Kaunas rengiasi užbaigti pradėtąjį savo grakštų dvišuolį per Nemuną – jau kitąmet pradėti 258 m ilgio pėsčiųjų tilto tarp Žemosios Fredos ir salos miesto centre statybą. Nepaisant per kelerius projektavimo metus įvykusių pastebimų antrojo tilto konkursinio sumanymo korekcijų, vakarykštis pristatymas visuomenei praėjo sklandžiai ir be ryškesnių priekaištų šio dvišuolio projektuotojams.
TILTO PROJEKTO PRISTATYMAS VISUOMENĖS NESUDOMINO
Su ką tik baigtu rengti Kauno Nemuno salą su Žemąja Freda, Aleksotu sujungsiančio tilto projektiniais pasiūlymais (architektai „KILD“, konstruktoriai „TEC Infrastructure“) kauniečiai galėjo ir dar tebegali susipažinti Laisvės alėjoje veikiančioje ekspozicijoje. Gali būti, jog gana išsamus ir viešas pastarasis projekto pristatymo miestiečiams būdas prisidėjo, jog į itin svarbaus ir daugelio laukto infrastruktūros objekto pristatymą Laikinosios sostinės savivaldybėje užsuko vos keli tiesiogiai su projektu nesusiję asmenys. Be bejo, neatmestina tokio vangaus kauniečių dėmesio svarbiam projektui priežastis ir jog aktyvioji Kauno visuomenės dalis dar tiesiog nebaigė atostogauti…
Suplanuotasis 258 metrų ilgio naujas pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas žada ne tik ženkliai pagerinti susisiekimą, bet ir tapti nauju traukos centru iš kurio atsivertų 360 laipsnių miesto panoramos. Jis skambiu akordu taip pat užbaigs dviejų pėsčiųjų tiltų kompoziciją su kurią projektuotojų kolektyvas (inžn. „TEC Infrastructure“, arch. „KILD“ – P.Išora, I.Ksnelashvili, D.Daunys) architektūros idėjų konkursą laimėjo dar prieš 4 metus. Šiemet užbaigus pirmosios projekto dalies – „trumpojo“ tilto iš Naujamiesčio į Nemuno salą statybą, visų žvilgsniai ir viltys nukrypo į pagrindinę Nemuno vagą.
KONKURSINĮ PROJEKTĄ ARCHITEKTAI OPTIMIZAVO
Architektas Petras Išora, pristatydamas inžinerinio statinio projektinius pasiūlymus, ypač akcentavo jo architektūrinius ir socialinius aspektus. Pasak jo, atsižvelgiant į savivaldybės prašymą bei ekspertų siūlymus, konkursiniai pirminiai pasiūlymai autorių kolektyvo buvo permąstyti ir optimizuoti. 258 metrų ilgio „ilgojo“ tilto tarpatramis buvo sumažintas beveik 100 metrų – dėl to pakrančių ribose atsirado 2 papildomos atramos. Visgi, architekto P.Išoros teigimu, ši projekto evoliucija išėjo į naudą. „Pirminė tilto forma iš esmės nepakito, tačiau tiltas tapo vizualiai lengvesnis, labiau peržvelgiamas“, – pažymėjo architektas. Projektuotojų kolektyvui toks tilto optimizavimas taip pat leido veiksmą prie prietilčių sklandžiau padalinti apatinėje ir viršutinėje terasose, padėjo nustatyti Kauno centrinei daliai artimą amfiteatro erdvės mastelį. Pastaroji potvyniu metu būtų užliejama, o šiltuoju laiku ypač tiktų įvairiems renginiams.
Salos pusėje architektai pasistengė kuo labiau sumažinti invaziją į gamtinę aplinką. Ne vien projektuojamojo tilto forma, bet ir jo detalės padės pajusti kompozicinį bendrumą su jau stovinčiu „trumpuoju“ tiltu į salą, kurio konstrukcijos pagrindas gelžbetonis, o ne ažūriškas plienas. Pastarasis naujojo tilto projekte atsirado optimizujant.
