Žinomo architekto, technikos žinovo ir Kauno patrioto Jurgio Rimvydo Palio pasaulis toli gražu neapsiriboja vien architektūra. Tuo šį rudenį akivaizdžiai galėjo įsitikinti ir surengto „Palio metų“ paskaitų ciklo dalyviai. Paskutinioji, trečioji, šio ciklo ekskursija buvo skirta paties architekto suprojektuotiems architektūros ženklams Kaune. Dvi dešimtys Laikinosios sostinės inteligentų šiltą rudeninį šeštadienį turėjo išskirtinę progą ir net 4 valandas laiko susipažinti su unikaliu architekto įdirbiu mieste bei iš paties meistro lūpų sužinoti apie jo kūrybines inspiracijas, miesto architektūrinius praradimus ir pabandyti ne tik geriau pažinti šią unikalią Kauno asmenybę, bet pasistengti suvokti daugiaplanę jos miesto sampratą.
EKSKURSIJA PRASIDĖJO MODERNISTINIO KAUNO ŠIRDYJE
3-ioji „Palio metų“ architektūrinė ekskursija prasidėjo, ko gero, pačioje modernistinio Kauno širdyje – prie architekto Stasio Kudoko tarpukarinių Kauko laiptų bei „Kauno vandenų“ simbolio – Broniaus Pundziaus skulptūros „Vandens nešėja“ (1939 m.). Architektų Stasio Kudoko ir Feliso Bielinskio suprojektuota Vandentiekio stotis (1930-1938 m.) su reprezentaciniais Kauko laiptais tarpukariu buvo vienu didžiausių infrastruktūrinių projektų bei architektūrinių įvykių Laikinojoje sostinėje, tačiau neseniai patyrė „populistinę“ renovaciją. Taigi, pasidžiaugus modernistinio Kauno pasiekimais ekskursijos vedėjams bei dalyviams teko liūdnai konstatuoti, jog svarbi istorinė viešoji erdvė jau prarado dalį savo unikalios modernistinės auros. Ekskursijos dalyviai galėjo savo akimis įsitikinti dabartinės miesto valdžios atmestinu požiūriu į architektūros objektus, formuojančius Kauno savastį. Konstatuota, jog tokia architektūrinė politika yra akivaizdus miesto valdžios trumparegiško požiūrio pavyzdys, kai išskirtinės istorinės vietos ir erdvės yra lengva ranka patikimos projektuoti vietos dvasios nesuprantantiems ir dizaino madų aklai besivaikantiems bei gilesnio požiūrio į kultūros paveldą bei istorinį miestą stokojantiems kūrėjams. Pasak architekto J.R.Palio, tai panašu į paprasčiausią „chaltūrą“. Viena akivaizdžiausių tokio paviršutiniško aplinkos „tvarkymo“ iliustracijų – vandens baseine buvusi skulptūra „Poilsis“ (1974 m., B.Zalensas), kuri be vandens dabar atrodo ne tik ne vietoje, bet ir gana komiškai. Pasidžiaugta, jog bendromis bendruomenės ir architektų pastangomis bent pavyko išsaugoti brandžius medžius, formuojančius čia buvusio vandens baseino erdvę. Būtent medžiai prisideda prie Kauko laiptų viršutinės dalies charakterio išlaikymo bei erdvės jaukumo.
3-ioji „Palio metų“ architektūrinė ekskursija prasidėjo pačioje modernistinio Kauno širdyje – prie architekto Stasio Kudoko suprojektuotų tarpukarinių Kauko laiptų. Foto: @PILOTAS.LT
IŠGELBĖJO TARPUKARINĮ PRAMONĖS KVARTALĄ
Po Kauno Žaliakalnio dvasiai pajusti padėjusios įžanginės dalies „Palio metų“ architektūrinė ekskursija autobusu žvaliai patraukė link Aleksoto. Daugiau nei dešimtmetį statyto gelžbetoninio M.K.Čiurlionio tilto architektūrinis pavidalas – daugiausia paties J.R.Palio nuopelnas. Būtent jis, bendradarbiaudamas su tuometinio Leningrado (Rusija) projektuotojais, parinko tinkamiausią šio 475 m ilgio automobilių transportui skirto tilto formą, suprojektavo jo urbanistinio dizaino elementus. Ekskursijos dalyviai galėjo sužinoti ir kaip prie dabartinės tilto formos parinkimo prisidėjo architekto sūnus Jonas Palys.
