Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdyba ir Architektų taryba neseniai išplatino kreipimąsi, kuriame nepritaria keičiamiems Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniams. Architektų bendruomenę neramina sprendimas neaiškios paskirties kvartalais skubotai užstatyti Baltijos pajūrio ir Kuršių marių pakrantes.
NEPAKANKA SAUGIKLIŲ NUO PIKNAUDŽIAVIMO
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) valdyba ir Architektų taryba pasidalino pozicija dėl keičiamų Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinių. „Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdyba ir Architektų taryba susipažino su keičiamais Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniais ir jiems nepritaria, dėl planuojamo skuboto Baltijos pajūrio ir Kuršių marių pakrančių užstatymo naujais neaiškios paskirties kvartalais. Miškai tarp Melnaragės ir Girulių, tarp Vilhelmo kanalo ir marių, yra ypatingai svarbūs ir vertingi miesto gyventojų sveikatai ir bendrai gerovei. Dabar galiojantis, 2007 m. patvirtintas, miesto bendrasis planas ir jo koncepcija dar dešimčiai metų į priekį numato šių teritorijų naudojimą želdynams, rekreacijai gamtoje. Todėl nesuprantamas naujojo bendrojo plano organizatorių ir rengėjų noras pirmuoju ateinančio dešimtmečio uždaviniu įteisinti naujų „specializuotos paskirties“ kvartalų statybą šiuose miškuose. Toks skubėjimas nepagrįstas, kol greta ir mieste tebėra daugybė padrikai užstatytų ar tik suplanuotų užstatyti teritorijų, kuriose jau sukurta infrastruktūra, o plėtros potencialas neišnaudojamas daug dešimtmečių“, – rašoma Klaipėdos miesto merui Vytautui Grubliauskui adresuotame kreipimesi.
Matydami, kaip agresyviai, prisidengiant kitomis paskirtimis, statomi gyvenamieji namai kitose pajūrio vietose architektai konstatuoja, jog siūlomi rengiamo bendrojo plano sprendiniai naujoms statyboms pajūryje neturi ir negali turėti pakankamai saugiklių nuo piktnaudžiavimo ir iškraipymo, kol nėra teisės aktų galinčių tai sustabdyti kitose pajūrio vietose. „Tai akivaizdu mums, projektavimo srities profesionalams“, – teigiama išplatintame kreipimesi. Pasak architektų, logiškas ir suprantamas sprendimas būtų neskubėti.
BŪTINOS KONCEPCIJĄ DETALIZUOJANČIOS STUDIJOS
Noras plėsti statybas pajūrio ir pamario miškuose jau įtvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 2019 m. patvirtintoje naujoje miesto bendrojo plano koncepcijoje 30-ies metų perspektyvai. Šio plano sprendiniai detalizuojami 10 metų ateičiai. Architektūros profesionalai įsitikinę, jog šį pradinį laikotarpį būtina skirti pasiruošimui ir konsultacijoms: „Būtina parengti koncepciją detalizuojančias studijas, įvertinti gamtinio rekreacinio potencialo išsaugojimo, integravimo į urbanistines struktūras galimybes ir priemones, nustatyti būtinos infrastruktūros (socialinės, inžinerinės) apimtis, suformuluoti urbanistinio integralumo (t. y. statinių derėjimo aplinkoje) reikalavimus – galimą konkrečių sklypų užstatymui plotą, pastatų aukštį užstatymo tipą ir kitus rodiklius“.
Anot jų, dabar siūlomo bendrojo plano sprendinių mastelis nepakankamas šiems klausimams spręsti. Užstatymui atiduodamos teritorijos pajūrio ir pamario miškuose turi būti įvardintos kaip Klaipėdos miesto savitumo išsaugojimui architektūriniu, urbanistiniu ir viešo intereso požiūriu reikšmingi objektai. Tokių objektų planavimo ar projektavimo atvejais turi būti rengiami architektūriniai konkursai, skirti geriausiai urbanistinei idėjai išreikšti, kaip nurodyta LR Architektūros įstatyme ir Klaipėdos miesto tarybos 2018 m. sprendime „Dėl architektūrinių konkursų organizavimo“. „Tik viešai pristatyta ir aptarta urbanistinė idėja galėtų pašalinti įtarimus dėl sprendinių kokybės ir skaidrumo bei tapti bendrojo plano sprendiniu“, – įsitikinę architektai.
PRAŠO MERO IR VISUOMENĖS PALAIKYMO
Architektai prašo miesto mero Vytauto Grubliausko bei visuomenės palaikymo. „Prašome miesto mero palaikymo, kad išliktų sąlygos nuoseklios politikos įgyvendinimui ir darniai teritorijos raidai, kaip to reikalauja įstatymai – Teritorijų planavimo, Architektūros. Darni raida gali būti, jei tenkinant šios kartos poreikius, nebus atimtos galimybės ateities kartoms tenkinti savuosius.
Kviečiame miesto visuomenę aktyviai dalyvauti būsimame bendrojo plano sprendinių svarstyme išreiškiant savo nuomonę“, – Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdyba ir Architektų tarybos vardu rašo Valdybos pirmininkė Gerda Antanaitytė.
Parengta pagal LASKAO informaciją.