Firmos „TEC Infrastructure“ konstruktorius Romas Dulieba, atsakydamas į PILOTAS.LT klausimą, pažymėjo, jog tilto tarpatramio sumažinimas beveik tiesiogiai koreliuoja su jo konstrukcijos ekonomiškumu. Pasak inžinieriaus, nors tilto montavimo būdas kol kas dar nėra parinktas, tačiau jo vidurinė dalis tarp dviejų šoninių gembių bus sumontuota vadovaujantis tais pačiais – ekonomiškumo – kriterijais.
PRIEPLAUKŲ KLAUSIMUS SPRĘS KOMPLEKSIŠKAI
6 metrų pločio naujasis tiltas per Nemuną bus skirtas ne vien pėsčiųjų reikmėms – lygiai pusė jo pločio atseikėta dviratininkams. O net ir iki maksimumo pakilus Nemuno lygiu, laivybai po tiltu dar liks būtina 8,5 m aukščio erdvė. Visgi tilto projektuotojai laivybos reikalų saloje nesprendė. Tilto projektinių pasiūlymų pristatyme dalyvavęs Kauno miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius susirinkusiuosius nuramino, jog planuojamos upės prieplaukos nėra šio projekto dalis. Pasak valdininko, jų atsiradimas saloje bei aplink ją (pavyzdžiui, prie M.K.Čiurlionio koncertų centro) bus sprendžiamas ne atskirų projektų ribose, bet kompleksiškai, kartu su Vidaus vandens kelių direkcija, mat laivybai upėje dabar smarkiai trūksta vandens.
Dar vienas svarbus tilto aspektas – nuo jo bei iš prietilčių viešųjų erdvių atsiversiančios ikoniškos Kauno Senamiesčio, Naujamiesčio, Nemuno salos bei Aleksoto panoramos. Tikimasi, kad šiuolaikiškas naujasis tiltas bei jo prietilčiai taps viena populiariausių vakarinių pasivaikščiojimų vietų mieste. Atsižvelgdamas į projektuojamojo tilto į Nemuno salą svarbą miesto visuomeniniam gyvenimui bei cirkuliacijai, plačiau ir išsamiau aptarti projektinius sprendimus PILOTAS.LT planuoja jau pradėtoje rengti išsamesnėje ir detalesnėje savo publikacijoje.
Pėsčiųjų tiltas tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos Kaune (inžn. „TEC Infrastructure“, arch. „KILD“ – P.Išora, I.Ksnelashvili, D.Daunys) su jau stovinčiu „trumpuoju“ tiltu tarp Naujamiesčio ir salos sudarys svarbią pėsčiųjų ir dviratininkų jungtį bei labai prisidės prie visuomeninio gyvenimo centre.
Optimizuotos konstrukcijos 258 metrų ilgio ilgasis pėsčiųjų tiltas tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos Kaune pasižymės itin grakščiomis proporcijomis (inžn. „TEC Infrastructure“, arch. „KILD“ – P.Išora, I.Ksnelashvili, D.Daunys).
Naujojo pėsčiųjų ir dviratininkų tilto projektinių pasiūlymų pristatymas, dalyvaujant labai kuklioms visuomenės pajėgoms, Laikinosios sostinės savivaldybėje praėjo sklandžiai ir be ryškesnių priekaištų projektuotojams. Foto: ©PILOTAS.LT
Kauno miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius susirinkusiems išaiškino, jog laivų prieplaukų atsiradimas Nemuno saloje bei aplink ją bus sprendžiamas atskirai, kompleksiškai ir kartu su Vidaus vandens kelių direkcija. Foto: ©PILOTAS.LT
Šiemet pavasarį Kauno Naujamiestį su Nemuno sala sujungęs „trumpasis“ pėsčiųjų tiltas, suprojektuotas tuo paties autorių kolektyvo kaip ir projektuojamas „ilgasis“, todėl abu tiltai tarpusavyje derės savo architektūrine forma be detalėmis. Foto: ©PILOTAS.LT