Vienas įspūdingiausių J.R.Palio su šiuo statiniu susijusiu spendimų – dešiniojo kranto estakada, architekto pastangomis atsiradusi vietoje leningradiečių numatytojo „užmiesčio tipo“ standartinio pylimo. Taip pat architektui ir savo miesto patriotui turėtume būti dėkingi už „Pienocentro“ kvartalo su tarpukariniais statiniais (arch. B.Elsbergas, V.Landsbergis-Žemkalnis, J.Kova-Kovalskis; 1935-1939 m.) išsaugojimą, nes pagal rusų projektuotojų pirminį siūlymą pastarasis turėjo būti tiesiog nušluotas nuo žemės paviršiaus dėl toje vietoje numatyto įrengti prietilčio mazgo. Asmenine architekto J.R.Palio iniciatyva pakoregavus brutalųjį pirminį prietilčio projektą, unikalųjį industrinio modernizmo kvartalą šis dabar savotiškai apglėbia. Tilto projektas nusipelnė ne vien „Palio metų“ ekskursijos dalyvių ovacijų, bet ir Kauno miesto savivaldybės apdovanojimo bei net asmeninio tuometinio prezidento Algirdo Mykolo Brazausko dėmesio. Pastarasis išreiškė sužavėjimą Lietuvos projektuotojų profesionalumu, kuris jam buvo gana netikėtas.
Ekskursantams aptariamuoju tiltu beriedant per Nemuną, J.R.Palys išdavė savo širdžiai patį mieliausią savo architektūrinį objektą – kuklią, tačiau organiškai įkomponuotą gretimo – Geležinkelio – tilto per Nemuną sargo būdelę. Paaiškėjo, jog nuo seno architekto širdyje rusenanti meilė militaristinei architektūrai neblėsta iki šiol.
Daugiau nei dešimtmetį statyto gelžbetoninio M.K.Čiurlionio tilto architektūrinis pavidalas – daugiausia paties J.R.Palio nuopelnas. Foto: @PILOTAS.LT
Vietoje užmiesčio tipo pylimo architekto J.R.Palio suprojektuota Nemuno dešiniojo kranto estakada Kaune sukūrė dar vieną unikalią miestietišką erdvę. Foto: @PILOTAS.LT
MILITARISTINĖS ARCHITEKTŪROS ŽENKLAS ALEKSOTE
Militaristinę temą ekskursijoje pratęsė vienas įspūdingiausių architekto kūrinių (kartu su dukra Ieva Jurgita Veilandiene) – Kauno Aleksote vos prieš 6 metus pastatyta moderni sraigtasparnių bazė. Kauno Aleksoto rajone įsikūręs S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas dar 1918 metais tapo Lietuvos karinės, civilinės ir susisiekimo aviacijos lopšiu, o dabar yra laikomas vienu seniausių miesto centre veikiančių aerodromų visoje Europoje.
Prieš kelerius metus S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo teritorijoje buvo tyliai pradėti projektuoti gyvenamieji sklypai, tačiau šiuos „išparceliavimo“ planus nukirto sumanytas įkurdinti Karinių pajėgų paieškos ir gelbėjimo postas (KOP). Pastarajam reikėjo sraigtasparniui skirto angaro bei administracijai ir valdymui skirtų patalpų. J.R.Palys projektuodamas šį karinį objektą pasistengė atsisakyti kūrėjo ego ir elgtis tarsi „architekto rankos prie statinio nė nebūtų pridėtos“. Akivaizdu, jo šį gana neįprastą kūrėjui sumanymą jam įgyvendinti sėkmingai pavyko. Vieno architektūriškai įspūdingiausių šalyje aviacinių bei karinių objektų vientisas „žvynuotas“ skardos kiautas, ovališka angaro bei jo langų forma, techniškos konstrukcinės detalės bei ore tarsi tvyranti aviacinė dvasia sukuria ryškų militaristinį įvaizdį, būdingą XX amžiaus pradžios aviaciniams statiniams, kuriais J.R.Palys pats labai žavisi. Vietos įspūdį dar labiau sustiprina patys sraigtasparniai, kurių vienas stovi pačiame angare. Pasak kariškių, sraigtasparnių skaičius čia kartais išauga net iki 6.
