp geriausių – ir Nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“

Nerijus Stanionis

NAUJAS KAUNO ARCHITEKTŲ VADAS: Išrinktas tylusis Nerijus Stanionis

2021 liepos 25 KomentaraiPILOTAS.LT

Liepos 1-ąją, Architektų dieną, Kaune įvyko visuotinis narių susirinkimas. Šventę pradėjusiame renginyje buvo išrinktas naujas LAS Kauno skyriaus pirmininkas – architektas Nerijos Stanionis. Šis pakeitė

Lietuvos architektų sąjunga

ARCHITEKTŪROS LABORATORIJA: Paskelbta architektūrinių idėjų finansavimo programa

2021 gegužės 19Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjunga (LAS) vykdo programą „Architektūros laboratorija“. Dalyvauti programos atrankoje ir gauti iki 4.000 eurų finansavimą veiklai gali bet kuris Lietuvos architektas ar architektūros

LRT

NAUJOJI LRT BŪSTINĖ: Architektūros konkursą organizuos LAS‘as

2021 kovo 311 KomentarasPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjunga pasirašė sutartį su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija (LRT) dėl architektūros konkurso organizavimo. Ši sutartis užbaigė vasario mėnesį paskelbtą naujo LRT pastato

architektai architektams

ARCHITEKTAI – ARCHITEKTAMS: Jautri LAS savitarpio pagalbos iniciatyva

2020 gruodžio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Šiuo sudėtingu pandemijos laikotarpiu Lietuvos architektų sąjunga pakvietė architektus susiburti ir padėti vieni kitiems. Artėjant šv. Kalėdoms, paskelbta jautri savitarpio pagalbos iniciatyva „Architektai – architektams“.

Rūta Leitanaitė

IŠRINKO ANTRAI KADENCIJAI: LAS‘ui toliau diriguos Rūta Leitanaitė

2020 spalio 143 KomentaraiPILOTAS.LT

Šiandien įvykusiame pakartotiniame eiliniame XXII Lietuvos architektų sąjungos ataskaitiniame rinkiminiame suvažiavime pirmininke antrai kadencijai išrinkta Rūta Leitanaitė. Lietuvos architektų sąjungos suvažiavime taip pat išrinkta naujos

Lietuvos architektų sąjunga

RINKSIS PAKARTOTINAI: Šaukiamas eilinis XXII LAS ataskaitinis rinkiminis suvažiavimas

2020 spalio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Dėl kvorumo stokos neįvykus XXII Lietuvos architektų sąjungos ataskaitiniam rinkiminiam suvažiavimui, šaukiamas pakartotinis. Spalio 14 dieną (trečiadienį) 10 valandą šaukiamas pakartotinis eilinis XXII Lietuvos architektų

Nidos prieplauka

ARCHITEKTŪRA IŠ ARTI: LAS architektūrinės ekskursijos senjorams

2020 spalio 1Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjunga (LAS) pradeda naują projektą – „Architektūra iš arti – visuomenės supažindinimas su naujausiais architektūros pavyzdžiais Lietuvoje“. Po ilgu pavadinimu slepiasi paprasta idėja:

LAS

ARCHITEKTŲ SUVAŽIAVIMAS: Pakartotinai rinktis planuojama spalio 14-ąją

2020 rugsėjo 16Be komentarųPILOTAS.LT

Spalio 1 dieną šaukiamas eilinis LAS XXII ataskaitinis rinkiminis suvažiavimas. Ne pačius geriausius laikus išgyvenanti architektų organizacija visgi sulaukti kvorumo jame nesitiki. Nesusirinkus pakankamam suvažiavimo

Mies van der Rohe premija 2019

MIES VAN DER ROHE PREMIJA: Ieškomi kandidatai šių metų konkursui

2020 liepos 271 KomentarasPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjunga šalies architektus pakvietė teikti kandidatūras 2020 metų Europos architektūros – Mies van de Rohe – premijos konkursui. Tai bene prestižiškiausia šiuolaikinės architektūros

Lietuvos architektų sąjunga

LAUKIA ARCHITEKTŲ IDĖJŲ: Vieną paraišką finansavimo konkursui padės pateikti LAS

2020 gegužės 281 KomentarasPILOTAS.LT

Dėl karantino suvaržymų smarkiai apribojus viešąją kultūrinę veiklą, Lietuvos kultūros taryba paskelbė kūrėjų idėjas padedantį įgyvendinti rėmimo konkursą. Kvietimas yra skirtas kultūros organizacijoms, todėl padėti

