pajuris** AR PALANGA NETAPS GARIŪNAIS?//RENGIAMAS PAPLŪDIMIŲ PROJEKTAS KELIA NERIMĄ

Kodėl  žmonės važiuoja poilsiauti į Palangą?  Aišku, kad juos traukia ne mūsų architektūra, restoranai, ne muziejai (deja tik 2) ir net ne parkas (tikrai puikus, bet vienintelis). Dauguma atvažiuoja dėl jūros su savo paplūdimiais ir kopomis. Iš ko šiandien gyvena Palanga? Aišku, ne iš žemės ūkio, ne iš pramonės ir net ne iš žvejybos. Palangą išlaiko poilsiautojai, kurie traukia į pajūrį. Tad jeigu jūra, paplūdimiai ir kopos yra ta „višta, kuri deda auksinius kiaušinius“, kodėl reikėtų ją pjauti?

Todėl Palangos savivaldybės tarybos iniciatyva rengiama „Paplūdimių tvarkymo ir viešųjų vietų išdėstymo schema“ sukėlė nemaža prieštaringų minčių.

KIENO LABUI MAŽINAMAS PAPLŪDIMIŲ PLOTAS

Nemanau, kad Palangai darys garbę paplūdimiuose numatytos 22 palapinės su labai abejotinos kokybės maistu. Nemanau, kad paplūdimiuose pastatyti konteineriniai ar biotualetai puoš pajūrį. Juk žmonės traukia į pajūrį ne valgyti, bet maudytis, kaitintis saulėje, pakvėpuoti jūros oru, pasigėrėti bangomis. Pietauti žymiau padoriau kavinėje ar valgykloje, kurių dabar, ačiū Dievui, Palangoje nestinga. Jau dabar menko lygio palapinės atitraukia lankytojus iš aukštesnio lygio, geriau įrengtų maitinimo įstaigų ir šios dažnai būna pustuštės.

Kodėl paplūdimį siūloma paversti valgyklų, atrakcionų alėja pajūryje? Kodėl to nedaryti prieškopio zonoje? Ar Palangos pagrindinę pramogą – jūrą –stengiamasi nustelbti paviljonų, atrakcionų ir kitomis pramogomis? O kur ramaus poilsio zonos?

Visos Palangos paplūdimiai sudaro 650.000 – 800.000 m² ploto. Pagal sanitarines, nuo seniai galiojančias normas, vienam žmogui paplūdimyje turi būti skiriama 5m² ploto. Į tą normą, aišku, įeina ir takai, drėgna juosta palei jūros krantą, persirengimo kabinos, suoliukai ir kt. Taigi, šiandien Palangos paplūdimiuose galima sutalpinti nuo 130.000 iki 160.000 poilsiautojų. Karštomis dienomis toks skaičius jau beveik pasiekiamas.

Projekte siūlomas taip vadinamos kavinės plotas (160 m²) praktiškai bus žymiai didesnis, nes žmonės nesiilsės prie pat kavinės ar tualeto sienų. Todėl ketinimas mažinti paplūdimių plotą neaiškios paskirties ir kokybės statinių bei įrenginių – būtent ir reiškia „pjauti tą auksinę vištą“.

PAPLŪDIMIŲ URBANIZAVIMAS – DIDELĖ KLAIDA

Pajūrio juostos įstatymas (7 str. 4p.) leidžia statyti laikinus paplūdimio aptarnavimo statinius. Turint galvoje mūsų praktiką, kai laikini pastatai tampa pastoviais, tenka abejoti, ar 6 m (!) aukščio pastatai po 5 metų bus nugriauti. Pavyzdys – kioskas Basanavičiaus gatvės pradžioje, prie kurhauzo buvo parduotas nukėlimui į kitą vietą (žemė nebuvo parduota). Tačiau advokatų ir teismų pagalba kioskas ne tik kad nenukeltas, bet jam net ir parduota žemė.

Taigi, manau, kad ši „Paplūdimių tvarkymo ir viešųjų vietų išdėstymo schema“ yra ne kas kita, kaippaplūdimių urbanizacijos pradžia.

Kodėl taip skubama juos urbanizuoti, o praktiškai – privatizuoti ? Bepigu nesiskaityti su jūros pakrante ispanams, kai jos turi 5.000 km, ar italams su 7.500 km kranto, ar net latviams, kurie turi 460 km. Tuo tarpu Lietuva poilsiui tinkamo pajūrio teturi 30-35 km, o Palanga iš to skaičiaus – 25 km. Beje, net ir Ispanijoje jau nacionalizuojami pajūryje daugiausia vokiečių ir anglų pastatyti, dažnai savavališki, statiniai.

Pajūrio juostos įstatymas (3 str.) reikalauja užtikrinti kraštovaizdžio gamtos ir kultūros vertybių apsaugos priemonių įgyvendinimą. (Ne urbanizavimą !). Vykdant intensyvią įvairių statinių bei įrenginių (taip vadinamų „laikinų“) statybą, vargu ar galima kalbėti apie gamtosaugą ar kraštovaizdžio išsaugojimą.

Gal eksperimento tvarka ir galima leisti įrengti po 2 – 3 teritorijas Nemirsetoje, Kunigiškėse, Šventojoje ir centrinėje Palangos dalyje, surašant sutartyse griežtus ir konkrečius reglamentus ir bausmes jų nesilaikantiems. Bet ištisai urbanizuoti paplūdimius tikrai nevalia.

Išlieka aktualus ir ekonominis klausimas: jeigu 34 sklypus išnuomoti po 25.000 ar 30.000 litų, tai Palanga gautų apie 1 milijoną litų. Ar gi tai biznis?

PALANGOS PAPLŪDIMIAI – NE TIK PALANGOS REIKALAS

Mano nuomone, reikia panaudoti prieškopio zonoje paklotus inžinerinius tinklus (vandentiekį ,kanalizaciją, elektros tinklus) ir čia statyti kavines, tualetus (kanalizuotus !) ir prekybos taškus. Tegu, kad ir kas 100 ar 150 metrų. Iki jų paklojus takus, atstumas nuo jūros iki tualetų, pavyzdžiui, tebūtų apie 60 – 100 metrų.

Rengiant „Paplūdimių tvarkymo ir viešųjų vietų išdėstymo schemos“  projektą, pirmiausia derėtų atlikti profesionalią ir objektyvią ekspertizę. Mano nuomone, numatant šitaip urbanizuoti paplūdimį, tokio lygio schemos jau nepakanka. Būtina  profesionaliai parengti detalaus išplanavimo  projektą, atlikti  poveikio aplinkai analizę, nustatyta tvarka aptarti su visuomene, suderinti projektą su Palangos Bendrojo plano autoriais ir, gal būt, su Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų departamentu.

Taip neatsakingai  elgiantis, Palanga gali prarasti dešimtmečiais (jei ne šimtmečiais) susiformavusį savo jūrinį veidą. Be to, reikia neužmiršti, kad Palanga yra visos Lietuvos kurortas, todėl nederėtų taip drąsiai ir, drįstu sakyti, nelabai profesionaliai imtis tokio atsakingo – paplūdimių urbanizavimo darbo.

©pilotas.lt (Audrio Karaliaus nuotraukos)