Kauno Aleksote vos prieš 6 metus pastatyta moderni sraigtasparnių bazė su angaru. (arch. J.R.Palys, I.Veilandienė) – vienas įspūdingiausių šiuolaikinių karinės architektūros architektūros pavyzdžių šalyje. Foto: @PILOTAS.LT
KOP Sraigtasparnių angaras neišdildomą įspūdį paliko ne vien karine technika ir militaristine architektūra besidomintiems, bet visiems architektūrinės ekskursijos dalyviams. Foto: @PILOTAS.LT
Architektas Jurgis Rimvydas Palys Karinių pajėgų paieškos ir gelbėjimo postą S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome suprojektavo kartu su savo dukra architekte Ieva Jurgita Veilandiene. Foto: @PILOTAS.LT
MĖLYNOS ŠVIESOS TUNELIS PER NEMUNĄ
Vokiečių karo belaisvių pokaryje pastatytas Vytauto Didžiojo (buvęs Aleksoto) tiltas dėka architekto J.R.Palio XXI amžiaus pradžioje įgavo šiuolaikiškesnį pavidalą. Architektas pasistengė (rekonstrukcija, 2006 m), kad šis istorinis Kauno tiltas per Nemuną būtų ne tik solidus, bet ir modernus. Jį atnaujinant, buvo pakeisti turėklai, atstatyti buvę tilto ramtų apdailos akmenys iš granito, naujomis pakeistos dalis metalinių konstrukcijų. Būtent pastarojo tilto atnaujinimo metu buvo atsisakyta ir okupacinį laikotarpį primenančių turėklų su penkiakampėmis žvaigždėmis. Vis dėlto akivaizdžiai ryškiausias šios tilto rekonstrukcijos ženklas – pastatyti mėlyni „neoniniai“ šviestuvai-kolonos, kurios tamsiuoju paros metu ant tilto sukuria mėlynuojančio šviesos koridoriaus ar net tunelio įspūdį.
Dar vienas ekskursijos aplankytas J.R.Palio industrinės architektūros ženklas – degtinės daryklos „Stumbras“ produkcijos sandėliai K.Būgos ir Bažnyčios gatvėse (apie 1992 m.). Architektas pasistengė statiniams suteikti miesto vertą mastelį bei industrinį charakterį ir vaizdžiai parodė, kaip turėtų atrodyti rimti miesto pramonės statiniai. Standartiniams angarams jis specialiai pasitelkė industrinę architektūrinę formą – cilindrą. Mažais langeliais prakiurdinti kiti degtinės daryklos korpusai čia yra akivaizdi architektūrinė užuomina į Hanzos laikų istorinius sandėlius.
Projektuodamas degtinės daryklos „Stumbras“ produkcijos sandėlius Kauno K.Būgos ir Bažnyčios gatvėse (apie 1992 m.) architektas J.R.Palys pasistengė suteikti miesto aplinkos vertą architektūros mastelį bei industrinį charakterį. Foto: @PILOTAS.LT
ERDVIAUSIA KAUNO PANORAMA BEI STIKLO LUITAS
Remontuojant Žemaičių plentą, buvo sumanyta įrengti panoraminę apžvalgos aikštelę su dekoratyvine atramine siena. Ant Šilainių rajono šlaito (Milikonių kalno) keteros įkurdinta pastaroji pažymi svarbaus Žemaičių plento statybos užbaigimą 1939 metais. Šis svarbus plentas tuomet Laikinąją sostinę sujungė su šalies pajūriu. Pagal J.R.Palio projektą įrengta erdvi apžvalgos aikštelė tuo pačiu tapo ir Vytauto Kašubos sukurto obelisko „Perkūno žirgai“ (1939 m.) aplinka, mat gatvę išplatinus, pastarąjį paminklą teko perkelti. Tai viena aukščiausių Kauno apžvalgos aikštelių iš kurios galima pamatyti Neries slėnį, Vilijampolę ir net Senamiestį.
