1996-ųjų vasario 9-tąją Lietuvos skaitytojas sulaukė pirmojo architektūrinio periodinio leidinio – mėnraščio “Arkitektas”. Kauno Architektų namuose pirmąjį “Arkitekto” numerį pasitiko tuometinis Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Algimantas Nasvytis, Kauno architektų pirmininkas Algimantas Kančas ir gausus būrys architektų iš visos Lietuvos. “Arkitekto” redaktorius ir leidėjas architektas Audrys Karalius starto proga rašė:
“… tai turėjo įvykti. Architektūra seniai nusipelnė didesnio dėmesio ir atidesnio vertinimo. Todėl šis kuklus bandymas pradėti lietuvišką architektūrinį leidinį teneatrodys kaip arogantiškas noras įsibrauti į ankštą spaudos rikiuotę su pretenzija į išskirtinį dėmesį naujokui. Greičiau tai būtinybės padiktuotas veiksmas, bandant konsoliduoti architektus, užmegzti ryšį tarp jų ir visuomenės.
Dabar kai kuriuose sluoksniuose tapo įprasta manyti, kad architektas beveik nebūtinas. Pakanka, esą, ryšio: užsakovas – statybininkas. Nebandydami polemizuoti bei apmokyti gerbiamo skaitytojo architektūros amato („pasidaryk pats“ principu), tiesiog stengsimės pailiustruoti, kad architektūroje, kaip ir kitose srityse, pozityvūs rezultatai dažniausiai vis tik pasiekiami profesionalo. Be abejo, šiandien matome, kad daugybė pastatų (ar interjerų) dygsta be jokio projekto arba suprojektuoti nesąžiningo, neprofesionalaus žmogaus. Lietuva nusėta tokiais architektūriniais grybais, kurie lyg radioaktyvūs mutantai spinduliuoja kažkokią paslaptingą negalią ir patologišką provincialumą. Šie statiniai žiūri į mus savo liūdnais langais lyg nevispročiai vaikai, nubausti už netvarkingą tėvų gyvenimą. Todėl yra dvigubai malonu aptikti įdomių, nestandartinių darbų, pastebėti kokybiškai naujas architektūros apraiškas.
Beje, nenorime ir negalime tokios apimties laikraštyje pateikti gausios ir išsamios medžiagos apie kiekvieną, mūsų manymu, įdomų projektą ar realizaciją. Tai solidesnio leidinio prerogatyva. Palikime šitai netolimai ateičiai. Čia savo uždaviniu laikytume plataus, visa šalį apimančio, architektūros vaizdo transliavimą, dėmesį sutelkiant į didesnę sėkmę bei meistrystę. Nedemonstruosime, vienok, itin griežtos objektų atrankos, palikdami daugiau erdvės gerbiamo skaitytojo vertinimams.
Be abejo, būsime dėkingi kiekvienam architektui, atsiuntusiam informacijos apie naują, vykusį projektą ar realizaciją, pastebėjusiam kolegos sėkmę. Būtų labai išmintinga po truputį išlįsti iš informacinio pogrindžio, kuris vis dar gaubia mūsų architektūrą ir architektus. Būtent DABAR…“
Dar tais pačiais metais, 24 puslapių žurnalinis laikraštis, pradedant ketvirtuoju numeriu, įgauna storo architektūrinio žurnalo pavidalą. Deja, po dviejų metų „Arkitektas“ nebeišsilaiko ankštoje ir ne itin filantropiškoje rinkoje ir grįžta į ekonomiškai racionalesnį – 16 puslapių dvisavaitinio žurnalinio laikraščio formatą jau kaip „Statybų pilotas“.
Deja, negaudamas nė vieno lito iš valstybės, 2009-ųjų sausį “Statybų pilotas” uždūsta baisiose krizės kančiose.
Laimei, jau 2010-ųjų spalį redakcija sugrįžta į erdvę su internetiniu žurnalu PILOTAS.LT, kurį, laimingo atsitiktinumo dėka, jūs, gerbskaitytojas, ir turite laimės pažinti šiais 20-taisiais architektūrinės leidybos metais…