LAR susirinkimas

ARCHITEKTŲ PAVASARIS: Šaukiami du svarbūs ataskaitiniai-rinkiminiai renginiai

2020 kovo 53 KomentaraiPILOTAS.LT

Kovo pabaigoje planuojami du svarbūs Lietuvos architektams renginiai – Lietuvos architektų rūmų (LAR) narių susirinkimas ir Lietuvos architektų sąjungos (LAS) XXII ataskaitinis-rinkiminis suvažiavimas. Tačiau planuojama

Žirmūnų g. 1H

MANIEŽAS ŽIRMŪNUOSE: Atviro architektūrinio konkurso sąlygų pristatymas

2020 vasario 28Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus vystymo kompanija ir Lietuvos architektų sąjunga organizuoja atvirą lengvosios atletikos maniežo Žirmūnuose architektūrinio projekto konkursą, kurį planuojama paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP

BAUA Awards

GERIAUSI STUDENTŲ DARBAI: Baltijos šalių architektūros absolventų ekspozicija

2020 vasario 17Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjungoje eksponuojami geriausi 2019 metų Baltijos šalių architektūros mokyklų absolventų – bakalaurų ir magistrų – baigiamieji darbai. Lietuvos architektų sąjungoje (Kalvarijų g. 1,

„Vilnius Connect“  kūrybinės dirbtuvės

SOSTINĖS STOTIES RAJONAS: „Vilnius Connect“ kūrybinių dirbtuvių rezultatai ir rekomendacijos

2019 rugsėjo 27Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjungoje neseniai buvo pristatyti AB „Lietuvos geležinkeliai“ inicijuotų stoties rajono pertvarkos architektūrinių – urbanistinių kūrybinių dirbtuvių rezultatai – ekspertų rekomendacijos. Tai pirmas žingsnis

MO muziejus

ŽVILGSNIS Į SAVE 2017-2018: Geriausi konkurso darbai pristatomi Klaipėdoje

2019 rugpjūčio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos apskrities viešojoje I.Simonaitytės bibliotekoje, galerijoje „13L“ neseniai atidaryta geriausių 8-osios šiuolaikinės Lietuvos architektūros apžvalginės parodos konkurso „Žvilgsnis į save“ darbų ekspozicija. „Žvilgsnis į save“

ACE

EUROPOS ARCHITEKTŲ TARYBA: Renkamos iniciatyvių architektų darbo grupės

2019 gegužės 31Be komentarųPILOTAS.LT

Europos architektų taryba, kurios narė yra ir Lietuvos architektų sąjunga, pakvietė architektus kandidatuoti į dvi darbo grupes. Pastarosios aptars ekonominių aspektų ir statybų pramonės interesų dominavimą

Kęstutis Pempė

LAS APDOVANOJIMAI: Įteikė riterio ordiną, garbės ženklus ir padėką

2019 balandžio 155 KomentaraiPILOTAS.LT

Balandžio 12 dieną Vilniuje įvyko ataskaitinė Lietuvos architektų sąjungos (LAS) konferencija. Greta ataskaitinių reikalų ir diskusijų, LAS Tarybos sprendimu, joje buvo įteikti apdovanojimai nusipelniusiems „archsąjungos“

LAS būstinė

ARCHITEKTAI RINKSIS PAKARTOTINAI: LAS konferencija ir LASKAO susirinkimas

2019 kovo 251 KomentarasPILOTAS.LT

Nesurinkus kvorumo, Lietuvos architektų sąjungos (LAS) ataskaitinė konferencija bei Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) visuotinis narių susirinkimas bus surengti pakartotinai. Nesusidarius kvorumui, kovo

Kultūros ministerija

TIKISI BENDRAUTI GLAUDŽIAU: Architektai diskutavo su naujuoju kultūros ministru

2019 kovo 82 KomentaraiPILOTAS.LT

Neseniai įvyko naujojo kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko pirmasis sutikimas su architektų bendruomene, inicijuotas Lietuvos architektų sąjungos (LAS) pirmininkės Rūtos Leitanaitės. LAS atstovai Kultūros ministerijoje pristatė