Beje, 2014 metais architektas J.R.Palys miesto apžvalgos aikštelės pašonėje buvo suprojektavęs kavinę-paviljoną „Viva Kaunas“ su 12 metrų aukštyje įrengta lauko terasa, kurios iki šių dienų neliko nė žymės. Pagal kūrėjui būdingus projektavimo principus verslininkų pastatyta ovalaus skerspjūvio cilindro kavinė galėjo pasiūlyti įspūdingą Kauno panoramą. Jis puikiai įsipaišė į Kauno panoramą bei neužstojo vaizdų. Vis dėlto kavinės šeimininkai įsivėlė į teisinius ginčus su miesto savivaldybe ir statinys buvo uždarytas, apleistas, o galiausiai – visiškai nugriautas, kaip nelegalios statybos objektas.
Paskutinis „Palio metų“ ekskursijos etapas įvyko Kauno Senamiestyje, kuriame arba greta kurio architektas sukūrė bene daugiausia savo architektūros opusų. Jo suprojektuotas firmos „Doleta“ (2004 m.) pastatas, kartu su kitoje Šv.Gertrūdos gatvės pusėje nuo sovietmečio stūksančiu raudonplyčiu batų fabriko „Lituanica“ pastatu (dabar – Senamiesčio prekybos centras „Iki“) formuoja savotiškus vartus į istorinę miesto dalį. Architektas J.R.Palys sovietmečiu šioje vietoje buvo suprojektavęs gana neįprastos paskirties pastatą – pažinčių biurą, kuris ilgai stovėjo neužbaigtas statyti ir apleistas. Atsiradus privačiam užsakovui, J.R.Palys į stovintį mūrinį jo tūrį sumanė įkomponuoti stiklinį segmentą – pasak autoriaus, stiklo uolą. Pagal vieną vaizdingiausių jo parengto architektūrinio scenarijaus versijų, tai tarsi nuo aukšto Žaliakalnio rajono šlaito nuriedėjęs bei Senamiesčio prieigose įstrigęs stiklinis kamuolys. Vaizdingų architektūrinio sumanymo apibūdinimų būta ir daugiau. Pasak projekto autoriaus, svarbu jog jie padėjo įtikinti iš pradžių gana nepatikliai į architektūros siūlymus žiūrėjusius kultūros paveldo specialistus.
Apžvalgos aikštelėje su įspūdinga Kauno panorama bei dekoratyvine atramine siena (arch. J.R.Palys) ant Milikonių kalno keteros įkurdintas V.Kašubos obeliskas „Perkūno žirgai“ žymi svarbaus Žemaičių plento statybos užbaigimą 1939 -aisiais. Foto: @PILOTAS.LT
Pagal vieną vaizdingiausių architektūrinio scenarijaus versijų, firmos „Doleta“ pastato (2004 m.) stiklinis segmentas – tarsi nuo Ąžuolų kalno nuriedėjęs bei Kauno Senamiesčio prieigose įstrigęs stiklinis kamuolys. Foto: @PILOTAS.LT
SUNAIKINTA PAVYZDINĖ VILNIAUS GATVĖS REKONSTRUKCIJA
3-oji „Palio metų“ ekskursija toliau patraukė link Vilniaus gatvės, už kurios rekonstrukcija J.R.Palys (su architekte Rymante Gudiene) kadaise buvo apdovanotas prestižine SSSR Ministrų tarybos premija (1988 m). 1985 metais kapitališkai suremontuota seniausia Kauno gatvė pasižymėjo sprendinių kompleksiškumu ir iš karto tapo pavyzdžiu Lietuvos ir net visos Sovietų Sąjungos miestų istorinėse dalyse įrengiant pėsčiųjų gatves. Vienas žymiojo šios gatvės pirmosios rekonstrukcijos projekto autorių negailėjo kritikos žodžių dabartiniam gatvės remontui, kurį įgyvendinant sunaikintas autentiškas senasis grindinys. Architektas J.R.Palys įsitikinęs, jog atnaujinant taip pat galėjo būti išsaugota ir anuomet specialiai šiai erdvei sukurta mažoji architektūra – šviestuvai, kioskeliai, telefonų būdelės, skelbimų stulpai, šiukšlių dėžės prie vienos kavinių stovėjusi „paryžietiškos dvasios“ stoginė.
Paskutiniai 3-osios ekskursijos akordai nuskambėjo Gruodžio gatvėje, kur architektas J.P.Palys yra suprojektavęs net kelis architektūrinius objektus. Projektuodamas „Santakos“ viešbučio korpusų rekonstrukciją (apie 2000 m.), architektas labiausia paisė gatvės užstatymo visumos. Jis projektavo ne atskirus pastatus, bet kūrė patį miestą su skersgatviais, kampiniu akcentu, kiemeliais, tarpuvartėmis… Pramoninė estetika čia byloja apie kadaise buvusi vyno sandėlį. Ryškiausias šiuolaikinės architektūros ženklas čia – naujas viešbučio korpusas (kartu su J.Audėjaičiu ir architektu G.Keziu; 2007 m.). Tai žaliai oksiduoto vario žvynų savotiškas šiuolaikiškas architektūrinis „pleištas“, derantis istorinėje urbanistinėje aplinkoje. Ko gero, tai pats ryškiausias šiuolaikiškas architektūrinis pareiškimas Kauno Senamiestyje nuo pat nepriklausomybės atkūrimo.
Architektas Jurgis Rimvydas Palys, ekskursantams kalbėdamas apie dabartinę Vilniaus gatvės rekonstrukciją Kauno Senamiestyje, nevyniojo žodžių į vatą. Foto: @PILOTAS.LT
Žalių vario žvynų viešbučio „Santakos“ architektūrinis „pleištas“ – bene ryškiausias šiuolaikinės architektūros ženklas Kauno istorinėje dalyje (kartu su J.Audėjaičiu ir architektu G.Keziu; 2007 m.). Foto: @PILOTAS.LT
PAŽINTIS SU J.R.PALIO MIESTU TĘSIS TOLIAU
Pasivaikščiojimas po J.R.Palio miestą baigėsi prie vieno seniausių architekto J.R.Palio suprojektuotų pastatų – Gruodžio gatvėje stovinčio Ūkio banko pastato (1976 m.), kuriame dabar įsikūręs Erudito licėjus. Architektas paaiškino pastato architektūrinę idėją, kuri leido apjungti dvi gatvės užstatymo linijas. Pasiguosta, jog specialiai fortepijonui suprojektuota aklina patalpa dabar skirta ne muzikai ir praskaidrinta vitrina.
Taip pat ekskursijos dalyviai iš paties architektūros meistro lūpų išgirdo apie „tikro“ miesto architektūros kūrimo principus bei dar kartą įsitikino, kiek daug architektūroje reiškia ir gali gilus urbanistinės aplinkos supratimas, individualus talentas ir nesavanaudiškas pasiryžimas formuoti „tikro“ miesto prabos daugiaplanę urbanistinę aplinką.
Pažintį su vienu įsimintiniausių pastarųjų dešimtmečių Kauno architektu bei jo 7 dimensijų miestu dar šiemet bus galima pratęsti kituose dar šiemet suplanuotuose renginiuose – J.R.Palio kūrybos paskaitoje bei M.K.Čiurlionio muziejaus Paveikslų galerijoje numatytoje parodoje.
„Palio metų“ architektūrinių ekskursijų ciklas yra projekto „Palio metai: 7 miesto dimensijos“ dalis. Kiek anksčiau šį rudenį įvykusios dvi pirmosios pėsčiosios ekskursijos buvo skirtos Kauno urbanistiniam santykiui su upėmis bei antrojo šalies miesto dvasiai itin svarbiam Žaliakalnio rajonui.
PROJEKTĄ IŠ DALIES REMIA LIETUVOS KULTŪROS TARYBA.
Titulinė nuotrauka: Jurgis Rimvydas Palys Kauno sraigtasparnių bazėje. Foto: Almanto Bružo.
Pažintį su vienu įsimintiniausio pastarųjų dešimtmečių Kauno architektu bei daugiaplaniu jo miestu dar šiemet bus galima pratęsti kituose „Palio metų“ projekto renginiuose. Foto: @PILOTAS.LT
